Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gustavas Klimtas vok Gustav KlimtG Klimto fotoportretas 1914 m aut Josef Anton TrčkaGimė 1862 m liepos 14 d VienaMirė 19
Gustavas Klimtas
| Gustavas Klimtas vok. Gustav Klimt | |
|---|---|
| G. Klimto fotoportretas, 1914 m., aut. Josef Anton Trčka | |
| Gimė | 1862 m. liepos 14 d. Viena |
| Mirė | 1918 m. vasario 6 d. (55 metai) Viena |
| Palaidotas (-a) | Hicingo kapinės |
| Tautybė | austras |
| Veikla | austrų dailininkas simbolistas |
| Vikiteka | Gustav Klimt |
| Parašas | |
Gustavas Klimtas (Gustav Klimt, 1862 m. liepos 14 d. – 1918 m. vasario 6 d.) – austrų dailininkas simbolistas. Jis buvo vienas pagrindinių Vienos secesijos narių. Viena pagrindinių temų jo darbuose buvo moteriškos figūros. Jo geriausiai žinomas kūrinys yra paveikslas „Bučinys".
Biografija
Gustavas Klimtas gimė 1862 m. liepos 14 d. Vienoje, Baumgarten rajone, tuometinėje Austrijos-Vengrijos imperijoje. Jis buvo antrasis iš 7 šeimos vaikų. Jo tėvas buvo kilęs iš valstiečių, dirbo juvelyrikos metalo graviruotoju. Motina turėjo polinkių menui, bandė tapti operos soliste. 1874 m. G. Klimtas laimėjo stipendiją Dailės ir amatų mokykloje prie Austrijos dailės ir pramonės muziejaus. Juo pasekė du jaunesnieji broliai: Ernstas, tapęs tapytoju, ir Georgas, kuris tapo skulptoriumi ir metalo dirbinių meistru. G. Klimtas susipažino su studentu Frans Match. Jie ir G. Klimto brolis Ernstas dirbdavo kartu ir dar prieš baigdami mokslus tapo paklausūs Vienoje. 1886 m. jie pradėjo dekoruoti paveikslų serijomis Vienos miesto teatrą, kuris buvo prestižinis miesto kultūros ir visuomenės centras. Šie dailininkų darbai sulaukė pripažinimo ir 1888 m. juos baigus G. Klimtas buvo apdovanotas auksinio Nuopelnų kryžiaus apdovanojimu iš imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I. Po šio pripažinimo dailininkai buvo užsakyti atlikti tapybą Vienos meno istorijos muziejaus didžiųjų laiptų įėjime, kurios dėl mirties nebaigė (1840–1884). Iki to laiko G. Klimtas tapė akademistine maniera, įtakotas impresionizmo. Šiuose naujuose darbuose jis pradėjo atitolti nuo akademinio meno principų, tačiau jie sulaukė didelio visuomenės pripažinimo.
Po tapybos Meno istorijos muziejaus įėjime, dailininkai buvo užsakyti sukurti paveikslus Vienos universiteto Didžiajai salei. Ernstas Klimtas mirė 1892 m. pabaigoje ir salės dekoratyvinę schemą paruošė G. Klimtas ir Frans Match. Planai 1894 m. buvo patvirtinti Kultūros ministerijoje. Šiam užsakymui G. Klimtas turėjo sukurti tris didelių matmenų drobes „Filosofija“, „Medicina“ ir „Jurisprudencija“. G. Klimto stilius šiuo laikotarpiu vystėsi vis labiau art nouveau ir simbolizmo kryptimis. Dailininkas buvo Vienos dailininkų draugijos nariu ir siekė įkurti savo vadovaujamą bendraminčių draugiją joje. Tai tapo neįmanoma dėl kitų menininkų pasipriešinimo ir G. Klimtas 1897 m. įsteigė atskirą draugiją – Vienos secesiją. 1898 m. įvyko naujosios draugijos pirmoji paroda, kuriai G. Klimtas sukūrė afišą. Tuo pat metu pradėjo augti nepasitenkinimas dailininko darbais valdiškose įstaigose. 1900 m. skandalą sukėlė nebaigtas „Filosofijos“ paveikslas, parodytas septintoje Vienos secesijos parodoje. Grupė universiteto profesorių pasirašė peticiją tvirtindami, kad dailininkas pateikia „neaiškias idėjas neaiškiomis formomis“. Kitais metais pademonstravus paveikslą „Medicina“, dvidešimt du parlamento nariai prieštaraudami kreipėsi su į Kultūros ministeriją. Paveikslai tikriausiai daugiausiai sulaukė nepritarimo ne tiek dėl stiliaus, kiek dėl jų erotiškumo. Vienas Vienos secesijos oficialaus žurnalo numeris, kuriame buvo publikuoti G. Klimto paruošiamieji piešiniai „Medicinos“ paveikslui, buvo konfiskuotas dėl viešosios moralės įžeidimo. Trečiasis paveikslas „Jurisprudencija“ buvo pademonstruotas 1903 m. Vienos secesijos suorganizuotoje G. Klimto retrospektyvinėje parodoje ir iššaukė taip pat nevienareikšmę vertintojų reakciją. 1905 m. G. Klimtas nutraukė susitarimą dėl paveikslų ir atsiėmė juos iš Kultūros ministerijos; padedamas draugų, grąžino jam sumokėtus išankstinius honorarus (šie paveikslai sudegė 1945 m. Antrojo pasaulinio karo metu ir žinomi iš fotografijų). Tais pačiais metais G. Klimtas išstojo iš Vienos secesijos.
XX a. pradžioje G. Klimtas buvo garsiausiu Vienos dailininku. Žinoma, kad jis rūpinosi fizine sveikata, priklausė irkluotojų klubui, sportavo su svarmenimis. Jis turėjo daug meilužių pozuotojų. Daugiausiai bendravo su Emilie Louise Flöge, kuriai kūrė kostiumus pardavimui. Dailininkas leido vasaras prie Aterio ežero, kur sukūrė serijas peizažų. G. Klimtas įkūrė naują dailininkų grupę, kurios pirmoji paroda 1908 m. įvyko Vienoje. Šios parodos metu Austrijos valstybinė galerija įsigijo garsiausiu G. Klimto paveikslu įvardijamą „Bučinį“, nepaisant jo erotinio charakterio. 1910 m. G. Klimtas dalyvavo Venecijos bienalėje, 1917 m. buvo išrinktas Vienos ir Miuncheno dailės akademijų garbės nariu. Po 1917 m. Kalėdų dailininkas keliavo į Rumuniją. Grįžus į Vieną, 1918 m. sausio 11 d. jį ištiko širdies smūgis. Dailininkui buvo paralyžuota dešinė kūno pusė. G. Klimtas buvo perkeltas į ligoninę, kur mirė 1918 m. vasario 6 dieną nuo plaučių infekcijos. G. Klimto brandžiojo laikotarpio kūriniai primena mozaikas, yra dekoratyvūs. Naudotas auksas artina juos su viduramžių Bizantijos paauksuotų ikonų vaizdavimu. G. Klimtas laikomas vienu ekspresionizmo pirmtakų, jis įtakojo ir rėmė E. Šylę. G. Klimto sukurtas Adelės Bloch-Bauer portretas 2006 m. buvo parduotas už 135 mln. JAV dolerių ir sumušė brangiausiai parduoto paveikslo rekordą.
Kūrinių galerija
- „Idilija“ (1884)
- „Sėdinti jauna mergina“ (1894)
- „Sonja Knips portretas“ (1898)
- „Emilie Flöge portretas“ (1902)
- „Adelė Bloch-Bauer“ (1907)
- „Viltis II“ (1907−1908)
- „Sodas su saulėgrąžomis“ (1907)
- „Liclbergas prie Alterio“ (1914−1915)
- „Bažnyčia Unterachte prie Alterio“ (1916)
- „Dama su vėduokle“ (1917−1918)
Išnašos
- leopoldmuseum.org
- nytimes.com
Šaltiniai
- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 79-83
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gustavas Klimtas, Kas yra Gustavas Klimtas? Ką reiškia Gustavas Klimtas?
Gustavas Klimtas vok Gustav KlimtG Klimto fotoportretas 1914 m aut Josef Anton TrckaGime 1862 m liepos 14 d VienaMire 1918 m vasario 6 d 55 metai VienaPalaidotas a Hicingo kapinesTautybe austrasVeikla austru dailininkas simbolistasVikiteka Gustav KlimtParasas Gustavas Klimtas Gustav Klimt 1862 m liepos 14 d 1918 m vasario 6 d austru dailininkas simbolistas Jis buvo vienas pagrindiniu Vienos secesijos nariu Viena pagrindiniu temu jo darbuose buvo moteriskos figuros Jo geriausiai zinomas kurinys yra paveikslas Bucinys Bucinys 1907 1908 Belvederio rumu galerija Viena BiografijaGustavas Klimtas gime 1862 m liepos 14 d Vienoje Baumgarten rajone tuometineje Austrijos Vengrijos imperijoje Jis buvo antrasis is 7 seimos vaiku Jo tevas buvo kiles is valstieciu dirbo juvelyrikos metalo graviruotoju Motina turejo polinkiu menui bande tapti operos soliste 1874 m G Klimtas laimejo stipendija Dailes ir amatu mokykloje prie Austrijos dailes ir pramones muziejaus Juo paseke du jaunesnieji broliai Ernstas tapes tapytoju ir Georgas kuris tapo skulptoriumi ir metalo dirbiniu meistru G Klimtas susipazino su studentu Frans Match Jie ir G Klimto brolis Ernstas dirbdavo kartu ir dar pries baigdami mokslus tapo paklausus Vienoje 1886 m jie pradejo dekoruoti paveikslu serijomis Vienos miesto teatra kuris buvo prestizinis miesto kulturos ir visuomenes centras Sie dailininku darbai sulauke pripazinimo ir 1888 m juos baigus G Klimtas buvo apdovanotas auksinio Nuopelnu kryziaus apdovanojimu is imperatoriaus Pranciskaus Juozapo I Po sio pripazinimo dailininkai buvo uzsakyti atlikti tapyba Vienos meno istorijos muziejaus didziuju laiptu įejime kurios del mirties nebaige 1840 1884 Iki to laiko G Klimtas tape akademistine maniera įtakotas impresionizmo Siuose naujuose darbuose jis pradejo atitolti nuo akademinio meno principu taciau jie sulauke didelio visuomenes pripazinimo Po tapybos Meno istorijos muziejaus įejime dailininkai buvo uzsakyti sukurti paveikslus Vienos universiteto Didziajai salei Ernstas Klimtas mire 1892 m pabaigoje ir sales dekoratyvine schema paruose G Klimtas ir Frans Match Planai 1894 m buvo patvirtinti Kulturos ministerijoje Siam uzsakymui G Klimtas turejo sukurti tris dideliu matmenu drobes Filosofija Medicina ir Jurisprudencija G Klimto stilius siuo laikotarpiu vystesi vis labiau art nouveau ir simbolizmo kryptimis Dailininkas buvo Vienos dailininku draugijos nariu ir sieke įkurti savo vadovaujama bendraminciu draugija joje Tai tapo neįmanoma del kitu menininku pasipriesinimo ir G Klimtas 1897 m įsteige atskira draugija Vienos secesija 1898 m įvyko naujosios draugijos pirmoji paroda kuriai G Klimtas sukure afisa Tuo pat metu pradejo augti nepasitenkinimas dailininko darbais valdiskose įstaigose 1900 m skandala sukele nebaigtas Filosofijos paveikslas parodytas septintoje Vienos secesijos parodoje Grupe universiteto profesoriu pasirase peticija tvirtindami kad dailininkas pateikia neaiskias idejas neaiskiomis formomis Kitais metais pademonstravus paveiksla Medicina dvidesimt du parlamento nariai priestaraudami kreipesi su į Kulturos ministerija Paveikslai tikriausiai daugiausiai sulauke nepritarimo ne tiek del stiliaus kiek del ju erotiskumo Vienas Vienos secesijos oficialaus zurnalo numeris kuriame buvo publikuoti G Klimto paruosiamieji piesiniai Medicinos paveikslui buvo konfiskuotas del viesosios morales įzeidimo Treciasis paveikslas Jurisprudencija buvo pademonstruotas 1903 m Vienos secesijos suorganizuotoje G Klimto retrospektyvineje parodoje ir issauke taip pat nevienareiksme vertintoju reakcija 1905 m G Klimtas nutrauke susitarima del paveikslu ir atsieme juos is Kulturos ministerijos padedamas draugu grazino jam sumoketus isankstinius honorarus sie paveikslai sudege 1945 m Antrojo pasaulinio karo metu ir zinomi is fotografiju Tais paciais metais G Klimtas isstojo is Vienos secesijos XX a pradzioje G Klimtas buvo garsiausiu Vienos dailininku Zinoma kad jis rupinosi fizine sveikata priklause irkluotoju klubui sportavo su svarmenimis Jis turejo daug meiluziu pozuotoju Daugiausiai bendravo su Emilie Louise Floge kuriai kure kostiumus pardavimui Dailininkas leido vasaras prie Aterio ezero kur sukure serijas peizazu G Klimtas įkure nauja dailininku grupe kurios pirmoji paroda 1908 m įvyko Vienoje Sios parodos metu Austrijos valstybine galerija įsigijo garsiausiu G Klimto paveikslu įvardijama Bucinį nepaisant jo erotinio charakterio 1910 m G Klimtas dalyvavo Venecijos bienaleje 1917 m buvo isrinktas Vienos ir Miuncheno dailes akademiju garbes nariu Po 1917 m Kaledu dailininkas keliavo į Rumunija Grįzus į Viena 1918 m sausio 11 d jį istiko sirdies smugis Dailininkui buvo paralyzuota desine kuno puse G Klimtas buvo perkeltas į ligonine kur mire 1918 m vasario 6 diena nuo plauciu infekcijos G Klimto brandziojo laikotarpio kuriniai primena mozaikas yra dekoratyvus Naudotas auksas artina juos su viduramziu Bizantijos paauksuotu ikonu vaizdavimu G Klimtas laikomas vienu ekspresionizmo pirmtaku jis įtakojo ir reme E Syle G Klimto sukurtas Adeles Bloch Bauer portretas 2006 m buvo parduotas uz 135 mln JAV doleriu ir sumuse brangiausiai parduoto paveikslo rekorda Kuriniu galerija Idilija 1884 Sedinti jauna mergina 1894 Sonja Knips portretas 1898 Emilie Floge portretas 1902 Adele Bloch Bauer 1907 Viltis II 1907 1908 Sodas su saulegrazomis 1907 Liclbergas prie Alterio 1914 1915 Baznycia Unterachte prie Alterio 1916 Dama su veduokle 1917 1918 Isnasosleopoldmuseum org nytimes comSaltiniaiVikiteka Gustav Klimt vaizdine ir garsine medziagaEdward Lucie Smith Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 79 83 Encyclopaedia Britannica