Klaipėdos sąsiauris sąsiauris tarp Klaipėdos uosto ir Kuršių nerijos jungia Kuršių marias su Baltijos jūra Sąsiaurio šia
Klaipėdos sąsiauris

Klaipėdos sąsiauris – sąsiauris tarp Klaipėdos uosto ir Kuršių nerijos, jungia Kuršių marias su Baltijos jūra.
Sąsiauris
Klaipėdos sąsiaurio ilgis 10 km, plotis 0,36–1,20 km, didžiausias gylis 14,5 m. Šiaurėje Klaipėdos sąsiaurio riba yra uosto vartai, pietuose – Kiaulės Nugaros sala, kuri skaido sąsiaurį į 2 protakas: rytų ir vakarų. Dažnai Klaipėdos sąsiauris priskiriamas prie Kuršių marių, nors jo morfologija ir hidrologinis režimas nuo marių skiriasi.
Klaipėdos sąsiauris – technologiškai pakeista akvatorija, kurios rytinėje dalyje yra pusiau uždari Klaipėdos jūrų uosto baseinai, krantinės ir pirsai, vakariniame krante – Kuršių nerijos krantinė.
Istorija
Iki uosto molų statybos Klaipėdos sąsiaurio natūralus gylis buvo 4–8 m. 1853 m. pradėta gilinti laivakelį. Sąsiaurio šiaurinė dalis nuo uosto vartų iki Dangės žiočių pagilinta iki 13,0–14,5 m (1956 m. jos gylis buvo 8 m), tarp Dangės žiočių ir Kiaulės Nugaros – iki 10–12 m (buvo 5–9 m), pietinės dalies Malkų įlanka – iki 10 m. akvatorijoje palaikomas 9–10 m gylis (buvo 2–6 m).
Hidrologija
Klaipėdos sąsiaurio rytinės protakos gylis 3–5 m, vakarinės protakos 8–9 m. Per sąsiaurį vyksta vandens apykaita tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Gėlo marių vandens didžiausias kiekis plūsta į Baltijos jūrą pavasarį ir vasaros pradžioje, o druskingas jūros vanduo į marias – per stiprius patvankinius štormus, dažniausiai rudenį ir žiemą, arba labai sumažėjus upių nuotėkiui į Kuršių marias. Sąsiauryje beveik nesusidaro ištisinė ledo danga, kai kada žiemą užšąla tik pietinė dalis ir įlankos. Pučiant stipriems vėjams sąsiaurio vandens lygis pakyla (1967 m. rudenį pakilo 1,85 m).
Per sąsiaurį iš marių į jūrą teka srovė, vidutinis greitis 0,3 m/s, per stiprius štormus greitis iki 1,5 m/s, kartais ir daugiau. Dažnai susidaro dvisluoksnė vandens masių cirkuliacija.
Į sąsiaurį įteka Dangė ir Smeltalė.
Geologija
Dugno nuosėdų sluoksnio paviršiuje (iki 10 cm) vyrauja smulkus smėlis ir įvairus dumblas. Šiaurinėje dalyje, ties uosto vartais, ir rytinėje bei vakarinėje pratakoje vyrauja smulkus smėlis, vidurinėje ir pietinėje dalyje, t. p. pusiau uždarose uosto akvatorijose – stambaus ir smulkaus aleurito dumblas. Dėl technogeninių darbų, uosto akvatorijos tvarkymo, kasybos, dugno valymo daugelyje vietų dugno paviršiuje atsidengia moreninis priemolis ir priesmėlis.
Šaltiniai
- Modestas Kuzavinis. Klaipėdos sąsiauris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 222 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos sąsiauris, Kas yra Klaipėdos sąsiauris? Ką reiškia Klaipėdos sąsiauris?
Klaipedos sasiauris sasiauris tarp Klaipedos uosto ir Kursiu nerijos jungia Kursiu marias su Baltijos jura Sasiaurio siaurine dalis uosto vartaiTarptautine juru perkelaKiaules nugaros salaSasiaurisKlaipedos sasiaurio ilgis 10 km plotis 0 36 1 20 km didziausias gylis 14 5 m Siaureje Klaipedos sasiaurio riba yra uosto vartai pietuose Kiaules Nugaros sala kuri skaido sasiaurį į 2 protakas rytu ir vakaru Daznai Klaipedos sasiauris priskiriamas prie Kursiu mariu nors jo morfologija ir hidrologinis rezimas nuo mariu skiriasi Klaipedos sasiauris technologiskai pakeista akvatorija kurios rytineje dalyje yra pusiau uzdari Klaipedos juru uosto baseinai krantines ir pirsai vakariniame krante Kursiu nerijos krantine IstorijaIki uosto molu statybos Klaipedos sasiaurio naturalus gylis buvo 4 8 m 1853 m pradeta gilinti laivakelį Sasiaurio siaurine dalis nuo uosto vartu iki Danges ziociu pagilinta iki 13 0 14 5 m 1956 m jos gylis buvo 8 m tarp Danges ziociu ir Kiaules Nugaros iki 10 12 m buvo 5 9 m pietines dalies Malku įlanka iki 10 m akvatorijoje palaikomas 9 10 m gylis buvo 2 6 m HidrologijaKlaipedos sasiaurio rytines protakos gylis 3 5 m vakarines protakos 8 9 m Per sasiaurį vyksta vandens apykaita tarp Kursiu mariu ir Baltijos juros Gelo mariu vandens didziausias kiekis plusta į Baltijos jura pavasarį ir vasaros pradzioje o druskingas juros vanduo į marias per stiprius patvankinius stormus dazniausiai rudenį ir ziema arba labai sumazejus upiu nuotekiui į Kursiu marias Sasiauryje beveik nesusidaro istisine ledo danga kai kada ziema uzsala tik pietine dalis ir įlankos Puciant stipriems vejams sasiaurio vandens lygis pakyla 1967 m rudenį pakilo 1 85 m Per sasiaurį is mariu į jura teka srove vidutinis greitis 0 3 m s per stiprius stormus greitis iki 1 5 m s kartais ir daugiau Daznai susidaro dvisluoksne vandens masiu cirkuliacija Į sasiaurį įteka Dange ir Smeltale GeologijaDugno nuosedu sluoksnio pavirsiuje iki 10 cm vyrauja smulkus smelis ir įvairus dumblas Siaurineje dalyje ties uosto vartais ir rytineje bei vakarineje pratakoje vyrauja smulkus smelis vidurineje ir pietineje dalyje t p pusiau uzdarose uosto akvatorijose stambaus ir smulkaus aleurito dumblas Del technogeniniu darbu uosto akvatorijos tvarkymo kasybos dugno valymo daugelyje vietu dugno pavirsiuje atsidengia moreninis priemolis ir priesmelis SaltiniaiModestas Kuzavinis Klaipedos sasiauris Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 222 psl