Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Centrinė Java indonez Jawa Tengah provincija Indonezijoje centrinėje Javos dalyje Provincijos administracinis centras yr
Centrinė Java
Centrinė Java (indonez. Jawa Tengah) – provincija Indonezijoje, centrinėje Javos dalyje. Provincijos administracinis centras yra Semarangas.
| Centrinė Java Jawa Tengah | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+7) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė | Indonezija | ||||||
| Administracinis centras | Semarangas | ||||||
| Gubernatorius | Bibit Waluyo | ||||||
| Gyventojų | 36 516 035 | ||||||
| Plotas | 32 801 km² | ||||||
| Tankumas | 1 113 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.jatengprov.go.id | ||||||
| Vikiteka | Centrinė JavaVikiteka | ||||||
Provincijos plotas yra 39800,69 km², tai sudaro apie ketvirtį salos. Joje gyvena 30 380 687 žmonės (2010 m.), tai trečia pagal gausumą provincija po Vakarų Javos ir Rytų Javos.
Centrinė Java taip pat yra kultūrinis regionas, kuriam priklauso Džokjakarta. Tačiau Džokjakarta ir aplinkinės sritys priklauso specialiam regionui, sudarytam po Indonezijos nepriklausomybės.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indonezijos istorija.
Java apgyvendinta nuo priešistorinių laikų. Olandų anatomas ir geologas XIX a. pabaigoje atrado Javos žmogų, kuris priklauso Homo erectus rūšiai. Manoma, kad jis yra 1,7 mln. metų senumo.
Prieš 40 tūkst. metų australoidai, giminingi Australijos aborigenams ir melaneziečiams apsigyveno Centrinėje Javoje. Juos asimiliavo ir pakeitė mongoloidai austroneziečiai apie 3000 m. pr. m. e., atgabenę puodus, lanką ir strėles, prijaukintas kiaules ir šunis, ryžius ir soras.
Rašytinė istorija Centrinėje Javoje prasidėjo VII a. Raštą, hinduizmą ir budizmą atgabeno indai iš Pietų Indijos. Centrinė Java buvo politinis salos centras.
664 m. kinų vienuolis Hui-neng lankėsi Javos uoste Hēlíng (訶陵) ar Ho-ling, kur jis išvertė budistinius tekstus į kinų kalbą su budistų vienuolio Jñānabhadra pagalba. Manoma, kad tas uostas yra Arengas, tikriausiai buvęs tarp Semarango ir Jeparos.
Seniausias datuotas įrašas yra Cangalo įrašas 732 m. iš Kedu lygumų parašytas sanskrito kalba. Jame teigiama, kad šaivistų karalius Šri Sandžaja įkūrė . Sandžajos dinastija sukūrė daug įvairių monumentų, tarp jų Prambananą. Tuo metu iškilo konkuruojanti Sailendrų dinastija, pastačiusi Borobudurą.
Po 820 m. kinai nebemini Hēlíng. Tuo metu Sailendras nuvertė Sandžajos, kurios atstatė šaivizmą kaip dominuojančią religiją. X a. vidury dėl neaiškios priežasties politinis centras persikėlė į Rytų Javą.
Demako sultonatui sugriovus hinduistinį Madžapahitą XVI–XVII a. politinis centras grįžo į Centrinę Javą. Tuo metu europiečiai pradėjo prekiauti su Javos uostais, olandai veikė per Olandų Rytų Indijos bendrovę.
Žlugus Demakui Kedu lygumose iškilo Mataramo sultonatas. XVII a. valdant sultonui Agungui jis nukariavo beveik visą salą. Dėl vidinių nesutarimų ir olandų spaudimo, sulotonatas jiems perleido vis daugiau žemių. 1755 m. po Gijančio sutarties sultonatas buvo padalintas į Surakartos ir Džokjakartos sultonatus. Po kielių metų Surakartos sultonatas vėl buvo padalintas po Salatigos sutarties 1757 m. kovo 17 d.
Per Napoleono karus Java atiteko britams, kurie 1813 m. padalino Džokjakartos sultonatą. Vienos kongresas gražino Javą olandams. Jie įtvirtino savo valdžią per 1825–1830 m.
Tačiau olandai modernizavo Centrinę Javą. Po 1900 m. buvo įkurta dabartinės provincijos pirmtakė, kurią sudarė 5 regionai, olandų vadinami gewesten. Po Indonezijos nepriklausomybės 1950 m. Centrinė Java buvo be Džogjakartos, su Surakarta. Po to Centrinės Javos provincijos administravimas nesikeitė.
Po 1965 m. perversmo Centrinėje Javoje vyko antikomunistinis valymas, per kurį armija ir savanoriai žudė komunistus, daug jų ištrėmė į Buru salą Molukuose. Kai kurie buvo nužudyti po kelerių metų, dauguma paleisti 1979 m.
1998 m. Surakartoje įvyko prieš kinus nukreiptos riaušės. Daug pastatų buvo sudeginta. 1999 m. rėmėjai ten degino pastatus, kai Indonezijos parlamentas prezidentu išrinko . Užsieniečiai buvo užpulti po Rugsėjo 11 d. atakos.
Išnašos
- INDONESIA: Urban Population of Cities // Provinces, citypopulation.de
- Java man – Britannica Online Encyclopedia
- Java man – Britannica Online Encyclopedia
- Robert Cribb, Historical Atlas of Indonesia (2000:30)
- History of Central Java, Part Two Archyvuota kopija 2007-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- Robert Cribb, Historical Atlas of Indonesia (2000:85)
- Robert Cribb, Historical Atlas of Indonesia (2000:170-171).
- http://www.kompas.com/kompas-cetak/0110/06/daerah/aksi19.htm
| Indonezijos provincijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Centrinė Java, Kas yra Centrinė Java? Ką reiškia Centrinė Java?
Centrine Java indonez Jawa Tengah provincija Indonezijoje centrineje Javos dalyje Provincijos administracinis centras yra Semarangas Centrine Java Jawa TengahLaiko juosta UTC 7 vasaros UTC Valstybe IndonezijaAdministracinis centras SemarangasGubernatorius Bibit WaluyoGyventoju 2020 36 516 035Plotas 32 801 km Tankumas 2020 1 113 zm km Tinklalapis www jatengprov go idVikiteka Centrine JavaVikiteka Provincijos plotas yra 39800 69 km tai sudaro apie ketvirtį salos Joje gyvena 30 380 687 zmones 2010 m tai trecia pagal gausuma provincija po Vakaru Javos ir Rytu Javos Centrine Java taip pat yra kulturinis regionas kuriam priklauso Dzokjakarta Taciau Dzokjakarta ir aplinkines sritys priklauso specialiam regionui sudarytam po Indonezijos nepriklausomybes IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indonezijos istorija Java apgyvendinta nuo priesistoriniu laiku Olandu anatomas ir geologas XIX a pabaigoje atrado Javos zmogu kuris priklauso Homo erectus rusiai Manoma kad jis yra 1 7 mln metu senumo Pries 40 tukst metu australoidai giminingi Australijos aborigenams ir melanezieciams apsigyveno Centrineje Javoje Juos asimiliavo ir pakeite mongoloidai austronezieciai apie 3000 m pr m e atgabene puodus lanka ir streles prijaukintas kiaules ir sunis ryzius ir soras Rasytine istorija Centrineje Javoje prasidejo VII a Rasta hinduizma ir budizma atgabeno indai is Pietu Indijos Centrine Java buvo politinis salos centras 664 m kinu vienuolis Hui neng lankesi Javos uoste Heling 訶陵 ar Ho ling kur jis isverte budistinius tekstus į kinu kalba su budistu vienuolio Jnanabhadra pagalba Manoma kad tas uostas yra Arengas tikriausiai buves tarp Semarango ir Jeparos IX a budistu paminklas Borobuduras Seniausias datuotas įrasas yra Cangalo įrasas 732 m is Kedu lygumu parasytas sanskrito kalba Jame teigiama kad saivistu karalius Sri Sandzaja įkure Sandzajos dinastija sukure daug įvairiu monumentu tarp ju Prambanana Tuo metu iskilo konkuruojanti Sailendru dinastija pastaciusi Borobudura Po 820 m kinai nebemini Heling Tuo metu Sailendras nuverte Sandzajos kurios atstate saivizma kaip dominuojancia religija X a vidury del neaiskios priezasties politinis centras persikele į Rytu Java Demako sultonatui sugriovus hinduistinį Madzapahita XVI XVII a politinis centras grįzo į Centrine Java Tuo metu europieciai pradejo prekiauti su Javos uostais olandai veike per Olandu Rytu Indijos bendrove Zlugus Demakui Kedu lygumose iskilo Mataramo sultonatas XVII a valdant sultonui Agungui jis nukariavo beveik visa sala Del vidiniu nesutarimu ir olandu spaudimo sulotonatas jiems perleido vis daugiau zemiu 1755 m po Gijancio sutarties sultonatas buvo padalintas į Surakartos ir Dzokjakartos sultonatus Po kieliu metu Surakartos sultonatas vel buvo padalintas po Salatigos sutarties 1757 m kovo 17 d Per Napoleono karus Java atiteko britams kurie 1813 m padalino Dzokjakartos sultonata Vienos kongresas grazino Java olandams Jie įtvirtino savo valdzia per 1825 1830 m Taciau olandai modernizavo Centrine Java Po 1900 m buvo įkurta dabartines provincijos pirmtake kuria sudare 5 regionai olandu vadinami gewesten Po Indonezijos nepriklausomybes 1950 m Centrine Java buvo be Dzogjakartos su Surakarta Po to Centrines Javos provincijos administravimas nesikeite Po 1965 m perversmo Centrineje Javoje vyko antikomunistinis valymas per kurį armija ir savanoriai zude komunistus daug ju istreme į Buru sala Molukuose Kai kurie buvo nuzudyti po keleriu metu dauguma paleisti 1979 m 1998 m Surakartoje įvyko pries kinus nukreiptos riauses Daug pastatu buvo sudeginta 1999 m remejai ten degino pastatus kai Indonezijos parlamentas prezidentu isrinko Uzsienieciai buvo uzpulti po Rugsejo 11 d atakos IsnasosINDONESIA Urban Population of Cities Provinces citypopulation de Java man Britannica Online Encyclopedia Java man Britannica Online Encyclopedia Robert Cribb Historical Atlas of Indonesia 2000 30 History of Central Java Part Two Archyvuota kopija 2007 04 10 is Wayback Machine projekto Robert Cribb Historical Atlas of Indonesia 2000 85 Robert Cribb Historical Atlas of Indonesia 2000 170 171 http www kompas com kompas cetak 0110 06 daerah aksi19 htm Indonezijos provincijosSumatra Acehas Siaures Sumatra Vakaru Sumatra Banka Belitungas Benkulu Dzambis Lampungas Pietu Sumatra Riau Riau salosJava Bantenas Centrine Java Dzakarta Dzokjakarta Rytu Java Vakaru JavaKalimantanas Centrinis Kalimantanas Pietu Kalimantanas Rytu Kalimantanas Siaures Kalimantanas Vakaru KalimantanasMazosios Sundos salos Balis Rytu Nusa Tengara Vakaru Nusa TengaraSulavesis Centrinis Sulavesis Gorontalas Pietryciu Sulavesis Pietu Sulavesis Siaures Sulavesis Vakaru SulavesisMoluku salos ir Naujoji Gvineja Aukstumu Papua Centrine Papua Molukai Papua Pietu Papua Pietvakariu Papua Siaures Molukai Vakaru Papua