Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

**FIFA Pasaulio taurė**
Įkurta	1930 m.
Regionas	Tarptautinis (FIFA)
Dalyvių skaičius	32 (finaliniame etape); 204 (kvalifikacijoje nuo 2010 m.)
Dabartiniai čempionai	Argentina (3-as titulas)
Sėkmingiausia ekipa	Brazilija (5 titulai)
Oficiali svetainė	www.fifa.com/worldcup Archyvuota kopija 2019-05-19 iš Wayback Machine projekto.
Sekantis čempionatas	2026 m. JAV, Kanada ir Meksika

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Šis straipsnis apie Pasaulio vyrų futbolo turnyrą. Apie moterų Pasaulio čempionatą skaitykite straipsnyje FIFA moterų pasaulio taurė.

FIFA pasaulio čempionatas – stipriausių planetos vyrų futbolo rinktinių turnyrai. Tai vienas iš pačių svarbiausių pasaulio sporto įvykių (po Olimpiados). Dabar pasaulio čempionatuose dalyvauja 32 šalių rinktinės, o atrankos varžybas pradeda apie 200 rinktinių, tarp jų – ir Lietuva. Paprastai jie vyksta vienoje šalyje, tačiau 2002 m. vyko dviejose (Japonijoje ir Pietų Korėjoje).

Pasaulio čempionate dalyvauja šalių, priklausančių tarptautinei futbolo federacijai FIFA (Fédération Internationale de Football Association), nacionalinės rinktinės. Pasaulio futbolo čempionatas rengiamas nuo 1930 m. kas ketverius metus. Pirmenybės neįvyko tik 1942 m. ir 1946 m., kai vyko Antrasis pasaulinis karas.

Pasaulio čempionato finalinio turnyro reglamentas ne kartą buvo keistas. Dabar jis paprastai vyksta vienoje šalyje, kurioje 32 pajėgiausios futbolo rinktinės kovoja dėl aukščiausio titulo. Turnyras vyksta trim etapais – pirmajame komandos žaidžia aštuoniuose pogrupiuose, po keturias komandas vieno rato sistema. Dvi pajėgiausios pogrupių ekipos patenka į atkrintamąsias varžybas, kuriose komandos žaidžia vieno minuso sistema.

Per 22 iki šiol vykusius turnyrus Pasaulio čempionės vardą iškovojo aštuonios šalys. Daugiausiai kartų pergalę šventė Brazilija, laimėjusi pirmenybes 5 kartus. Brazilijos rinktinė yra vienintelė dalyvavusi visuose Pasaulio čempionatuose. Tituluočiausių rinktinių sąraše antroje vietoje rikiuojasi Italija ir Vokietija – čempionėmis tapusios po keturis kartus. Argentina pasaulio čempionatą laimėjo tris kartus. Kiti buvę pasaulio čempionai – Urugvajaus futbolininkai, laimėję pirmąsias pirmenybes, kurie kartu su Prancūzija turi po du titulus. Likusios dvi šalys: Anglija ir Ispanija po kartą tapo pasaulio čempionėmis.

Pasaulio futbolo čempionatas yra labiausiai žiūrimas renginys, kurį stebi milijonai žmonių. 2006 m. Vokietijoje vykusio čempionato finalą per TV žiūrėjo 715,1 milijono žiūrovų.

Istorija

Ankstesni tarptautiniai turnyrai

Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko 1872 m. Glazge, kur susitiko Škotijos ir Anglijos futbolo rinktinės. Tai buvo parodomosios Britanijos Čempionato vykusio nuo 1884 m. rungtynės. Tuo metu futbolas buvo retai kada žaidžiamas už Jungtinės Karalystės ribų. Populiarumą ši sporto šaka pradėjo įgauti amžių sandūroje, o 1900 m. ir 1904 m. kaip parodomoji sporto šaka futbolas buvo pradėtas žaisti vasaros Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, Olimpiadoje futbolininkams nebuvo teikiami medaliai.

Po FIFA įkūrimo 1904 m. buvo bandoma surengti Tarptautinį futbolo turnyrą. Jis 1906 m. turėjo įvykti Šveicarijoje. Deja, kaip skelbiama oficialiuose FIFA dokumentuose, tai buvo pernelyg ankstyvas metas tarptautiniam turnyrui ir bandymas jį surengti baigėsi nesėkme.

Visgi 1908 m. Londone vykusiose Olimpinėse žaidynėse futbolas buvo oficialiai pripažintas olimpine sporto šaka. Padedant Anglijos futbolo asociacijai (FA) žaidynėse buvo surengtas turnyras, kuriame dalyvavo rinktinės sudarytos tik iš futbolo mėgėjų. Tačiau šios varžybos buvo daugiau šou nei rimtas futbolo čempionatas. Turnyrą laimėjo Didžiosios Britanijos futbolo mėgėjų ekipa, kuriai buvo įteikti olimpiniai aukso medaliai. Ši rinktinė pakartojo savo pasiekimą 1912 m. Stokholmo Olimpiadoje, kurioje turnyrą organizavo Švedijos futbolo asociacija.

Matydamas, kad Olimpiadoje varžosi tik megėjų komandos, Seras Thomas Liptonas 1909 m. Turine surengė Sero Thomo Liptono taurės turnyrą. Jame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, tačiau savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. Šis turnyras kartais yra vadinamas Pirmąją Pasaulio taure, kurioje dalyvavo prestižiškiausios profesionalios futbolo ekipos iš Italijos, Vokietijos ir Šveicarijos. Visgi FA valdoma Anglijos futbolo asociacija atmetė kvietimą prisijungti prie šio turnyro ir deleguoti iš profesionalių futbolininkų sudarytą klubą. Tuomet Liptonas pakvietė West Auckland mėgėjų ekipą iš Durham apygardos, kuri tapo Anglijos atstove. West Aucklandas laimėjo turnyrą ir pakartojo šį pasiekimą 1911 m. apgindamas čempionų titulą ir pagal turnyro nuostatus įgijo teisę pasilikti trofėjų visiems laikams.

Po kelerių metų 1914 m. FIFA įvardino Olimpinį futbolo turnyrą kaip „Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą“ ir prisidėjo prie jo organizavimo. Šis sprendimas padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920 m. vasaros Olimpinėse žaidynėse. Turnyre dalyvavo Egiptas ir trylika Europos futbolo ekipų. Nugalėjo Belgijos futbolo rinktinė, o sekančiose dvejose Olimpiadose 1924 m. ir 1928 m. čempione tapo Urugvajaus futbolo rinktinė.

Pirmasis Pasaulio čempionatas

Įkvėpti sėkmės organizuojant futbolo turnyrus Olimpinėse žaidynėse, FIFA, bei organizacijos idėjinis vadas Prezidentas Žiulis Rimė (Jules Rimet) vėl pradėjo galvoti apie atskirą tarptautinį turnyrą, kuris būtų rengiamas ne Olimpiadoje. Todėl 1928 m. gegužės 28 d. surengtame FIFA suvažiavime Amsterdame buvo nuspręsta surengti FIFA organizuojamą futbolo turnyrą. Pirmojo čempionato šeimininku pasirinktas Urugvajus. Šalis 1930 m. minėjo savo Nepriklausomybės šimtmetį, be to Urugvajaus rinktinė buvo dukart iš eilės tapusi stipriausia ekipa Pasaulyje (1924 m. buvo pirmieji, kai FIFA organizuojamuose futbolo turnyruose galėjo žaisti profesionalūs žaidėjai).

Pasirinktų šalių futbolo asociacijoms buvo išsiųsti kvietimai į čempionatą. Tačiau čempionato šeimininku pasirinkus Urugvajų reiškė, kad Europos šalių rinktinių laukia ilga ir brangi kelionė per Atlanto vandenyną. Todėl likus dviem mėnesiams iki čempionato pradžios nė viena Europos ekipa nebuvo patvirtinusi, jog dalyvaus turnyre. Visgi Ž. Rimė įtikino Belgijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Jugoslavijos rinktines atvykti į turnyrą, tad pirmajame čempionate kovojo komandos iš trylikos šalių: septynios iš Pietų Amerikos, keturios iš Europos ir dvi iš Šiaurės Amerikos.

Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kai Prancūzija 4-1 nugalėjo Meksiką, o JAV 3-0 palaužė Belgijos futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas . Pirmojo čempionato finale Urugvajus Montevideo stadione stebint 93 000 žiūrovų rezultatu 4-2 įveikė Argentiną bei tapo pirmaisiais Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.

Pasaulio čempionatai prieš Antrąjį Pasaulinį karą

Iškart po pirmojo Pasaulio futbolo čempionato vykusioje Olimpiadoje, 1932 m. Los Andžele, futbolo norėta neįtraukti į žaidynių programą dėl mažo šio sporto šakos populiarumo JAV, nes tuo metu šalyje sparčiai populiarėjo Amerikietiškasis futbolas. Be to, FIFA ir TOK nesutarė dėl mėgėjų žaidėjų statuso, todėl „sporto karalius“ buvo išbrauktas iš Olimpinių žaidynių programos. Futbolas grįžo į Olimpines žaidynes 1936 m., tačiau buvo gerokai užgožtas kur kas prestižiškesnio Pasaulio taurės turnyro.

Sunkumai, su kuriais susidūrė pirmieji Pasaulio futbolo čempionatai buvo ilgos kelionės bei artėjantis karo šešėlis. Kelios Pietų Amerikos šalys išreiškė norą dalyvauti 1934 m. ir 1938 m. Pasaulio čempionatuose, tačiau tik Brazilijos rinktinei pavyko sudalyvauti abiejuose turnyruose. Dėl Antrojo Pasaulinio karo ir jo padarinių buvo atšaukti 1942 m. ir 1946 m. turėję vykti čempionatai.

Pasaulio čempionatai po Antrojo pasaulinio karo

Pirmasis čempionatas po karo buvo surengtas 1950 m. Brazilijoje. Tai buvo pirmosios pirmenybės kuriose dalyvavo Britanijos salyno rinktinės. Britų ekipos pasitraukė iš FIFA organizacijos 1920 m., nes nenorėjo žaisti prieš šalis su kuriomis tuo metu kariavo ir iš dalies protestuodamas dėl užsienio valstybių įtakos futbolui, tačiau 1946 m. po FIFA kvietimo vėl prisijungė prie organizacijos.

Pirmajame pokario čempionate į turnyrą sugrįžo Urugvajaus futbolininkai kurie boikotavo antrąsias ir trečiąsias pirmenybes. Grįžę į čempionatą Urugvajaus futbolininkai dar kartą tapo nugalėtojais viename iš įspūdingiausių Pasaulio futbolo čempionatų finalų nugalėdami šeimininkę Braziliją. Šias rungtynes stadione stebėjo net 173 000 žmonių, o finalas vėliau buvo pavadintas „Maracanazo“ (portugališkai: Maracanaço).

Nuo 1934 m. iki 1978 m. Pasaulio futbolo čempionatuose dalyvavo 16 komandų, išskyrus 1938 m., kai Austrija buvo sujungta su Vokietija jau po atrankos turnyro ciklo, tad finaliniame etape liko vos 15 rinktinių bei 1950 m. čempionatą, kai Indija, Škotija ir Turkija pasitraukė iš čempionato, kuriame liko varžytis 13 komandų. Daugelis pasaulio taurės dalyvių buvo iš Europos ir Pietų Amerikos ir tik maža dalis atstovų buvo iš Šiaurės Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos. Šių žemynų rinktinės patirdavo skaudžias nesėkmes dvikovose prieš europiečius ir pietų amerikiečius. Iki 1982 m. vienintelės komandos nepriklausančios Europai ar Pietų Amerikai, kurios peržengė pirmojo etapo barjerą buvo: JAV, pasiekusios pusfinalį 1930 m., Kuba, patekusį į ketvirtfinalį 1938 m., Šiaurės Korėja ketvirtfinalyje žaidusi 1966 m. ir Meksika antrajame varžybų etape žaidusi 1970 m.

Plėtra iki 32 komandų

Turnyras išsiplėtė iki 24 komandų 1982 m. čempionate, o vėliau iki 32 ekipų 1998 m., skyrus daugiau vietų Afrikos, Azijos ir Šiaurės Amerikos rinktinėms. Pastaruoju metu komandos iš šių kontinentų demonstruoja gan neblogus rezultatus. Tarp pasiekusių ketvirtfinalį galime pamatyti: Meksiką, 1986 m., Kamerūną, 1990 m., Senegalą ir JAV, 2002 m., o Pietų Korėja 2002 m. čempionate užėmė net ketvirtąją vietą. Visgi Europos ir Pietų Amerikos rinktinės toliau užima tvirtas pozicijas pasaulio čempionatų finaliniuose etapuose. Pavyzdžiui, visos 2006 m. ketvirtfinalio dalyvės buvo iš Europos arba Pietų Amerikos.

Plėtra iki 48 komandų

Dar 2013 m. buvo pasiūlymų išplėsti čempionatą iki 40 ar 48 komandų. 2017 m. FIFA nubalsavo išplėsti čempionatą iki 48 komandų, pradedant nuo 2026 m. čempionato.

Kiti FIFA turnyrai

Ekvivalentiškas turnyras moterų futbole, Pasaulio moterų futbolo čempionatas, pirmąkart surengtas 1991 m. Kinijoje. Moterų čempionatas savo mastais ir dalyvių skaičiumi yra žymiai mažesnis už vyrų, tačiau pastaruoju metu – nuolat auga ir plečiasi. Pavyzdžiui, 2007 m. Pasaulio čempionato atrankoje dalyvavo net 120 šalių rinktinės, komandų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis negu 1991 m. pirmenybių atrankoje.

Futbolas taip pat įtrauktas į visų Olimpinių vasaros žaidynių programą išskyrus 1896 m. ir 1932 m. Tiesa, ne taip kaip kitose sporto šakose Olimpinis futbolo turnyras nėra aukščiausio lygio ir nuo 1992 m. tai yra U-23 rinktinių pirmenybės, kuriose kiekvienai ekipai leidžiama registruoti po tris vyresnius žaidėjus. Moterų futbolas Olimpiadoje debiutavo 1996 m. Moterų futbolo rinktinėms žaidynėse netaikomi jokie apribojimai.

FIFA Konfederacijų taurė – tai turnyras rengiamas vieneri metai prieš Pasaulio futbolo čempionatą šalyje, kurioje jis vyks. Ši taurė yra tarsi generalinė repeticija prieš artėjantį renginį. Turnyre dalyvauja šešių FIFA konfederacijų nugalėtojai, būsimo čempionato šeimininkė ir dabartinė Pasaulio taurės savininkė.

FIFA taip pat organizuoja turnyrus jaunimui ir jauniams: (FIFA U-20 Pasaulio taurė, FIFA U-17 Pasaulio taurė, FIFA U-20 moterų Pasaulio taurė, FIFA U-17 moterų Pasaulio taurė), klubams (FIFA klubų Pasaulio taurė) bei įvairioms futbolo šakoms, pavyzdžiui, salės futbolui (FIFA salės futbolo Pasaulio taurė) ir paplūdimio futbolui (FIFA paplūdimio futbolo Pasaulio taurė).

Trofėjus

Nuo 1930 m. iki 1970 m. Pasaulio čempionato nugalėtojams buvo įteikiamas Jules Rimet trofėjus. Iš pradžių jį paprasčiausiai vadino Pasaulio taure arba Coupe du Monde, tačiau 1946 m. taurė buvo pavadinta Jules Rimet vardu, FIFA Prezidento, kuris surengė pirmąjį Pasaulio čempionatą, garbei. 1970 m. Brazilija trečią kartą laimėjo trofėjų ir įgijo teisę pasilikti jį visiems laikams. Deja, 1983 m. taurė buvo pavogta ir nebeatsirado. Spėjama, kad vagys ją tiesiog išlydė.

Naujasis trofėjus, žinomas kaip FIFA Pasaulio taurė, buvo sukurtas 1970 m. FIFA ekspertai iš septynių šalių rinkosi tinkamiausią variantą iš 53 atsiųstų modelių, kol galiausiai pasirinko italų dizainerio Silvio Gazzaniga darbą. Naujasis trofėjus yra 36 cm aukščio, pagamintas iš 18 karatų (75%) aukso ir sveria 6,175 kg. Pagrindas sudarytas iš dvisluoksnio pusbrangio malachito. Apatinėje taurės dalyje išgraviruoti visi Pasaulio futbolo čempionatų nugalėtojai nuo 1974 m. ir metai, kada jie tą padarė. Kalbėdamas apie trofėjų jį sukūręs italų dizaineris teigė: „Linijos spirale kylančios iš pagrindo tiesa rankas, kad pasiektų Pasaulį. Iš nuostabių dinamiškų linijų esančių ant kompaktiško statulėlės pagrindo kyla dviejų atletų kūnai simbolizuojantys jaudinančią pergalės akimirką“.

FIFA Pasaulio taurės nugalėtojai nepasilieka visiems laikams. Nugalėtojai saugo taurę iki ateinančio turnyro, o vėliau yra apdovanojami paauksuota taurės reprodukcija. Nugalėtojai apdovanojami aukso medaliais. Antros vietos laimėtojas gauna paauksuotus. Už trečią vietą sidabriniai medaliai. Ir už ketvirtąją bronzą.

Formatas

Atranka

Atrankos turnyras į Pasaulio čempionatą rengiamas nuo 1934 m. pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose FIFA kontinentinėse zonose (Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių, Pietų Amerikos, Okeanijos ir Europos) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų. Prieš kiekvieną turnyrą FIFA nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui. Vietų kiekis dažniausiai priklauso nuo regioninei futbolo federacijai atstovaujančių komandų stiprumo.

Atrankos ciklas gali prasidėti likus trejiems metams iki sekančio Pasaulio čempionato ir tęstis net dvejus metus. Kvalifikacijos formatas kiekvienoje federacijoje skirtingas. Paprastai viena ar dvi vietos yra skiriamos komandoms, kurios laimėjo tarpkontinentines atkrentamąsias varžybas. Pavyzdžiui, vietą 2010 m. Pasaulio futbolo čempionate gavo Okeanijos čempionų ir penktos Azijos komandos poros nugalėtojas. Nuo 1938 m. iki šiol, čempionato šeimininkų rinktinė gauna vardinį kvietimą į pirmenybes. Nuo 1938 m. iki 2002 m. teisę dalyvauti čempionate be atrankos turnyro gaudavo ir Pasaulio čempionai, tačiau nuo 2006 m. pirmenybių stipriausia ekipa privalo dalyvauti atrankoje. Brazilijos ekipa, kuri nugalėjo 2002 m. pirmenybėse, tapo pirmąją Pasaulio futbolo čempione, kuriai teko skintis kelią į sekantį turnyrą atrankoje.

Finalinis turnyras

Pastaruosiuose čempionatuose 32 šalių rinktinės susirenka į šalį, kuri yra Pasaulio čempionato šeimininkė ir beveik mėnesį kovoja dėl čempionų vardų. Turnyras susideda iš dviejų etapų – grupės ir atkrentamųjų varžybų. Pirmajame etape komandos suskirstytos po keturias aštuoniose grupėse kovoja tarpusavyje vieno rato sistema. Traukiant Pasaulio futbolo čempionato burtus aštuonios pajėgiausios rinktinės, įskaitant čempionato šeimininkus, patenka į vieną krepšelį ir vėliau yra išskirstomos po skirtingas grupes. Komandų pajėgumas yra nustatomas pagal FIFA reitingų lentelę ir/arba pasirodymus ankstesnėse Pasaulio pirmenybėse. Likusios ekipos patenka į skirtingus krepšelius dažniausiai pagal geografinį principą, kurios burtų traukimo metu atsitiktine tvarka išsiskirsto aštuoniose grupėse. Nuo 1998 m. traukiant burtus yra taikomi tam tikri apribojimai norint užtikrinti, kad vienoje grupėje neatsidurtų dvi Europai ar kitam kontinentui atstovaujančios ekipos.

Grupės varžybose kiekviena komanda sužaidžia mažiausias trejas rungtynes. Paskutiniojo turo susitikimai vyksta tuo pačiu metu siekiant išvengti komandų sukčiavimų. Dvi stipriausios grupės ekipos patenka į atkrentamąsias varžybas. Pajėgiausios ekipos yra nustatomos pagal surinktus taškus. Nuo 1994 m. Pasaulio čempionato už pergalę skiriami trys taškai, už lygiąsias – vienas, už pralaimėjimą – nulis taškų (iki tol, komandos už pergalę gaudavo ne tris, o du taškus). Jei dvi ar daugiau komandų surenka tiek pat taškų, toliau žiūrimi šie kriterijai: pirmas – įvarčių skirtumas, tuomet – bendras įmuštų įvarčių kiekis, tarpusavio rungtynių rezultatas ir galiausiai – burtų keliu (t. y. nustatant komandų vietas atsitiktiniu būdu).

Atkrentamosiose varžybose komandos žaidžia tik vienas rungtynes, po kurių, jei reikia, yra žaidžiamas pratęsimas ir mušami 11 m. baudiniai. Antrasis etapas prasideda aštuntfinalio varžybomis kuriose grupių nugalėtojai susitinka su kituose pogrupiuose antrąsias vietas užėmusiomis ekipomis. Po to seka ketvirtfinalis, pusfinalis, kova dėl trečios vietos (kai susitinka pusfinalyje pralaimėjusios ekipos) ir finalas.

Šeimininkų rinkimai

Pirmųjų Pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami FIFA rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Daliai ekipų tai reikšdavo ilgą trijų savaičių kelionę tarp Europos ir Pietų Amerikos, t. y. dviejų žemynų, kuriuose buvo susitelkusios stipriausios rinktinės. Pirmojo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais pasirinkus Urugvajų buvo užkirstas kelias daugeliui Europos komandų dalyvauti pirmenybėse, tad į debiutinį čempionatą atvyko vos keturios rinktinės iš senojo žemyno. Sekantys du Pasaulio taurės turnyrai buvo surengti Europoje. Ypač ginčytinas buvo sprendimas surengti 1938 m. čempionatą Prancūzijoje. Tai Amerikos žemyno ekipoms tarsi leido suprasti, jog Pasaulio taurės šeimininkų rotacija vyks tik dviejuose žemynuose. Tad Argentinos ir Urugvajaus rinktinės nusprendė boikotuoti trečiąjį Pasaulio taurės turnyrą.

Nuo 1958 m. Pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, FIFA sukūrė modelį pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik Europos ir Amerikos žemynų šalys. Ši sistema veikė iki pat 1998 m. Septynioliktoji Pasaulio taurė, 2002 m. vykusi Pietų Korėjoje ir Japonijoje buvo pirmoji, kuri vyko Azijoje ir kol kas vienintelė kurios šeimininkėmis buvo dvi valstybės. 2010 m. Pasaulio čempionatas buvo pirmasis, kurį surengs Afrikos šalis. 2014 m. Pasaulio taurė vyko Brazilijoje. Tai buvo pirmas čempionatas Pietų Amerikoje nuo 1978 m. ir pirmas atvejis, kai du iš eilės čempionatai vyksta ne Europos žemyne.

Šiais laikais Pasaulio čempionato šeimininkę išrenka FIFA vykdomasis komitetas. Šalies, kuri nori tapti Pasaulio taurės šeimininke futbolo federacija iš FIFA organizacijos gauna „Šeimininkų Susitarimą“, kuriose išdėstyti griežti reikalavimai ir darbais kuriuos reikėtų atlikti. Šalis taip pat gauna specialią formą, kurią užpildžius oficialiai paskelbiama apie savo kandidatūrą Pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rinkimuose. Po to, FIFA inspektoriai vyksta į šalį, norėdami įsitikinti ar kandidatė yra pajėgi įvykdyti visus keliamus reikalavimus ir parašo apie šalį ataskaitą. Sprendimas, kur vyks Pasaulio futbolo pirmenybės priimamas likus 6 arba 7 metams iki tunyro. Tiesa, yra buvę atvejų kai vienu metu priimami sprendimai po kurių paaiškėja dviejų iš eilės būsimų pirmenybių šeimininkai. Taip bus ir pasirenkant 2018 m. ir 2022 m. Pasaulio taurės šeimininkus.

Pasirenkant 2010 m. ir 2014 m. Pasaulio taurės šeimininkus buvo rotuojama tik tarp dviejų kontinentų (2010 m. Afrikos ir 2014 m. Pietų Amerikos), tad kandidatūros buvo priimamos tik iš valstybių esančių šiuose žemynuose. Tokia rotacijos sistema buvo pradėta taikyti po to, kai kilo ginčai dėl Vokietijos pergalės 2006 m. Pasaulio čempionato šeimininkų rinkimuose. Kaip bebūtų, tokia rotacijos politika buvo taikoma iki 2018 m., kai savo kandidatūrą galės pateikti bet kuri šalis, išskyrus tas, kurios priklauso prieš tai buvusių Pasaulio čempionatų šeimininkų žemynams. Tokie pokyčiai atsirado siekiant išvengti panašaus scenarijaus, kuris buvo renkant 2014 m. Pasaulio čempionato šeimininkus, kai vienintelė kandidate buvo Brazilija.

Organizacija ir masinės informavimo priemonės

Pasaulio futbolo čempionatas pirmąkart per televiziją buvo parodytas 1954 m. ir dabar yra labiausiai žiūrimas ir sekamas sporto renginys Pasaulyje, populiarumu lenkdamas net Olimpines žaidynes. Bendras žiūrovų skaičius, stebėjųsių visas 2006 m. Pasaulio čempionato rungtynes, yra 26,29 milijardo, o net 715,1 milijono žiūrovų (t. y. kas devintas Pasaulio gyventojas) žiūrėjo turnyro, vykusio Vokietijoje, finalą. 2006 m. Pasaulio pirmenybių burtų traukimo ceremoniją, kurioje paaiškėjo, kokiose grupėse žais rinktinės stebėjo net 300 milijonų žiūrovų.

Kiekvienas Pasaulio čempionatas nuo 1966 m. turi savo talismaną arba logotipą. Pasaulio taurės Vilis, 1966 m. talismanas, buvo pirmasis Pasaulio čempionatų talismanas. Šių laikų Pasaulio taurės turi oficialius rungtynių kamuolius, kurie yra sukurti specialiai turnyrui.

Čempionatų prizininkai

Pasaulio futbolo čempionatų suvestinė

Metai	Šeimininkai	FINALAS			Mažasis finalas
Metai	Šeimininkai	Nugalėtojas	Rezultatas	Antra vieta	Trečia vieta	Rezultatas	Ketvirta vieta
1930 Daugiau	Urugvajus	Urugvajus	4-2	Argentina	JAV		Jugoslavija
1934 Daugiau	Italija	Italija	2-1 (po pratęsimo)	Čekoslovakija	Vokietija	3-2	Austrija
1938 Daugiau	Prancūzija	Italija	4-2	Vengrija	Brazilija	4-2	Švedija
1950 Daugiau	Brazilija	Urugvajus		Brazilija	Švedija		Ispanija
1954 Daugiau	Šveicarija	Vakarų Vokietija	3-2	Vengrija	Austrija	3-1	Urugvajus
1958 Daugiau	Švedija	Brazilija	5-2	Švedija	Prancūzija	6-3	Vakarų Vokietija
1962 Daugiau	Čilė	Brazilija	3-1	Čekoslovakija	Čilė	1-0	Jugoslavija
1966 Daugiau	Anglija	Anglija	4-2 (po pratęsimo)	Vakarų Vokietija	Portugalija	2-1	Tarybų Sąjunga
1970 Daugiau	Meksika	Brazilija	4-1	Italija	Vakarų Vokietija	1-0	Urugvajus
1974 Daugiau	Vakarų Vokietija	Vakarų Vokietija	2-1	Nyderlandai	Lenkija	1-0	Brazilija
1978 Daugiau	Argentina	Argentina	3-1 (po pratęsimo)	Nyderlandai	Brazilija	2-1	Italija
1982 Daugiau	Ispanija	Italija	3-1	Vakarų Vokietija	Lenkija	3-2	Prancūzija
1986 Daugiau	Meksika	Argentina	3-2	Vakarų Vokietija	Prancūzija	4-2 (po pratęsimo)	Belgija
1990 Daugiau	Italija	Vakarų Vokietija	1-0	Argentina	Italija	2-1	Anglija
1994 Daugiau	JAV	Brazilija	0-0 (3-2 po 11 m baudinių)	Italija	Švedija	4-0	Bulgarija
1998 Daugiau	Prancūzija	Prancūzija	3-0	Brazilija	Kroatija	2-1	Nyderlandai
2002 Daugiau	Pietų Korėja/Japonija	Brazilija	2-0	Vokietija	Turkija	3-2	Pietų Korėja
2006 Daugiau	Vokietija	Italija	1-1 (5-3 po 11 m baudinių)	Prancūzija	Vokietija	3-1	Portugalija
2010 Daugiau	Pietų Afrikos Respublika	Ispanija	1-0 (po prat.)	Nyderlandai	Vokietija	3-2	Urugvajus
2014 Daugiau	Brazilija	Vokietija	1-0 (po prat.)	Argentina	Nyderlandai	3-0	Brazilija
2018 Daugiau	Rusija	Prancūzija	4-2	Kroatija	Belgija	2-0	Anglija
2022 Daugiau	Kataras	Argentina	3-3 (4-2 po 11 m baudinių)	Prancūzija	Kroatija	2-1	Marokas

Pastabos

1930 m. čempionate nebuvo mažojo finalo rungtynių. JAV ir Jugoslavija pralaimėjo pusfinalio susitikimus. Vėliau FIFA nustatė komandų vietas rikiuotėje pagal jų pasiektus rezultatus pirmajame Pasaulio futbolo čempionate.
1950 m. čempionate nebuvo oficialių finalo rungtynių. Pirmenybių nugalėtojas paaiškėjo keturioms stipriausioms ekipoms (Urugvajui, Brazilijai, Švedijai ir Ispanijai) vieno rato sistema sužaidus finalinio etapo turnyrą. Čempionato pažiba tapo Urugvajaus ir Brazilijos rungtynės, kurias urugvajiečiai laimėjo rezultatu 2-1. Šios rungtynės buvo vienos iš paskutiniųjų turnyre, tad jas laimėjęs Urugvajus taškais aplenkė visas varžoves, užsitikrino vietą grupės viršūnėje ir Pasaulio futbolo čempionų titulą. Tuo pačiu metu vyko ir kita dvikova, kurioje Švedija 3-1 nugalėjo Ispaniją ir iškovojo trečiąją vietą.

Finalo ketverto komandos

Rinktinės, patekusios į ketvertuką
Rinktinė	Čempionai	2 vieta	3 vieta	4 vieta	Iš viso ketvertuke
Brazilija	5 (1958, 1962, 1970, 1994, 2002)	2 (1950, 1998)	2 (1938, 1978)	2 (1974, 2014)	11
Vokietija¹	4 (1954, 1974, 1990, 2014)	4 (1966, 1982, 1986, 2002)	4 (1934, 1970, 2006, 2010)	1 (1958)	13
Italija	4 (1934, 1938, 1982, 2006)	2 (1970, 1994)	1 (1990)	1 (1978)	8
Argentina	3 (1978, 1986, 2022)	3 (1930, 1990, 2014)			6
Prancūzija	2 (1998, 2018)	2 (2006, 2022)	2 (1958, 1986)	1 (1982)	7
Urugvajus	2 (1930, 1950)			3 (1954, 1970, 2010)	5
Anglija	1 (1966			2 (1990, 2018)	3
Ispanija	1 (2010)			1 (1950)	2
Nyderlandai		3 (1974, 1978, 2010)	1 (2014)	1 (1998)	5
Vengrija		2 (1938, 1954)			2
Čekija²		2 (1934, 1962)			2
Švedija		1 (1958)	2 (1950, 1994)	1 (1938)	4
Kroatija		1 (2018)	2 (1998, 2022)		3
Lenkija			2 (1974, 1982)		2
Austrija			1 (1954)	1 (1934)	2
Portugalija			1 (1966)	1 (2006)	2
Belgija			1 (2018)	1 (1986)	2
JAV			1 (1930)		1
Čilė			1 (1962)		1
Turkija			1 (2002)		1
Serbija³				2 (1930, 1962)	2
Rusija⁴				1 (1966)	1
Bulgarija				1 (1994)	1
Pietų Korėja				1 (2002)	1
Marokas				1 (2022)	1

¹1954–1990 m. kaip Vakarų Vokietija

²1934–1990 m. kaip Čekoslovakija

³1930–2006 m. kaip Jugoslavija bei Serbija ir Juodkalnija

⁴1958–1990 m. kaip Tarybų Sąjunga

Rezultatyviausi žaidėjai

Žaidėjai, įmušę bent 10 įvarčių pasaulio čempionatų finaliniuose turnyruose:

Nr.	Žaidėjas	Įvarčiai
1	Miroslav Klose	16
2	Ronaldo	15
3	Gerd Müller	14
4		13
4	Lionel Messi	13
6	Pelé	12
6	Kylian Mbappé	12
8	Jürgen Klinsmann	11
8		11
10	Gabriel Batistuta	10
	Teófilo Cubillas

	Gary Lineker
	Thomas Müller

Apdovanojimai

Plačiau: Pasaulio futbolo čempionatų apdovanojimai

Pasaulio čempionatuose geriausiems žaidėjams teikiami apdovanojimai:

Adidas Auksinis kamuolys (Golden Ball; nuo 1982 m.)
Adidas Auksinis batelis (Golden Shoe; nuo 1930 m.)
Jašino apdovanojimas geriausiam vartininkui (nuo 1994 m.)
FIFA Fair Play apdovanojimas (nuo 1978 m.)
Gillette Geriausias jaunas žaidėjas (nuo 2006 m.)

Nuorodos

Vikiteka: FIFA pasaulio čempionatas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

FIFA svetainė Archyvuota kopija 2019-06-19 iš Wayback Machine projekto.
Buvusios Pasaulio taurės Archyvuota kopija 2010-06-14 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

https://www.theguardian.com/football/2013/oct/28/michel-platini-40-team-world-cup-russia

[3] 1930 m. čempionate nebuvo mažojo finalo rungtynių. JAV ir Jugoslavija pralaimėjo pusfinalio susitikimus. Vėliau FIFA nustatė komandų vietas rikiuotėje pagal jų pasiektus rezultatus pirmajame Pasaulio futbolo čempionate.

[pastaba2-4] 1950 m. čempionate nebuvo oficialių finalo rungtynių. Pirmenybių nugalėtojas paaiškėjo keturioms stipriausioms ekipoms (Urugvajui, Brazilijai, Švedijai ir Ispanijai) vieno rato sistema sužaidus finalinio etapo turnyrą. Čempionato pažiba tapo Urugvajaus ir Brazilijos rungtynės, kurias urugvajiečiai laimėjo rezultatu 2-1. Šios rungtynės buvo vienos iš paskutiniųjų turnyre, tad jas laimėjęs Urugvajus taškais aplenkė visas varžoves, užsitikrino vietą grupės viršūnėje ir Pasaulio futbolo čempionų titulą. Tuo pačiu metu vyko ir kita dvikova, kurioje Švedija 3-1 nugalėjo Ispaniją ir iškovojo trečiąją vietą.

[1] ttps://www.theguardian.com/football/2013/oct/28/michel-platini-40-team-world-cup-russia


Įkurta	1930 m.
Regionas	Tarptautinis (FIFA)
Dalyvių skaičius	32 (finaliniame etape) 204 (kvalifikacijoje nuo 2010 m.)
Dabartiniai čempionai	Argentina (3-as titulas)
Sėkmingiausia ekipa	Brazilija (5 titulai)
Oficiali svetainė	www.fifa.com/worldcup Archyvuota kopija 2019-05-19 iš Wayback Machine projekto.
Sekantis čempionatas	2026 m. JAV, Kanada ir Meksika