Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Augalija augalų bendrijų fitocenozių visuma susidaranti tam tikroje teritorijoje Jei vertinama tiriamame plote egzistuoj
Vegetacija
Augalija – augalų bendrijų (fitocenozių) visuma, susidaranti tam tikroje teritorijoje. Jei vertinama tiriamame plote egzistuojančių skirtingų augalų taksonų (dažniausiai rūšių) visuma, jai pavadinti naudojama sąvoka flora.
Augalijos tipai
Kiekvienos gamtinės zonos augaliją galima priskirti vienam iš trijų tipų: zoninei, azoninei arba ekstrazoninei.
Zoninė augalija
Zoninę augaliją nulemia klimatas. Ten, kur pasireiškia sąlygos, tipiškai būdingos vienai ar kitai gamtinei zonai (temperatūra bei kritulių kiekis), susidaro to klimato sąlygas geriausiai atitinkančios brandžios augalų bendrijos (dar vadinamos klimatinio klimakso bendrijomis). Joms būdinga per amžius nekintanti rūšių sudėtis.
Lietuvos gamtinės zonos klimatinio klimakso augalų bendrijos yra mišrieji (plačialapių ir spygliuočių medžių) miškai.
Azoninė augalija
Augalų bendrijos, atitinkančios ne gamtinės zonos klimatą, bet tam tikros vietos (lokalias) sąlygas yra vadinamos azoninėmis – jos išskiriamos į natūralias arba dirbtines.
- Natūralių azoninių bendrijų augavietes sąlygoja reljefas, dirvožemis ir jo drėkinimo sąlygos. Tai – bendrijos, susidarančios vandens telkiniuose, pelkėse, įvairiuose smėlynuose, upių slėniuose ar kitose specifinėse augavietėse. Tokios bendrijos užima nedidelį plotą tarp bet kurios gamtinės zonos klimaksinių bendrijų ir yra vadinamos subklimaksinėmis.
- Dirbtinės azoninės bendrijos susiformuoja žmogaus ūkinės veiklos dėka, jos yra kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Lietuvai būdingoje miškų zonoje jos įprastai susidaro pievose, dirbamuose laukuose, priesodybinėse teritorijose. Dėl sukcesijos tokių bendrijų išlikimas visiškai priklauso nuo žmogaus veiklos.
Ekstrazoninė augalija
Ekstrazonine augalija vadinamos gretimos zonos augalijos salelės, esančios kurios nors gamtinės zonos ribose (tai gali būti į miško zoną įsiterpę maži stepių augalijos plotai).
Augalijos reikšmė ekosistemose
Augalija yra neatskiriama ekosistemų dalis. Norint suprasti jos įvairovę, augalų rūšių pasiskirstymą Žemėje, augaliją reikia tirti būtent šiame kontekste.
Augalai nėra pasiskirstę tam tikroje teritorijoje atsitiktinai. Jie suformuoja tam tikrus rūšių kompleksus. Visi augalo rūšies individai, kartu augantys viename plote, formuoja populiacijas. Atskirų rūšių populiacijos didesniame (nuo kelių kvadratinių metrų iki kv. kilometro) plote, augdamos vienos šalia kitų, sudaro bendrijas, kurias tiria fitosociologijos mokslo šakos specialistai.
Vertindami teritorijoje esančią augaliją, mokslininkai pirma nustato, kokio pobūdžio augalai joje tarpsta, kokių pasigendama. Tada vertinamas aptiktų rūšių populiacijų gausumas, kartais jas priskiriant funkcinėms, taksonominėms ar morfologinėms grupėms. Tokių detalių tyrimų reikia todėl, kad visi ekosistemoje esantys organizmai yra susieti sudėtingais tarpusavio ryšiais.
Ekologijos svarba ekosistemose trejopa
- Didžiojoje Žemės sausumos dalyje (išskiriant tik dykumas, pasižyminčias ekstremaliomis temperatūromis) augalija labai akivaizdžiai reprezentuoja savo ekosistemą, todėl augalų rūšių paplitimo, įvairovės įvertinimas gali padėti suprasti, kokios kitos organizmų rūšys stebimoje aplinkoje dominuoja.
- Gyvūnai ir kiti maistinių medžiagų patys pasigaminti negalintys organizmai (heterotrofai) priklauso nuo jų aplinkoje užaugančios augalijos biomasės. Dėl to, kad augalai fiksuoja Saulės šviesos energiją vykdydami fotosintezę, jie sudaro daugumos ekosistemų trofinių piramidžių pagrindą.
- Floristinė ir fizionominė augalų bendrijos struktūra kartu su kitais aplinkos veiksniais formuoja tam tikros buveinės aplinkos struktūrą, kuri lemia kitų organizmų (pvz., grybų, gyvūnų) pasiskirstymą teritorijoje. Buveinėje organizmai gyvena, auga, dauginasi ir miršta.
Augalijų mokslinių tyrimų reikšmė
Daugelio buveinių kaita gali būti prognozuojama, todėl jau dabar galima imtis tam tikrų prevencijos priemonių nepageidautinai buveinių kaitai lėtinti. Europos Bendrijoje, taip pat ir Lietuvoje, yra sukurtas NATURA 2000 teritorijų tinklas, kurį sudaro buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST). Sudaromi šių teritorijų gamtotvarkos planai, įtraukiantys ir nepageidautinos buveinių kaitos prevencijos priemones.
Mokslinių tyrimų metu teritorijos gali būti įvertinamos pagal jose esančių natūralių buveinių, floros ir faunos įvairovę, atrastas saugomas ar retas rūšis. Ši informacija vertinga ruošiant rekomendacijas sprendimus priimantiems valstybės pareigūnams, siekiant užtikrinti tvarų ištirto ploto valdymą.
Šaltiniai
- Tupčiauskaitė J., 2012. Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. – Vilnius.
- Burrows, Colin J. (1990). Processes of vegetation change. London: Unwin Hyman. p. 1. ISBN 978-0045800131.
- Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7
- Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis. – Vilnius
- Balčiauskas, L., Auglys, J., Balčiauskienė, L., Balvočiūtė, J., Budrys, E., Juškaitis, R., . . . Ulevičius, A. (1997). Biodiversity evaluation at the local Level: Methodological and Territorial aspects. Acta Zoologica Lituanica, 7(1), 50-108. doi:10.1080/13921657.1997.10541425
Taip pat skaitykite
- Fitocenozė
- Fitosociologija
- Biocenozė
- Ekologinė sukcesija
- Biogeografija
- Biotopas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vegetacija, Kas yra Vegetacija? Ką reiškia Vegetacija?
Augalija augalu bendriju fitocenoziu visuma susidaranti tam tikroje teritorijoje Jei vertinama tiriamame plote egzistuojanciu skirtingu augalu taksonu dazniausiai rusiu visuma jai pavadinti naudojama savoka flora Misrieji placialapiu ir spygliuociu miskai yra Lietuvai budingos klimatinio klimakso augalu bendrijosAugalijos tipaiKiekvienos gamtines zonos augalija galima priskirti vienam is triju tipu zoninei azoninei arba ekstrazoninei Zonine augalija Zonine augalija nulemia klimatas Ten kur pasireiskia salygos tipiskai budingos vienai ar kitai gamtinei zonai temperatura bei krituliu kiekis susidaro to klimato salygas geriausiai atitinkancios brandzios augalu bendrijos dar vadinamos klimatinio klimakso bendrijomis Joms budinga per amzius nekintanti rusiu sudetis Lietuvos gamtines zonos klimatinio klimakso augalu bendrijos yra misrieji placialapiu ir spygliuociu medziu miskai Azonine augalija Grikiu laukai dirbtines azonines bendrijos pavyzdys Augalu bendrijos atitinkancios ne gamtines zonos klimata bet tam tikros vietos lokalias salygas yra vadinamos azoninemis jos isskiriamos į naturalias arba dirbtines Naturaliu azoniniu bendriju augavietes salygoja reljefas dirvozemis ir jo drekinimo salygos Tai bendrijos susidarancios vandens telkiniuose pelkese įvairiuose smelynuose upiu sleniuose ar kitose specifinese augavietese Tokios bendrijos uzima nedidelį plota tarp bet kurios gamtines zonos klimaksiniu bendriju ir yra vadinamos subklimaksinemis Dirbtines azonines bendrijos susiformuoja zmogaus ukines veiklos deka jos yra kulturinio krastovaizdzio dalis Lietuvai budingoje misku zonoje jos įprastai susidaro pievose dirbamuose laukuose priesodybinese teritorijose Del sukcesijos tokiu bendriju islikimas visiskai priklauso nuo zmogaus veiklos Ekstrazonine augalija Ekstrazonine augalija vadinamos gretimos zonos augalijos saleles esancios kurios nors gamtines zonos ribose tai gali buti į misko zona įsiterpe mazi stepiu augalijos plotai Augalijos reiksme ekosistemoseAugalija yra neatskiriama ekosistemu dalis Norint suprasti jos įvairove augalu rusiu pasiskirstyma Zemeje augalija reikia tirti butent siame kontekste Augalai nera pasiskirste tam tikroje teritorijoje atsitiktinai Jie suformuoja tam tikrus rusiu kompleksus Visi augalo rusies individai kartu augantys viename plote formuoja populiacijas Atskiru rusiu populiacijos didesniame nuo keliu kvadratiniu metru iki kv kilometro plote augdamos vienos salia kitu sudaro bendrijas kurias tiria fitosociologijos mokslo sakos specialistai Vertindami teritorijoje esancia augalija mokslininkai pirma nustato kokio pobudzio augalai joje tarpsta kokiu pasigendama Tada vertinamas aptiktu rusiu populiaciju gausumas kartais jas priskiriant funkcinems taksonominems ar morfologinems grupems Tokiu detaliu tyrimu reikia todel kad visi ekosistemoje esantys organizmai yra susieti sudetingais tarpusavio rysiais Ekologijos svarba ekosistemose trejopa Laumzirgis nerimuisi isnaudoja buveineje esancia augalijaDidziojoje Zemes sausumos dalyje isskiriant tik dykumas pasizymincias ekstremaliomis temperaturomis augalija labai akivaizdziai reprezentuoja savo ekosistema todel augalu rusiu paplitimo įvairoves įvertinimas gali padeti suprasti kokios kitos organizmu rusys stebimoje aplinkoje dominuoja Gyvunai ir kiti maistiniu medziagu patys pasigaminti negalintys organizmai heterotrofai priklauso nuo ju aplinkoje uzaugancios augalijos biomases Del to kad augalai fiksuoja Saules sviesos energija vykdydami fotosinteze jie sudaro daugumos ekosistemu trofiniu piramidziu pagrinda Floristine ir fizionomine augalu bendrijos struktura kartu su kitais aplinkos veiksniais formuoja tam tikros buveines aplinkos struktura kuri lemia kitu organizmu pvz grybu gyvunu pasiskirstyma teritorijoje Buveineje organizmai gyvena auga dauginasi ir mirsta Augaliju moksliniu tyrimu reiksmeDaugelio buveiniu kaita gali buti prognozuojama todel jau dabar galima imtis tam tikru prevencijos priemoniu nepageidautinai buveiniu kaitai letinti Europos Bendrijoje taip pat ir Lietuvoje yra sukurtas NATURA 2000 teritoriju tinklas kurį sudaro buveiniu apsaugai svarbios teritorijos BAST ir pauksciu apsaugai svarbios teritorijos PAST Sudaromi siu teritoriju gamtotvarkos planai įtraukiantys ir nepageidautinos buveiniu kaitos prevencijos priemones Moksliniu tyrimu metu teritorijos gali buti įvertinamos pagal jose esanciu naturaliu buveiniu floros ir faunos įvairove atrastas saugomas ar retas rusis Si informacija vertinga ruosiant rekomendacijas sprendimus priimantiems valstybes pareigunams siekiant uztikrinti tvaru istirto ploto valdyma SaltiniaiTupciauskaite J 2012 Botanikos mokomoji lauko praktika Stuomeniniu augalu mokomuju ekskursiju konspektai uzduotys ir kontroliniai klausimai Vilnius Burrows Colin J 1990 Processes of vegetation change London Unwin Hyman p 1 ISBN 978 0045800131 Kent M 2012 Vegetation description and data analysis a practical approach 2nd ed John Wiley amp Sons Inc United States ISBN 978 0 471 49093 7 Ulevicius A Tupciauskaite J 2013 Ekosistemu praktikumas buveines ir budingosios ju rusys Vadovelis Vilnius Balciauskas L Auglys J Balciauskiene L Balvociute J Budrys E Juskaitis R Ulevicius A 1997 Biodiversity evaluation at the local Level Methodological and Territorial aspects Acta Zoologica Lituanica 7 1 50 108 doi 10 1080 13921657 1997 10541425Taip pat skaitykiteFitocenoze Fitosociologija Biocenoze Ekologine sukcesija Biogeografija Biotopas