Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Korėjos istorijos chronologija sąrašas svarbiausių Korėjos istorijos įvykių išdėstytų chronologine tvarka Korėjos istori
Korėjos istorijos chronologija
Korėjos istorijos chronologija - sąrašas svarbiausių Korėjos istorijos įvykių, išdėstytų chronologine tvarka.
| Korėjos istorija |
| Įvykių chronologija |
| Godžiosonas |
| Ankstyvasis Samguk laikotarpis: |
| , , |
| Samguk laikotarpis: |
| Šila, , Kogūrija |
| : |
| Šila, Balhė |
| : |
| Šila, , |
| Džiosono dinastija |
| Japonijos okupacija Korėjoje |
| Korėjos padalijimas: |
| Pietų Korėja, Šiaurės Korėja |
| Korėjos karas |
Priešistorė (30 000-2333 m. pr. m. e.)
- 30 000 m. pr. m. e. Korėjos pusiasalyje aptinkamos paleolito kultūros užuomazgos.
Gojoseon (Kočioson) (2333-108 m. pr. m. e.)
- 2333 m. pr. m. e. anot legendos, įkuriama Kočioson valstybė.
Ankstyvasis Samguk laikotarpis (108 m. pr. m. e. - 313 m.)
- 108 m. pr. m. e. Han dinastija įsiveržia į Korėją, žlunga Kočioson valstybė.
Samguk – trijų valstybių laikmetis (313–668 m.)
Suvienytoja Silla (668-935 m.)
- 668 m. Silla užima Korėjos pusiasalyje egzistavusias valstybes, prasideda .
Vėlyvasis Samguk laikotarpis (892-935 m.)
- 892 m. Silla praranda kontrolę Korėjos pusiasalyje, prasideda .
Goryeo (Korio) (936-1392 m.)
- 936 m. suvienija tris to meto karalystes.
Joseon (Čioson) (1392-1897 m.)
- 1392 m. (이성계) karūnuojamas karaliumi. Prasideda Čioson dinastijos valdymo laikotarpis.
Didžioji Korėjos imperija (1897-1910 m.)
- 1897 m. paskelbiama apie įkūrimą.
- 1905 m. Japonija Korėją įvardina kaip protektoratą.
Japonų okupacija (1910-1945 m.)
- 1910 m. rugpjūčio 22 d. Korėja tampa Japonijos kolonija.
- 1919 m. kovo 1 d. prasideda Kovo pirmosios judėjimas.
- 1919 m. balandžio 9 d. Šanchajuje įkuriama .
- 1937 m. kovo 16 d. japonų kalba Korėjoje tampa oficialia valdžios institucijų kalba.
- 1938 m. kovo mėn. korėjiečių kalba pašalinama iš mokyklose mokomų dalykų sąrašo.
- 1939 m. lapkričio 10 d. įsigalioja įsakymas korėjietiškus vardus keisti į japoniškus.
- 1945 m. rugpjūčio 10 d. į Šiaurės Korėją įsiveržia Sovietų Sąjungos kariai.
- 1945 m. rugpjūčio 15 d. Japonija kapituliuoja Antrajame Pasauliniame kare. Korėjoje valdžia perduodama Laikinajam Korėjos Nepriklausomybės komitetui.
Skilimas (1945-1948 m.)
- 1945 m. rugpjūčio 24 d. į Pchenjaną atvyksta Sovietų Sąjungos atstovai ir perima šiaurinės Korėjos dalies valdymą.
- 1945 m. rugsėjo 8 d. į Seula atvyksta JAV atstovai ir perima pietinės Korėjos dalies valdymą.
- 1945 m. gruodžio 18 d. Kim Ir Senas tampa naujai įkurtos vadovu.
- 1946 m. birželio 10 d. šiaurinėje Korėjos dalyje nacionalizuojamas visas japonams priklausęs turtas.
- 1947 m. rugpjūčio 23 d. JAV iškelia Korėjos klausimą Jungtinių Tautų organizacijoje.
Pietų Korėją (1948-)
- 1948 m. liepos 17 d. priimama Korėjos Respublikos Konstitucija.
- 1948 m. liepos 20 d. prezidentu išrenkamas I Singmanas.
- 1948 m. rugpjūčio 15 d. paskelbiamas Korėjos Respublikos įkūrimas.
- 1950 m. balandžio 6 d. priimamas Žemės Reformos įstatymas.
- 1950 m. gegužės 30 d. įvyksta antrieji rinkimai į parlamentą, I Singmano šalininkai gauna mažumą.
- 1952 m. liepos 4 d. parlamente priimamos Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius prezidento rinkimus.
- 1952 m. rugpjūčio 5 d. I Singmanas gauna 74 % balsų ir yra išrenkamas šalies prezidentu.
- 1953 m. spalio 1 d. pasirašomas Pietų Korėjos ir JAV Tarpusavio Saugumo paktas, užtikrinantis šalies gynybą užpuolimo atveju.
- 1954 m. gegužės 20 d. įvyksta treti parlamento rinkimai, I Singmano šalininkai sustiprina savo pozicijas.
- 1954 m. lapkričio 29 d. parlamentas priima Konstitucijos pataisą, leidžiančią I Singmanui trečią kartą kandidatuoti į prezidentus.
- 1956 m. gegužės 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu.
- 1958 m. gegužės 2 d. įvyksta ketvirtieji parlamento rinkimai. I Singmano Liberalų partija laimi, tačiau jos pozicijos susilpnėja.
- 1960 m. kovo 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu, tačiau dėl balsų klastojimo įtarimų šalyje prasideda masiniai protestai, žinomi Balandžio revoliucijos vardu.
- 1960 m. balandžio 26 d. I Singmanas atsistatydina iš prezidento pareigų.
- 1960 m. birželio 16 d. priimama Antrosios respublikos Konstitucija.
- 1960 m. liepos 29 d. penktuosiuose parlamento rinkimuose laimi .
- 1960 m. rugpjūčio 13 d. Jun Boson tampa šalies prezidentu.
- 1960 m. rugsėjo 22 d. nuo atskyla grupė parlamentarų ir suformuoja . Susilpnėja parlamento stabilumas.
- 1961 m. gegužės 16 d. įvyksta karinis perversmas, vadovaujamas Pak Čionghy.
- 1962 m. gruodžio 17 d. priimama Trečiosios respublikos Konstitucija, įteisinanti stiprias prezidento galias ir silpną parlamentą.
- 1963 m. vasario 26 d. Pak Čionghy įkuria sau pavaldžią , buvusią valdžioje iki 1980 m.
- 1963 m. spalio 15 d. Pak Čionghy išrenkamas šalies prezidentu.
- 1965 m. birželio 22 d. normalizuojami santykiai su Japonija.
- 1965 m. rugpjūčio 13 d. priimamas sprendimas siųsti karius į Vietnamo karą ir palaikyti JAV pusę.
- 1967 m. gegužės 3 d. Pak Čionghy perrenkamas šalies prezidentu.
- 1969 m. spalio 17 d. parlamentas pritaria Konstitucijos pataisoms, leidžiančioms Pak Čionghy trečią kartą kandidatuoti į prezidento postą.
- 1971 m. balandžio 27 d. Pak Čionghy perrenkamas šalies prezidentu trečiai kadencijai.
- 1971 m. rugpjūčio 20 d. pradedamos derybos su Šiaurės Korėja.
- 1972 m. liepos 4 d. pasirašomas Šiaurės-Pietų Jungtinis komunikatas, įvardinantis šalių susijungimo principus.
- 1972 m. spalio 17 d. Pak Čionghy šalyje įveda nepaprastąją padėtį, priimami autoritariniai Konstitucijos papildymai.
- 1974 m. lapkričio 15 d. atrandami slapti tuneliai, vedantys po demilitarizuota zona.
- 1979 m. spalio 26 d. nužudomas Pak Čionghy.
- 1980 m. gegužės 17 d. užsitikrinęs armijos palaikymą, Čion Duhan perima šalies valdymą.
- 1980 m. gegužės 18-27 d. vyksta masiniai gyventojų protestai Kvandžu mieste. Per susirėmimus su armija žuvo keli šimtai žmonių.
- 1980 m. rugpjūčio 27 d. Čion Duhan išrenkamas prezidentu.
- 1980 m. spalio 22 d. priimama Penktosios respublikos Konstitucija, įteisinanti netiesioginius prezidento rinkimus ir apribojanti jo kadenciją iki 7 metų.
- 1981 m. rugsėjo 30 d. Seulas išrenkamas 1988 m. vasaros olimpinių žaidynių sostine.
- 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
- 1984 m. gruodžio 20 d. įvyksta opozicinių partijų susivienijimas ir įkuriama , vėliau sėkmingai oponavusi Čion Duhan vadovavimui.
- 1987 m. balandžio 13 d. Čion Duhan pasitraukia iš konstitucinės reformos derybų su opozicinėmis partijomis.
- 1987 m. birželio 10 d. per konvenciją paskelbiama, jog No Tėu taps šalies vadovu pasibaigus Čion Duhan kadencijai. Tai sukelia masines nepatenkintų gyventojų demonstracijas.
- 1987 m. birželio 29 d. verčiamas gyventojų demonstracijų, Čion Duhan sutinka dėl tiesioginius prezidento rinkimus įteisinančios demokratinės Konstitucijos priėmimo.
- 1987 m. spalio 27 d. referendume priimamos Konstitucijos pataisos.
- 1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
- 1987 m. gruodžio 16 d. No Tėu laimi prezidento rinkimus.
- 1988 m. balandžio 26 d. parlamento rinkimus laimi .
- 1988 m. rugsėjo 17 - spalio 2 d. įvyksta Seulo olimpinės žaidynės.
- 1988 m. lapkričio 21 d. šalies kompanijoms leista vystyti prekybą su Šiaurės Korėja.
- 1990 m. vasario 9 d. įkuriama .
- 1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
- 1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
- 1990 m. rugsėjo 30 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Sovietų Sąjunga.
- 1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
- 1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
- 1992 m. rugpjūčio 24 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinija.
- 1992 m. gruodžio 18 d. šalies prezidentu išrenkamas Kim Jongsam, gavęs 42 % rinkėjų balsų.
- 1995 m. birželio 27 d. pirmą kartą po 34 metų įvyksta vietinio lygio rinkimai.
- 1995 m. spalio mėn. prasideda No Tėu korupcijos skandalas, dėl kurio jis vėliau pripažįstamas kaltas ir 1996 m. rugpjūtį gauna laisvės atėmimo bausmę.
- 1996 m. rugpjūčio mėn. Čion Duhan skiriama mirties bausmė dėl Penktosios respublikos įkūrimo aplinkybių ir Kvandžu sukilimo malšinimo organizavimo. Vėliau mirties bausmė atšaukiama.
- 1997 m. lapkričio 23 d. dėl šalyje kilusios ekonominės krizės šalis kreipiasi į Tarptautinį valiutos fondą.
- 1997 m. gruodžio 18 d. prezidentu išrenkamas Kim Dedžiunas.
- 1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
- 2000 m. birželio 13 d. Kim Dedžiunas nuvyksta į Pchenjaną ir susitinka su Kim Džong-ilu.
- 2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
- 2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūsta 19 Pietų Korėjos jūreivių.
- 2002 m. gruodžio 19 d. No Mu Hionas išrenkamas šalies prezidentu.
- 2004 m. kovo 12 d. parlamentas paskelbia impičmentą prezidentui No Mu Hionui. Vėliau šis sprendimas Konstitucinio teismo paskelbiamas negaliojančiu.
- 2004 m. balandžio 15 d. parlamento rinkimus laimi No Mu Hiono šalininkai.
- 2007 m. gruodžio 19 d. šalies prezidentu išrenkamas I Mjongbak.
- 2008 m. balandžio 9 d. parlamento rinkimus laimi prezidento I Mjongbak Didžioji Nacionalinė partija.
- 2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.
- 2010 m. gegužės 24 d. prezidentas I Mjongbak savo kalboje praneša, jog reaguodama į išpuolį Pietų Korėja nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.
- 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą. Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.
- 2012 m. gruodžio 16 d. šalies prezidento rinkimus laimi Pak Čionghy duktė Pak Kunhe.
Šiaurės Korėja (1948-)
- 1948 m. rugsėjo 3 d. priimama .
- 1948 m. rugsėjo 9 d. paskelbiamas Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrimas.
- 1954 m. sausio mėn. pradedama didelio masto žemdirbystės ūkių kolektyvizacija.
- 1955 m. gruodžio 28 d. Kim Ir Senas savo oficialioje kalboje pirmą kartą pamini džučė (주체) ideologiją, vėlesniais metais lėmusią šalies izoliacinę politiką.
- 1956 m. rugsėjo mėn. pradedamas Korėjos Darbo partijos "gryninimas", siekiant pašalinti Kim Ir Senui nelojalius asmenis.
- 1958 m. rugpjūčio mėn. paskelbiama kolektyvizacijos įvykdymo pabaiga.
- 1959 m. gruodžio 14 d. pradedama didelio masto korėjiečių repatriacija iš Japonijos į Šiaurės Korėją.
- 1961 m. liepos mėn. Kim Ir Senas lankėsi Sovietų Sąjungoje, Kinijoje ir su šiomis šalimis pasirašė abipusės gynybos sutartis.
- 1968 m. sausio 21 d. nepavyksta bandymas susprogdinti .
- 1968 m. sausio 23 d. pagrobiamas JAV žvalgybinis laivas Pueblo.
- 1971 m. rugpjūčio 20 d. pradedamos derybos su Pietų Korėja.
- 1972 m. liepos 4 d. pasirašomas Šiaurės-Pietų Jungtinis komunikatas, įvardinantis šalių susijungimo principus.
- 1972 m. gruodžio mėn. paskelbiama apie naujos Konstitucijos priėmimą.
- 1974 m. lapkričio 15 d. atrandami slapti tuneliai, vedantys po demilitarizuota zona.
- 1975 m. rugpjūčio mėn. šalis priimama į .
- 1980 m. spalio 10-14 d. įvyksta šeštasis Korėjos Darbo partijos kongresas. Kim Ir Seno sūnus Kim Džong-ilas oficialiai paskelbiamas savo tėvo įpėdiniu.
- 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
- 1984 m. gegužės 16 d. Kim Ir Senas pradeda 45 dienų kelionę po Sovietų Sąjungą ir Rytų Europą. Jos metu susitariama dėl Šiaurės Korėjos ir TSSR ekonominio bei strateginio bendradarbiavimo.
- 1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
- 1988 m. lapkričio 21 d. Pietų Korėja leidžia šalies kompanijoms vystyti prekybą su Šiaurės Korėją.
- 1989 m. gegužės mėn. paskelbiamas pirmas viešas JAV pareiškimas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos atominės programos.
- 1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
- 1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
- 1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
- 1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
- 1992 m. sausio 22 d. įvyksta pirmasis JAV ir Šiaurės Korėjos aukšto lygio susitikimas Niujorke.
- 1992 m. sausio 31 d. pasirašomas TATENA Saugumo susitarimas.
- 1992 m. lapkričio mėn. TATENA prašo leidimo apžiūrėti dvi Niongbion (녕변) atomines jėgaines. Šiaurės Korėja atmeta prašymą ir sulaukia TATENA sankcijų.
- 1993 m. kovo 12 d. pranešama apie pasitraukimą iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
- 1994 m. birželio 16-17 d. Kim Ir Senas sutinka derėtis su JAV ir Pietų Korėja dėl branduolinės programos vykdymo.
- 1994 m. liepos 8 d. būdamas 82 metų Kim Ir Senas miršta nuo širdies smūgio. Šalies vadovu tampa Kim Džong-ilas.
- 1994 m. spalio mėn. pasirašomas Ženevos susitarimas dėl JAV ekonominės pagalbos už Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimą.
- 1995 m. rugpjūčio mėn. dėl potvynių prarandama apie 2 mln. tonų ryžių derliaus. Šalyje prasideda badas.
- 1997 m. liepos 26 d. pagal Ženevos susitarimą pradedama dviejų 1000 megavatų galingumo vandeniu aušinamų reaktorių statyba.
- 1997 m. spalio mėn. Kim Džong-ilas tampa Korėjos Darbo partijos generaliniu sekretoriumi.
- 1998 m. rugpjūčio 31 d. išbandomos vidutinio nuotolio raketos „Taepodong-1“, kurios praskridusios virš Japonijos nukrenta Ramiajame vandenyne. Suprastėja santykiai su JAV ir Japonija.
- 1998 m. rugsėjo 5 d. priimami Konstitucijos papildymai, kuriais Nacionalinės gynybos komiteto pirmininkas (šias pareigas užima Kim Džong-ilas), paskiriamas valstybės vadovu.
- 1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
- 2000 m. birželio 13 d. Kim Dedžiunas nuvyksta į Pchenjaną ir susitinka su Kim Džong-ilu.
- 2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
- 2001 m. birželio 6 d. JAV praneša apie ketinimus Šiaurės Korėjai skirti ekonominę ir politinę pagalbą, jeigu ji sugrįš prie Ženevos deklaracijos įsipareigojimų.
- 2002 m. sausio 29 d. JAV prezidentas Džordžas Bušas įvardina Šiaurės Korėją kaip "blogio ašį".
- 2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūva 19 Pietų Korėjos jūreivių.
- 2002 m. liepos 1 d. pranešama apie šalies ekonominės sistemos pokyčius, kuriais sumažinamas valstybės kišimasis.
- 2002 m. spalio 16 d. sužinoma apie slaptai vykdomą branduolinių ginklų kūrimo programą. Netrukus nutraukiamas pagal Ženevos susitarimą skiriamas naftos tiekimas.
- 2002 m. gruodžio 27 d. iš šalies išsiunčiami TATENA inspektoriai.
- 2003 m. rugpjūčio 27-29 d. Pekine įvyksta pirmasis raundas.
- 2005 m. vasario 10 d. oficialiai paskelbiama apie branduolinių ginklų sukūrimą.
- 2005 m. balandžio 18 d. pranešama apie Niongbion reaktorių sustabdymą ir branduolinio kuro išėmimą ginklų kūrimui.
- 2006 m. liepos 4 d. įvyksta raketų bandymai jas paleidžiant į Japonijos jūrą.
- 2006 m. spalio 9 d. įvykdomas pirmasis požeminio branduolinio sprogimo bandymas.
- 2009 m. balandžio 5 d. į orbitą bandoma paleisti satelitą, tačiau jis nukrenta Ramiajame vandenyne.
- 2009 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo taryba pasmerkia bandymus paleisti satelitą, dėl ko Šiaurės Korėja sekančią dieną paskelbia pasitraukianti iš .
- 2009 m. gegužės 25 d. įvykdomas antrasis požeminio branduolinio sprogimo bandymas.
- 2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.
- 2010 m. gegužės 3-7 d. Kim Džong-ilas lankosi Kinijoje, susitinka su prezidentu Hu Dzintao, politbiuro nuolatiniais nariais.
- 2010 m. gegužės 24 d. Pietų Korėja reaguodama į Čonan nuskandinimą nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.
- 2010 m. rugsėjo 28 d. surengiamas valdančiosios Darbo partijos susirinkimas (paskutinį kartą įvykęs 1980 m.), kurio metu Kim Džong-ilas perrenkamas vadovu, o jo jauniausias sūnus Kim Džongunas (김정은) paskiriamas į centrinį komitetą ir jam suteikiamas generolo laipsnis.
- 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą. Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.
- 2011 m. rugpjūčio 24 d. po beveik dešimties metų pertraukos Kim Džong-ilas apsilanko Rusijoje, susitinka su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
- 2011 m. gruodžio 17 d. sulaukęs 70 metų miršta Kim Džong-ilas. Apie tai oficialiai pranešama po dviejų dienų. Naujuoju šalies lyderiu paskelbiamas Kim Džongunas.
- 2012 m. vasario 29 d. po kelias dienas trukusio JAV ir Šiaurės Korėjos atstovų susitikimo Pekine, susitariama dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos sustabdymo mainais į 240 000 tonas maisto.
- 2012 m. balandžio 12 d. Korėjos darbo partijos konferencijos metu Kim Džongunas išrenkamas pirmuoju partijos sekretoriumi.
- 2013 m. vasario 12 d. Šiaurės Korėja įvykdo trečią požeminį branduolinio sprogimo bandymą ir susilaukia JTO bei atskirų šalių pasmerkimo.
Korėjos karas (1950-1953 m.)
- 1950 m. balandžio 13 d. Kim Ir Senas apsilanko Kinijoje ir gauna Mao Dzeduno palaikymą kariniam išpuoliui prieš Pietų Korėją.
- 1950 m. birželio 10 d. Sovietų Sąjunga išreiškia palaikymą Šiaurės Korėjai surengti invaziją į Pietų Korėją.
- 1950 m. birželio 25 d. prasideda Korėjos karas.
- 1950 m. birželio 28 d. užima Seulą.
- 1950 m. birželio 30 d. JAV įsitraukia į karą.
- 1950 m. liepos 7 d. įsteigiamos JAV vadovaujamos JTO karinės pajėgos.
- 1950 m. rugsėjo 15 d. JTO karinės pajėgos išsilaipina Inčono mieste.
- 1950 m. spalio 1 d. Pietų Korėjos ir JTO kariai pasiekia Šiaurę ir Pietus skiriančią 38-tą paralelę.
- 1950 m. spalio 2 d. Kinija priima sprendimą siųsti savo karius į Korėją.
- 1950 m. spalio 25 d. Kinijos kariai kerta Jalu upę ir įžengia į Šiaurės Korėją.
- 1950 m. gruodžio 31 d. su Kinijos pagalba Šiaurės Korėja vėl užima Seulą ir kitas pietines teritorijas.
- 1951 m. vasario 10 d. JTO karinės pajėgos perima Seulą.
- 1951 m. balandžio 11 d. nuo pareigų nušalinamas JTO pajėgoms vadovavęs generolas Douglas MacArthur.
- 1951 m. gegužės 13 d. Mao Dzedunas ir Stalinas paskelbia, jog sutiktų su paliaubų pasiūlymu, jeigu būtų atkurtos prieškarinės Šiaurės ir Pietų Korėjos teritorijos.
- 1951 m. birželio mėn. JAV paskelbia, jog jai priimtinas paliaubų pasiūlymas.
- 1951 m. liepos 10 d. pradedamos formalios paliaubų derybos.
- 1951 m. lapkričio 27 d. priimamas sprendimas dėl Šiaurės ir Pietų Korėjos pokarinių ribų, tačiau nesutariama dėl karo belaisvių klausimo.
- 1953 m. liepos 27 d. pasirašomas paliaubų susitarimas.
Literatūra
- Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007. 188-209 psl.
Kita informacija
Išnašos
- 'North Korean torpedo' sank South's navy ship - report, BBC, 2010-05-20
- S Korea freezes trade with North over warship sinking, BBC, 2010-05-24
- http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-pacific-11818005
- http://edition.cnn.com/2010/WORLD/asiapcf/11/23/nkorea.skorea.military.fire/index.html?hpt=T1 Archyvuota kopija 2011-09-06 iš Wayback Machine projekto.
- North Korean leader's son given key party posts, BBC News, 2010-09-28
- http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-pacific-11818005
- http://edition.cnn.com/2010/WORLD/asiapcf/11/23/nkorea.skorea.military.fire/index.html?hpt=T1 Archyvuota kopija 2011-09-06 iš Wayback Machine projekto.
- Notice to All Party Members, Servicepersons and People Archyvuota kopija 2015-03-11 iš Wayback Machine projekto., Korea News Service, 2011-12-19
- Kim Jong-un named to top post of NK‘s Workers‘ Party, The Korea Times, 2012-04-12
- North Korea carries out biggest nuclear test, BBC, 2013-02-12
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Korėjos istorijos chronologija, Kas yra Korėjos istorijos chronologija? Ką reiškia Korėjos istorijos chronologija?
Korejos istorijos chronologija sarasas svarbiausiu Korejos istorijos įvykiu isdestytu chronologine tvarka Korejos istorijaĮvykiu chronologijaGodziosonasAnkstyvasis Samguk laikotarpis Samguk laikotarpis Sila Kogurija Sila Balhe Sila Dziosono dinastijaJaponijos okupacija KorejojeKorejos padalijimas Pietu Koreja Siaures Koreja Korejos karasPriesistore 30 000 2333 m pr m e 30 000 m pr m e Korejos pusiasalyje aptinkamos paleolito kulturos uzuomazgos Gojoseon Kocioson 2333 108 m pr m e 2333 m pr m e anot legendos įkuriama Kocioson valstybe Ankstyvasis Samguk laikotarpis 108 m pr m e 313 m 108 m pr m e Han dinastija įsiverzia į Koreja zlunga Kocioson valstybe Samguk triju valstybiu laikmetis 313 668 m Suvienytoja Silla 668 935 m 668 m Silla uzima Korejos pusiasalyje egzistavusias valstybes prasideda Velyvasis Samguk laikotarpis 892 935 m 892 m Silla praranda kontrole Korejos pusiasalyje prasideda Goryeo Korio 936 1392 m 936 m suvienija tris to meto karalystes Joseon Cioson 1392 1897 m 1392 m 이성계 karunuojamas karaliumi Prasideda Cioson dinastijos valdymo laikotarpis Didzioji Korejos imperija 1897 1910 m 1897 m paskelbiama apie įkurima 1905 m Japonija Koreja įvardina kaip protektorata Japonu okupacija 1910 1945 m 1910 m rugpjucio 22 d Koreja tampa Japonijos kolonija 1919 m kovo 1 d prasideda Kovo pirmosios judejimas 1919 m balandzio 9 d Sanchajuje įkuriama 1937 m kovo 16 d japonu kalba Korejoje tampa oficialia valdzios instituciju kalba 1938 m kovo men korejieciu kalba pasalinama is mokyklose mokomu dalyku saraso 1939 m lapkricio 10 d įsigalioja įsakymas korejietiskus vardus keisti į japoniskus 1945 m rugpjucio 10 d į Siaures Koreja įsiverzia Sovietu Sajungos kariai 1945 m rugpjucio 15 d Japonija kapituliuoja Antrajame Pasauliniame kare Korejoje valdzia perduodama Laikinajam Korejos Nepriklausomybes komitetui Skilimas 1945 1948 m 1945 m rugpjucio 24 d į Pchenjana atvyksta Sovietu Sajungos atstovai ir perima siaurines Korejos dalies valdyma 1945 m rugsejo 8 d į Seula atvyksta JAV atstovai ir perima pietines Korejos dalies valdyma 1945 m gruodzio 18 d Kim Ir Senas tampa naujai įkurtos vadovu 1946 m birzelio 10 d siaurineje Korejos dalyje nacionalizuojamas visas japonams priklauses turtas 1947 m rugpjucio 23 d JAV iskelia Korejos klausima Jungtiniu Tautu organizacijoje Pietu Koreja 1948 Pietu Korejos veliava1948 m liepos 17 d priimama Korejos Respublikos Konstitucija 1948 m liepos 20 d prezidentu isrenkamas I Singmanas 1948 m rugpjucio 15 d paskelbiamas Korejos Respublikos įkurimas 1950 m balandzio 6 d priimamas Zemes Reformos įstatymas 1950 m geguzes 30 d įvyksta antrieji rinkimai į parlamenta I Singmano salininkai gauna mazuma 1952 m liepos 4 d parlamente priimamos Konstitucijos pataisos įteisinancios tiesioginius prezidento rinkimus Pirmasis Pietu Korejos prezidentas I Singmanas1952 m rugpjucio 5 d I Singmanas gauna 74 balsu ir yra isrenkamas salies prezidentu 1953 m spalio 1 d pasirasomas Pietu Korejos ir JAV Tarpusavio Saugumo paktas uztikrinantis salies gynyba uzpuolimo atveju 1954 m geguzes 20 d įvyksta treti parlamento rinkimai I Singmano salininkai sustiprina savo pozicijas 1954 m lapkricio 29 d parlamentas priima Konstitucijos pataisa leidziancia I Singmanui trecia karta kandidatuoti į prezidentus 1956 m geguzes 15 d I Singmanas perrenkamas salies prezidentu 1958 m geguzes 2 d įvyksta ketvirtieji parlamento rinkimai I Singmano Liberalu partija laimi taciau jos pozicijos susilpneja 1960 m kovo 15 d I Singmanas perrenkamas salies prezidentu taciau del balsu klastojimo įtarimu salyje prasideda masiniai protestai zinomi Balandzio revoliucijos vardu 1960 m balandzio 26 d I Singmanas atsistatydina is prezidento pareigu 1960 m birzelio 16 d priimama Antrosios respublikos Konstitucija 1960 m liepos 29 d penktuosiuose parlamento rinkimuose laimi 1960 m rugpjucio 13 d Jun Boson tampa salies prezidentu 1960 m rugsejo 22 d nuo atskyla grupe parlamentaru ir suformuoja Susilpneja parlamento stabilumas 1961 m geguzes 16 d įvyksta karinis perversmas vadovaujamas Pak Cionghy 1962 m gruodzio 17 d priimama Treciosios respublikos Konstitucija įteisinanti stiprias prezidento galias ir silpna parlamenta 1963 1979 m saliai vadovaves prezidentas Pak Cionghy1963 m vasario 26 d Pak Cionghy įkuria sau pavaldzia buvusia valdzioje iki 1980 m 1963 m spalio 15 d Pak Cionghy isrenkamas salies prezidentu 1965 m birzelio 22 d normalizuojami santykiai su Japonija 1965 m rugpjucio 13 d priimamas sprendimas siusti karius į Vietnamo kara ir palaikyti JAV puse 1967 m geguzes 3 d Pak Cionghy perrenkamas salies prezidentu 1969 m spalio 17 d parlamentas pritaria Konstitucijos pataisoms leidziancioms Pak Cionghy trecia karta kandidatuoti į prezidento posta 1971 m balandzio 27 d Pak Cionghy perrenkamas salies prezidentu treciai kadencijai 1971 m rugpjucio 20 d pradedamos derybos su Siaures Koreja 1972 m liepos 4 d pasirasomas Siaures Pietu Jungtinis komunikatas įvardinantis saliu susijungimo principus 1972 m spalio 17 d Pak Cionghy salyje įveda nepaprastaja padetį priimami autoritariniai Konstitucijos papildymai 1974 m lapkricio 15 d atrandami slapti tuneliai vedantys po demilitarizuota zona 1979 m spalio 26 d nuzudomas Pak Cionghy 1980 m geguzes 17 d uzsitikrines armijos palaikyma Cion Duhan perima salies valdyma Cion Duhan salies prezidentas 1980 1988 m laikotarpiu1980 m geguzes 18 27 d vyksta masiniai gyventoju protestai Kvandzu mieste Per susiremimus su armija zuvo keli simtai zmoniu 1980 m rugpjucio 27 d Cion Duhan isrenkamas prezidentu 1980 m spalio 22 d priimama Penktosios respublikos Konstitucija įteisinanti netiesioginius prezidento rinkimus ir apribojanti jo kadencija iki 7 metu 1981 m rugsejo 30 d Seulas isrenkamas 1988 m vasaros olimpiniu zaidyniu sostine 1983 m spalio 9 d Siaures Koreja Jangone Birma dabartinis Mianmaras surenge ispuolį pries prezidento Cion Duhan vadovaujama Pietu Korejos vyriausybine delegacija Zuvo 17 delegacijos nariu įskaitant keturis ministeriju vadovus 1984 m gruodzio 20 d įvyksta opoziciniu partiju susivienijimas ir įkuriama veliau sekmingai oponavusi Cion Duhan vadovavimui 1987 m balandzio 13 d Cion Duhan pasitraukia is konstitucines reformos derybu su opozicinemis partijomis 1987 m birzelio 10 d per konvencija paskelbiama jog No Teu taps salies vadovu pasibaigus Cion Duhan kadencijai Tai sukelia masines nepatenkintu gyventoju demonstracijas 1987 m birzelio 29 d verciamas gyventoju demonstraciju Cion Duhan sutinka del tiesioginius prezidento rinkimus įteisinancios demokratines Konstitucijos priemimo 1987 m spalio 27 d referendume priimamos Konstitucijos pataisos 1987 m lapkricio 29 d Siaures Korejos agentai virs Indijos vandenyno susprogdino Pietu Korejos keleivinį lektuva zuvo 115 zmoniu 1987 m gruodzio 16 d No Teu laimi prezidento rinkimus 1988 m balandzio 26 d parlamento rinkimus laimi 1988 m rugsejo 17 spalio 2 d įvyksta Seulo olimpines zaidynes 1988 m lapkricio 21 d salies kompanijoms leista vystyti prekyba su Siaures Koreja 1990 m vasario 9 d įkuriama 1990 m liepos 3 d Siaures ir Pietu Koreja susitaria rengti ministru pirmininku susitikimus 1990 m rugsejo 4 d įvyksta pirmas ministru pirmininku lygio Siaures ir Pietu Korejos susitikimas 1990 m rugsejo 30 d uzmezgami diplomatiniai santykiai su Sovietu Sajunga 1991 m rugsejo 17 d Siaures ir Pietu Koreja tampa pilnateisemis JTO naremis 1991 m gruodzio 13 d tarp Pietu ir Siaures Korejos pasirasomas susitarimas del susitaikymo agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo 1992 m rugpjucio 24 d uzmezgami diplomatiniai santykiai su Kinija 1992 m gruodzio 18 d salies prezidentu isrenkamas Kim Jongsam gaves 42 rinkeju balsu 1995 m birzelio 27 d pirma karta po 34 metu įvyksta vietinio lygio rinkimai Salies prezidentas Kim Dedziunas 1998 2003 m kuris uz siekius pagerinti Siaures ir Pietu Korejos santykius 2000 m gavo Nobelio Taikos premija1995 m spalio men prasideda No Teu korupcijos skandalas del kurio jis veliau pripazįstamas kaltas ir 1996 m rugpjutį gauna laisves atemimo bausme 1996 m rugpjucio men Cion Duhan skiriama mirties bausme del Penktosios respublikos įkurimo aplinkybiu ir Kvandzu sukilimo malsinimo organizavimo Veliau mirties bausme atsaukiama 1997 m lapkricio 23 d del salyje kilusios ekonomines krizes salis kreipiasi į Tarptautinį valiutos fonda 1997 m gruodzio 18 d prezidentu isrenkamas Kim Dedziunas 1999 m birzelio 15 d įvyksta didelio masto Siaures ir Pietu Korejos laivyno susidurimas Geltonojoje juroje Pietu Koreja paskandina viena Siaurei priklausantį laiva 2000 m birzelio 13 d Kim Dedziunas nuvyksta į Pchenjana ir susitinka su Kim Dzong ilu 2000 m birzelio 15 d Kim Dedziunas ir Kim Dzong ilas pasiraso penkiu punktu Pietu Siaures Jungtine deklaracija 2002 m birzelio 29 d per Siaures ir Pietu Korejos laivynu susidurima zusta 19 Pietu Korejos jureiviu 2002 m gruodzio 19 d No Mu Hionas isrenkamas salies prezidentu 2004 m kovo 12 d parlamentas paskelbia impicmenta prezidentui No Mu Hionui Veliau sis sprendimas Konstitucinio teismo paskelbiamas negaliojanciu 2004 m balandzio 15 d parlamento rinkimus laimi No Mu Hiono salininkai 2007 m gruodzio 19 d salies prezidentu isrenkamas I Mjongbak 2008 m balandzio 9 d parlamento rinkimus laimi prezidento I Mjongbak Didzioji Nacionaline partija 2010 m kovo 26 d Geltonojoje juroje nuskesta Pietu Korejos karinis laivas Conan 천안 zusta 46 įgulos nariai Kaip paaiskeja po beveik du menesius trukusio tyrimo laiva nuskandino Siaures Korejos torpeda Siaure tyrima įvardina kaip fabrikacija 2010 m geguzes 24 d prezidentas I Mjongbak savo kalboje pranesa jog reaguodama į ispuolį Pietu Koreja nutraukia prekyba su Siaures Koreja ir pareikalauja uz tai atsakingu asmenu nubaudimo bei oficialaus atsiprasymo 2010 m lapkricio 23 d Siaures Korejos artilerija apsaudo Pietu Korejai priklausancia Jonpjongo sala Zusta 2 Pietu Korejos juru pestininkai ir 2 civiliai 2012 m gruodzio 16 d salies prezidento rinkimus laimi Pak Cionghy dukte Pak Kunhe Siaures Koreja 1948 Siaures Korejos veliava1948 m rugsejo 3 d priimama 1948 m rugsejo 9 d paskelbiamas Korejos Liaudies Demokratines Respublikos įkurimas 1954 m sausio men pradedama didelio masto zemdirbystes ukiu kolektyvizacija 1955 m gruodzio 28 d Kim Ir Senas savo oficialioje kalboje pirma karta pamini dzuce 주체 ideologija velesniais metais lemusia salies izoliacine politika 1956 m rugsejo men pradedamas Korejos Darbo partijos gryninimas siekiant pasalinti Kim Ir Senui nelojalius asmenis Kim Ir Senas Siaures Korejos vadovas nuo salies įkurimo 1948 m iki savo mirties 1994 taisiais 1958 m rugpjucio men paskelbiama kolektyvizacijos įvykdymo pabaiga 1959 m gruodzio 14 d pradedama didelio masto korejieciu repatriacija is Japonijos į Siaures Koreja 1961 m liepos men Kim Ir Senas lankesi Sovietu Sajungoje Kinijoje ir su siomis salimis pasirase abipuses gynybos sutartis 1968 m sausio 21 d nepavyksta bandymas susprogdinti 1968 m sausio 23 d pagrobiamas JAV zvalgybinis laivas Pueblo 1971 m rugpjucio 20 d pradedamos derybos su Pietu Koreja 1972 m liepos 4 d pasirasomas Siaures Pietu Jungtinis komunikatas įvardinantis saliu susijungimo principus 1972 m gruodzio men paskelbiama apie naujos Konstitucijos priemima 1974 m lapkricio 15 d atrandami slapti tuneliai vedantys po demilitarizuota zona 1975 m rugpjucio men salis priimama į 1980 m spalio 10 14 d įvyksta sestasis Korejos Darbo partijos kongresas Kim Ir Seno sunus Kim Dzong ilas oficialiai paskelbiamas savo tevo įpediniu 1983 m spalio 9 d Siaures Koreja Jangone Birma dabartinis Mianmaras surenge ispuolį pries prezidento Cion Duhan vadovaujama Pietu Korejos vyriausybine delegacija Zuvo 17 delegacijos nariu įskaitant keturis ministeriju vadovus 1984 m geguzes 16 d Kim Ir Senas pradeda 45 dienu kelione po Sovietu Sajunga ir Rytu Europa Jos metu susitariama del Siaures Korejos ir TSSR ekonominio bei strateginio bendradarbiavimo 1987 m lapkricio 29 d Siaures Korejos agentai virs Indijos vandenyno susprogdino Pietu Korejos keleivinį lektuva zuvo 115 zmoniu 1988 m lapkricio 21 d Pietu Koreja leidzia salies kompanijoms vystyti prekyba su Siaures Koreja 1989 m geguzes men paskelbiamas pirmas viesas JAV pareiskimas kuriame isreiskiamas susirupinimas del Siaures Korejos atomines programos 1990 m liepos 3 d Siaures ir Pietu Koreja susitaria rengti ministru pirmininku susitikimus 1990 m rugsejo 4 d įvyksta pirmas ministru pirmininku lygio Siaures ir Pietu Korejos susitikimas 1991 m rugsejo 17 d Siaures ir Pietu Koreja tampa pilnateisemis JTO naremis 1991 m gruodzio 13 d tarp Pietu ir Siaures Korejos pasirasomas susitarimas del susitaikymo agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo 1992 m sausio 22 d įvyksta pirmasis JAV ir Siaures Korejos auksto lygio susitikimas Niujorke 1992 m sausio 31 d pasirasomas TATENA Saugumo susitarimas 1992 m lapkricio men TATENA praso leidimo apziureti dvi Niongbion 녕변 atomines jegaines Siaures Koreja atmeta prasyma ir sulaukia TATENA sankciju 1993 m kovo 12 d pranesama apie pasitraukima is Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties 1994 m birzelio 16 17 d Kim Ir Senas sutinka deretis su JAV ir Pietu Koreja del branduolines programos vykdymo 1994 m liepos 8 d budamas 82 metu Kim Ir Senas mirsta nuo sirdies smugio Salies vadovu tampa Kim Dzong ilas Kim Dzong ilas salies vadovas nuo 1994 m iki savo mirties 2011 m 1994 m spalio men pasirasomas Zenevos susitarimas del JAV ekonomines pagalbos uz Siaures Korejos branduolines programos nutraukima 1995 m rugpjucio men del potvyniu prarandama apie 2 mln tonu ryziu derliaus Salyje prasideda badas 1997 m liepos 26 d pagal Zenevos susitarima pradedama dvieju 1000 megavatu galingumo vandeniu ausinamu reaktoriu statyba 1997 m spalio men Kim Dzong ilas tampa Korejos Darbo partijos generaliniu sekretoriumi 1998 m rugpjucio 31 d isbandomos vidutinio nuotolio raketos Taepodong 1 kurios praskridusios virs Japonijos nukrenta Ramiajame vandenyne Suprasteja santykiai su JAV ir Japonija 1998 m rugsejo 5 d priimami Konstitucijos papildymai kuriais Nacionalines gynybos komiteto pirmininkas sias pareigas uzima Kim Dzong ilas paskiriamas valstybes vadovu 1999 m birzelio 15 d įvyksta didelio masto Siaures ir Pietu Korejos laivyno susidurimas Geltonojoje juroje Pietu Koreja paskandina viena Siaurei priklausantį laiva 2000 m birzelio 13 d Kim Dedziunas nuvyksta į Pchenjana ir susitinka su Kim Dzong ilu 2000 m birzelio 15 d Kim Dedziunas ir Kim Dzong ilas pasiraso penkiu punktu Pietu Siaures Jungtine deklaracija 2001 m birzelio 6 d JAV pranesa apie ketinimus Siaures Korejai skirti ekonomine ir politine pagalba jeigu ji sugrįs prie Zenevos deklaracijos įsipareigojimu 2002 m sausio 29 d JAV prezidentas Dzordzas Busas įvardina Siaures Koreja kaip blogio asį 2002 m birzelio 29 d per Siaures ir Pietu Korejos laivynu susidurima zuva 19 Pietu Korejos jureiviu 2002 m liepos 1 d pranesama apie salies ekonomines sistemos pokycius kuriais sumazinamas valstybes kisimasis 2002 m spalio 16 d suzinoma apie slaptai vykdoma branduoliniu ginklu kurimo programa Netrukus nutraukiamas pagal Zenevos susitarima skiriamas naftos tiekimas 2002 m gruodzio 27 d is salies issiunciami TATENA inspektoriai 2003 m rugpjucio 27 29 d Pekine įvyksta pirmasis raundas 2005 m vasario 10 d oficialiai paskelbiama apie branduoliniu ginklu sukurima 2005 m balandzio 18 d pranesama apie Niongbion reaktoriu sustabdyma ir branduolinio kuro isemima ginklu kurimui 2006 m liepos 4 d įvyksta raketu bandymai jas paleidziant į Japonijos jura 2006 m spalio 9 d įvykdomas pirmasis pozeminio branduolinio sprogimo bandymas 2009 m balandzio 5 d į orbita bandoma paleisti satelita taciau jis nukrenta Ramiajame vandenyne 2009 m balandzio 13 d Jungtiniu Tautu Saugumo taryba pasmerkia bandymus paleisti satelita del ko Siaures Koreja sekancia diena paskelbia pasitraukianti is Kim Dzong ilo susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu vizito į Ulan Ude 2011 m rugpjutį metu 2009 m geguzes 25 d įvykdomas antrasis pozeminio branduolinio sprogimo bandymas 2010 m kovo 26 d Geltonojoje juroje nuskesta Pietu Korejos karinis laivas Conan 천안 zusta 46 įgulos nariai Kaip paaiskeja po beveik du menesius trukusio tyrimo laiva nuskandino Siaures Korejos torpeda Siaure tyrima įvardina kaip fabrikacija 2010 m geguzes 3 7 d Kim Dzong ilas lankosi Kinijoje susitinka su prezidentu Hu Dzintao politbiuro nuolatiniais nariais 2010 m geguzes 24 d Pietu Koreja reaguodama į Conan nuskandinima nutraukia prekyba su Siaures Koreja ir pareikalauja uz tai atsakingu asmenu nubaudimo bei oficialaus atsiprasymo 2010 m rugsejo 28 d surengiamas valdanciosios Darbo partijos susirinkimas paskutinį karta įvykes 1980 m kurio metu Kim Dzong ilas perrenkamas vadovu o jo jauniausias sunus Kim Dzongunas 김정은 paskiriamas į centrinį komiteta ir jam suteikiamas generolo laipsnis 2010 m lapkricio 23 d Siaures Korejos artilerija apsaudo Pietu Korejai priklausancia Jonpjongo sala Zusta 2 Pietu Korejos juru pestininkai ir 2 civiliai 2011 m rugpjucio 24 d po beveik desimties metu pertraukos Kim Dzong ilas apsilanko Rusijoje susitinka su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu 2011 m gruodzio 17 d sulaukes 70 metu mirsta Kim Dzong ilas Apie tai oficialiai pranesama po dvieju dienu Naujuoju salies lyderiu paskelbiamas Kim Dzongunas 2012 m vasario 29 d po kelias dienas trukusio JAV ir Siaures Korejos atstovu susitikimo Pekine susitariama del Siaures Korejos branduolines programos sustabdymo mainais į 240 000 tonas maisto 2012 m balandzio 12 d Korejos darbo partijos konferencijos metu Kim Dzongunas isrenkamas pirmuoju partijos sekretoriumi 2013 m vasario 12 d Siaures Koreja įvykdo trecia pozeminį branduolinio sprogimo bandyma ir susilaukia JTO bei atskiru saliu pasmerkimo Korejos karas 1950 1953 m 1950 m balandzio 13 d Kim Ir Senas apsilanko Kinijoje ir gauna Mao Dzeduno palaikyma kariniam ispuoliui pries Pietu Koreja 1950 m birzelio 10 d Sovietu Sajunga isreiskia palaikyma Siaures Korejai surengti invazija į Pietu Koreja 1950 m birzelio 25 d prasideda Korejos karas 1950 m birzelio 28 d uzima Seula 1950 m birzelio 30 d JAV įsitraukia į kara 1950 m liepos 7 d įsteigiamos JAV vadovaujamos JTO karines pajegos 1950 m rugsejo 15 d JTO karines pajegos issilaipina Incono mieste 1950 m spalio 1 d Pietu Korejos ir JTO kariai pasiekia Siaure ir Pietus skiriancia 38 ta paralele 1950 m spalio 2 d Kinija priima sprendima siusti savo karius į Koreja 1950 m spalio 25 d Kinijos kariai kerta Jalu upe ir įzengia į Siaures Koreja 1950 m gruodzio 31 d su Kinijos pagalba Siaures Koreja vel uzima Seula ir kitas pietines teritorijas 1951 m vasario 10 d JTO karines pajegos perima Seula 1951 m balandzio 11 d nuo pareigu nusalinamas JTO pajegoms vadovaves generolas Douglas MacArthur 1951 m geguzes 13 d Mao Dzedunas ir Stalinas paskelbia jog sutiktu su paliaubu pasiulymu jeigu butu atkurtos prieskarines Siaures ir Pietu Korejos teritorijos 1951 m birzelio men JAV paskelbia jog jai priimtinas paliaubu pasiulymas 1951 m liepos 10 d pradedamos formalios paliaubu derybos 1951 m lapkricio 27 d priimamas sprendimas del Siaures ir Pietu Korejos pokariniu ribu taciau nesutariama del karo belaisviu klausimo 1953 m liepos 27 d pasirasomas paliaubu susitarimas LiteraturaAdrian Buzo The making of modern Korea Routledge 2007 188 209 psl Kita informacijaKorejos istorijaIsnasos North Korean torpedo sank South s navy ship report BBC 2010 05 20 S Korea freezes trade with North over warship sinking BBC 2010 05 24 http www bbc co uk news world asia pacific 11818005 http edition cnn com 2010 WORLD asiapcf 11 23 nkorea skorea military fire index html hpt T1 Archyvuota kopija 2011 09 06 is Wayback Machine projekto North Korean leader s son given key party posts BBC News 2010 09 28 http www bbc co uk news world asia pacific 11818005 http edition cnn com 2010 WORLD asiapcf 11 23 nkorea skorea military fire index html hpt T1 Archyvuota kopija 2011 09 06 is Wayback Machine projekto Notice to All Party Members Servicepersons and People Archyvuota kopija 2015 03 11 is Wayback Machine projekto Korea News Service 2011 12 19 Kim Jong un named to top post of NK s Workers Party The Korea Times 2012 04 12 North Korea carries out biggest nuclear test BBC 2013 02 12