Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Veimaro konstitucija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Veimaro Konstitucija | |
| Informacija | |
|---|---|
| Valstybė | Vokietija |
| Priimta | 1919 rugpjūčio 11 d. |
| Galiojo iki | 1919 rugpjūčio 11 d. – 1949 gegužės 23 d |
| Ankstesnė | 1871 m. Vokietijos Konstitucija |
| Vėlesnė | Vokietijos Konstitucija, Constitution of the German Democratic Republic (1949)[*] |
| Turinys | |
| Valdymo forma | Federacinė respublika, formaliai – imperija |
| Įstatymų leidžiamoji valdžia | Parlamentas – Reichsratas ir Reichstagas |
| Vykdomoji valdžia | Prezidentas |
1919 m. Vokietijos Konstitucija (Veimaro Respublikos Konstitucija) – Vokietijos Konstitucija, priimta 1919 m. rugpjūčio 11 d. po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare. Galiojo iki 1949 m. konstitucijos priėmimo.
Priėmimo aplinkybės
Pralaimėtas Pirmasis pasaulinis karas, katastrofiška padėtis, plintančios komunistinės idėjos labai komplikavo Vokietijos vidaus padėtį. 1918 m. lapkritį kilo platūs neramumai, kariuomenės maištai, pabėgo kaizeris Vilhelmas II, kiti žemių kunigaikščiai. Socialdemokratams, kuriuos rėmė platūs visuomenės sluoksniai, pavyko įveikti komunistinį pavojų. 1919 m. sausį įvyko rinkimai į konstituantą, kuri dėl neramumų Berlyne susirinko Veimare. 1919 m. rugpjūčio 11 d. čia priimta konstitucija.
Valstybinė santvarka
Federacinė respublika, susidedanti iš žemių, nors formaliai vadinama imperija.
Federacijos ir jos narių santykis
Žemės pagal konstituciją turi turėti respublikines konstitucijas, tautos atstovybės jose turi būti renkamos visuotiniais (ir moterų) lygiais, tiesioginiais ir slaptais rinkimais, vyriausybės atsakingos parlamentams. Imperijos įstatymai viršesni už žemių. Jai išimtinai priskiriama reguliuoti užsienio politiką, kolonijas, gynybą, pilietybę, muitus ir pinigus, paštą. Ne taip kategoriškai ji rūpinasi civiline, baudžiamąja teise, teisena, sveikatos apsauga, darbo teise, socialinė rūpyba, prekyba, pramone. Atsiradus reikalui imperija leidžia ir su viešąją tvarka ir saugumu susijusius aktus. Federacijos subjektams draudžiama reguliuoti tik išimtinai imperijai priskirtus dalykus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Dvejų rūmų parlamentas – Reichsratas ir Reichstagas. Reichstagas atstovauja tautai, jis kartu su Vyriausybe (derinant su Reichsratu) turi įstatymų iniciatyvos teisę. Reichsratas yra federacijos subjektų atstovavimo institucija, galinti užprotestuoti Reichstago nutarimus, tada jie priklausė nuo Reichstago arba tautos balsavimo (prezidento nutarimu). Reichstagui asmeniškai atskaitingi ministrai. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Reichsratas susidėjo iš federacijos narių vyriausybių skiriamų atstovų, mažiausiai po vieną kiekvienai narei, didesnėms po vieną nuo 700 tūkst. gyventojų. Reichstagas renkamas visuotiniais (vyrai ir moterys nuo 20 metų), tiesioginiais slaptais rinkimais 4 metams.
Vykdomoji valdžia
Prezidentas, turintis stiprią valdžią. Jam pavesta užsienio politika, pasiuntinių priėmimas, sąjungų ir sutarčių sudarymas, pareigūnų skyrimas ir atleidimas, ginkluotosios pajėgos. Jis skiria reichskanclerį, šio teikimu ir ministrus. Visi prezidento įsakymai turėjo turėti reichskanclerio ar atitinkamo ministro kontrasignaciją. Kancleris yra vyriausybės galva (1871 m. buvo administracijos aparato).
Vykdomosios valdžios rinkimas: Prezidentas vienintelis to meto Europoje renkamas tautos tiesioginiais rinkimais 7 metams, neribojant perrinkimo. Reichskancleris ir ministrai skiriami prezidento.
Žmogaus teisių įtvirtinimas
II dalis vadinasi „Pagrindinės vokiečių teisės ir pareigos“. Deklaruojama lygiateisiškumas, asmens ir buto neliečiamybė, susirašinėjimo slaptumas, minčių reiškimo, sąjungų, susirinkimų, peticijų, prekybos ir pramonės, sutarčių laisvės. Jaučiama nuosavybės visuomeninimo tendencija.
Svarbiausios nuostatos:
- Dvejų rūmų parlamentas, Reichstagas svarbesnis.
- Stipri prezidento ir kanclerio institucija.
- Kancleris – vyriausybės galva.
- Ne visai griežtas kompetencijų atskyrimas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Veimaro konstitucija, Kas yra Veimaro konstitucija? Ką reiškia Veimaro konstitucija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Veimaro KonstitucijaInformacijaValstybeVokietijaPriimta1919 rugpjucio 11 d Galiojo iki1919 rugpjucio 11 d 1949 geguzes 23 dAnkstesne1871 m Vokietijos KonstitucijaVelesneVokietijos Konstitucija Constitution of the German Democratic Republic 1949 TurinysValdymo formaFederacine respublika formaliai imperijaĮstatymu leidziamoji valdziaParlamentas Reichsratas ir ReichstagasVykdomoji valdziaPrezidentas 1919 m Vokietijos Konstitucija Veimaro Respublikos Konstitucija Vokietijos Konstitucija priimta 1919 m rugpjucio 11 d po pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare Galiojo iki 1949 m konstitucijos priemimo Priemimo aplinkybesPralaimetas Pirmasis pasaulinis karas katastrofiska padetis plintancios komunistines idejos labai komplikavo Vokietijos vidaus padetį 1918 m lapkritį kilo platus neramumai kariuomenes maistai pabego kaizeris Vilhelmas II kiti zemiu kunigaiksciai Socialdemokratams kuriuos reme platus visuomenes sluoksniai pavyko įveikti komunistinį pavoju 1919 m sausį įvyko rinkimai į konstituanta kuri del neramumu Berlyne susirinko Veimare 1919 m rugpjucio 11 d cia priimta konstitucija Valstybine santvarkaFederacine respublika susidedanti is zemiu nors formaliai vadinama imperija Federacijos ir jos nariu santykisZemes pagal konstitucija turi tureti respublikines konstitucijas tautos atstovybes jose turi buti renkamos visuotiniais ir moteru lygiais tiesioginiais ir slaptais rinkimais vyriausybes atsakingos parlamentams Imperijos įstatymai virsesni uz zemiu Jai isimtinai priskiriama reguliuoti uzsienio politika kolonijas gynyba pilietybe muitus ir pinigus pasta Ne taip kategoriskai ji rupinasi civiline baudziamaja teise teisena sveikatos apsauga darbo teise socialine rupyba prekyba pramone Atsiradus reikalui imperija leidzia ir su viesaja tvarka ir saugumu susijusius aktus Federacijos subjektams draudziama reguliuoti tik isimtinai imperijai priskirtus dalykus Įstatymu leidziamoji valdziaDveju rumu parlamentas Reichsratas ir Reichstagas Reichstagas atstovauja tautai jis kartu su Vyriausybe derinant su Reichsratu turi įstatymu iniciatyvos teise Reichsratas yra federacijos subjektu atstovavimo institucija galinti uzprotestuoti Reichstago nutarimus tada jie priklause nuo Reichstago arba tautos balsavimo prezidento nutarimu Reichstagui asmeniskai atskaitingi ministrai Įstatymu leidziamosios valdzios rinkimu tvarka Reichsratas susidejo is federacijos nariu vyriausybiu skiriamu atstovu maziausiai po viena kiekvienai narei didesnems po viena nuo 700 tukst gyventoju Reichstagas renkamas visuotiniais vyrai ir moterys nuo 20 metu tiesioginiais slaptais rinkimais 4 metams Vykdomoji valdziaPrezidentas turintis stipria valdzia Jam pavesta uzsienio politika pasiuntiniu priemimas sajungu ir sutarciu sudarymas pareigunu skyrimas ir atleidimas ginkluotosios pajegos Jis skiria reichskanclerį sio teikimu ir ministrus Visi prezidento įsakymai turejo tureti reichskanclerio ar atitinkamo ministro kontrasignacija Kancleris yra vyriausybes galva 1871 m buvo administracijos aparato Vykdomosios valdzios rinkimas Prezidentas vienintelis to meto Europoje renkamas tautos tiesioginiais rinkimais 7 metams neribojant perrinkimo Reichskancleris ir ministrai skiriami prezidento Zmogaus teisiu įtvirtinimasII dalis vadinasi Pagrindines vokieciu teises ir pareigos Deklaruojama lygiateisiskumas asmens ir buto nelieciamybe susirasinejimo slaptumas minciu reiskimo sajungu susirinkimu peticiju prekybos ir pramones sutarciu laisves Jauciama nuosavybes visuomeninimo tendencija Svarbiausios nuostatos Dveju rumu parlamentas Reichstagas svarbesnis Stipri prezidento ir kanclerio institucija Kancleris vyriausybes galva Ne visai grieztas kompetenciju atskyrimas