Ukmergės apskritis (1795–1950)

Kitos reikšmės – Ukmergės apskritis.

Ukmergės apskritis (arba Vilkmergės pavietas, Vilkmergės ujezdas; lenk. Wiłkomierski powiat, rus. Вилькомірскій уѣздъ, vok. Kreis Wilkomierz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Ukmergė.

Ukmergės apskritis

←

1795 – 1950 m.

→

→

→

Apskritis Kauno gubernijoje

Administracinis centras

Ukmergė

1795–1842 m.

Vilniaus gubernija

1842–1915 m.

Kauno gubernija

1915–1917 m.

Lietuvos sritis

1918–1940 m.

Lietuva

1941–1945 m.

Panevėžio krašto apygarda

1940–1941, 1945–1950 m.

Lietuvos TSR

Istorija

redaguoti

Rusijos imperija

redaguoti

Išsivystė iš Vilkmergės pavieto LDK sudėtyje. Šį reorganizavus į Vilkmergės ujezdą, 1795–1797 ir 1801–1842 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1842–1915 m. Kauno gubernijai. Vėliau buvo viena iš tarpukario Lietuvos Respublikos apskričių.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
~1890 m.				Miesteliai: Anykščiai, Kupiškis, Raguva, Subačius, Svėdasai, Šėta, Utena, Užpaliai, Vyžuonos ir kt.
1897 m.	5866	229 118		1 miestas: Vilkmergė miesteliai: Alanta, Andrioniškis, Anykščiai, Debeikiai, Deltuva, Kavarskas, Kupiškis, Kurkliai, Leliūnai, Raguva, Subačius, Šėta, Šimonys, Taujėnai, Troškūnai, Utena, Užpaliai, Viešintos, Vyžuonos, Žemaitkiemis
1914 m.	5866	263 600

Tarpukaris ir pokaris

redaguoti

1916–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1941–1944 m. į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. 1920 m. čia įvyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Ukmergės apskritis pertvarkyta į Ukmergės rajoną (27 apylinkės), dalis teritorijos perduota Jonavos rajonui (4 apylinkės), Kavarsko rajonui (16 apylinkių), Ramygalos rajonui (4 apylinkės), Smėlių rajonui (20 apylinkių) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	2370	70 444
1919 m.			16 valsčių: Balninkų valsčius, Gelvonų valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Lyduokių valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius
1923-09 (išsamiau)	3199	126 309	19 valsčių: Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pagirių valsčius, Pabaisko valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius	2237 gyvenvietės:^[1] 26 miesteliai, 819 kaimų, 5 bažnytkaimiai, 440 dvarų ir palivarkų, 931 vienkiemis, 18 kitų gyvenviečių
1927 m.			19 valsčių
1932 m.	2863	120 950	17 valsčių ir 193 seniūnijos ^[2]
1939 m.	3064
1940 m.		149 644	17 valsčių: ^[3]Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kovarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius
1942 m.		121 600
1943 m.	3128
1949-01-01 (suskirstymas)	1786		11 valsčių (72 apylinkės) ^[4]	1 miestas: Ukmergė 10 miestelių
1950-01-19			72 apylinkės ^[5]

Valsčiai

redaguoti

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Balninkų valsčius	1919, 1921–1950	Balninkai
Deltuvos valsčius	1920–1950	Deltuva
Gelvonų valsčius	1919, 1923–1948	Gelvonai
Giedraičių valsčius	1921–1948	Giedraičiai
Joniškio valsčius	1921–1922	Joniškis
Kavarsko valsčius	1919–1947	Kavarskas
Kurklių valsčius	1919–1947	Kurkliai
Lyduokių valsčius	1919	Lyduokiai
Musninkų valsčius	1919–1948	Musninkai
Pabaisko valsčius	1919–1950	Pabaiskas, Pašilė
Pagirių valsčius	1919–1950	Pagiriai
Panoterių valsčius	1919–1950	Panoteriai
Siesikų valsčius	1919–1950	Siesikai
Šešuolių valsčius	1919, 1921–1950	Šešuoliai
Širvintų valsčius	1919, 1921–1948	Širvintos
Taujėnų valsčius	1919–1950	Taujėnai
Traupio valsčius	1919–1933	Traupis
Ukmergės valsčius	1919–1933	Ukmergė
Veprių valsčius	1919–1950	Vepriai
Želvos valsčius	1919, 1921–1950	Želva
Žemaitkiemio valsčius	1920–1950	Žemaitkiemis

Žemėlapiai

redaguoti

Apskritis Kauno gubernijoje
Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
Apskritis tarpukario žemėlapyje

Literatūra

redaguoti

Ukmergės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 368
Ukmergės apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1052
Ukmergės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Вилькомирский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
Wiłkomierski powiat. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 537 psl. (lenk.)

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 471
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 471

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.

[3] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165

[5] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]