- Kitos reikšmės – Ukmergės apskritis.
Ukmergės apskritis (arba Vilkmergės pavietas, Vilkmergės ujezdas; lenk. Wiłkomierski powiat, rus. Вилькомірскій уѣздъ, vok. Kreis Wilkomierz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Ukmergė.
| Ukmergės apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Kauno gubernijoje | ||||
| Administracinis centras | Ukmergė | |||
| 1795–1842 m. | Vilniaus gubernija | |||
| 1842–1915 m. | Kauno gubernija | |||
| 1915–1917 m. | Lietuvos sritis | |||
| 1918–1940 m. | Lietuva | |||
| 1941–1945 m. | Panevėžio krašto apygarda | |||
| 1940–1941, 1945–1950 m. | Lietuvos TSR | |||
Istorija
Rusijos imperija
Išsivystė iš Vilkmergės pavieto LDK sudėtyje. Šį reorganizavus į Vilkmergės ujezdą, 1795–1797 ir 1801–1842 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1842–1915 m. Kauno gubernijai. Vėliau buvo viena iš tarpukario Lietuvos Respublikos apskričių.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| ~1890 m. | Miesteliai: Anykščiai, Kupiškis, Raguva, Subačius, Svėdasai, Šėta, Utena, Užpaliai, Vyžuonos ir kt. | |||
| 1897 m. | 5866 | 229 118 | ||
| 1914 m. | 5866 | 263 600 | ||
Tarpukaris ir pokaris
1916–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1941–1944 m. į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. 1920 m. čia įvyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai.
1950 m. birželio 20 d. Ukmergės apskritis pertvarkyta į Ukmergės rajoną (27 apylinkės), dalis teritorijos perduota Jonavos rajonui (4 apylinkės), Kavarsko rajonui (16 apylinkių), Ramygalos rajonui (4 apylinkės), Smėlių rajonui (20 apylinkių) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1917 m. | 2370 | 70 444 | ||
| 1919 m. | 16 valsčių: Balninkų valsčius, Gelvonų valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Lyduokių valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius | |||
| 1923-09 (išsamiau) | 3199 | 126 309 | 19 valsčių: Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pagirių valsčius, Pabaisko valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius | 2237 gyvenvietės: 26 miesteliai, 819 kaimų, 5 bažnytkaimiai, 440 dvarų ir palivarkų, 931 vienkiemis, 18 kitų gyvenviečių |
| 1927 m. | 19 valsčių | |||
| 1932 m. | 2863 | 120 950 | 17 valsčių ir 193 seniūnijos | |
| 1939 m. | 3064 | |||
| 1940 m. | 149 644 | 17 valsčių: Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kovarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius | ||
| 1942 m. | 121 600 | |||
| 1943 m. | 3128 | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 1786 | 11 valsčių (72 apylinkės) |
| |
| 1950-01-19 | 72 apylinkės | |||
Valsčiai
Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Balninkų valsčius | 1919, 1921–1950 | Balninkai |
| Deltuvos valsčius | 1920–1950 | Deltuva |
| Gelvonų valsčius | 1919, 1923–1948 | Gelvonai |
| Giedraičių valsčius | 1921–1948 | Giedraičiai |
| Joniškio valsčius | 1921–1922 | Joniškis |
| Kavarsko valsčius | 1919–1947 | Kavarskas |
| Kurklių valsčius | 1919–1947 | Kurkliai |
| Lyduokių valsčius | 1919 | Lyduokiai |
| Musninkų valsčius | 1919–1948 | Musninkai |
| Pabaisko valsčius | 1919–1950 | Pabaiskas, Pašilė |
| Pagirių valsčius | 1919–1950 | Pagiriai |
| Panoterių valsčius | 1919–1950 | Panoteriai |
| Siesikų valsčius | 1919–1950 | Siesikai |
| Šešuolių valsčius | 1919, 1921–1950 | Šešuoliai |
| Širvintų valsčius | 1919, 1921–1948 | Širvintos |
| Taujėnų valsčius | 1919–1950 | Taujėnai |
| Traupio valsčius | 1919–1933 | Traupis |
| Ukmergės valsčius | 1919–1933 | Ukmergė |
| Veprių valsčius | 1919–1950 | Vepriai |
| Želvos valsčius | 1919, 1921–1950 | Želva |
| Žemaitkiemio valsčius | 1920–1950 | Žemaitkiemis |
Žemėlapiai
- Apskritis Kauno gubernijoje
- Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
- Apskritis tarpukario žemėlapyje
Literatūra
- Ukmergės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 368
- Ukmergės apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1052
- Ukmergės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
- Вилькомирский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
- Wiłkomierski powiat. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 537 psl. (lenk.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ukmergės apskritis (1795–1950), Kas yra Ukmergės apskritis (1795–1950)? Ką reiškia Ukmergės apskritis (1795–1950)?