Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Grigorijus Potiomkinas rus Григорий Александрович ПотёмкинG PotiomkinasGimė 1739 m rugsėjo 24 d Čižovo k Smolensko guber
Grigorijus Potiomkinas
| Grigorijus Potiomkinas rus. Григорий Александрович Потёмкин | |
|---|---|
| G. Potiomkinas | |
| Gimė | 1739 m. rugsėjo 24 d. Čižovo k., Smolensko gubernija |
| Mirė | 1791 m. spalio 16 d. (52 metai) prie k., Moldavijos kunigaikštystė |
| Veikla | Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas |
| Vikiteka | Grigorijus Potiomkinas |
Grigorijus Potiomkinas (rus. Григорий Александрович Потёмкин; 1739 m. rugsėjo 24 d. Čižovo k., Smolensko gubernija – 1791 m. spalio 16 d. prie k., Moldavijos kunigaikštystė) – Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, Taurijos šviesiausiasis kunigaikštis, imperatoriškojo Juodosios jūros laivyno kūrėjas, generolas feldmaršalas. Vadovavo Krymo prijungimui ir vystymui Rusijos imperijoje, kur valdė didžiulius žemės plotus. Įkūrė daugelį pietinių gubernijų miestų, įskaitant šiuolaikinius regioninius centrus: Dniprą (1776), Chersoną (1778), Sevastopolį (1783), Mykolajivą (1789). Garsėjo kaip imperatorės Jekaterinos II favoritas.
Biografija
G. Potiomkinas gimė Smolensko dvarininko iš Potiomkinų dinastijos šeimoje, Čižovo dvare. Anksti neteko tėvo, buvusio kariškio, todėl augo ir buvo auklėjamas savo motinos Maskvoje, mokėsi mokykloje užsieniečių kvartale. 1755–1760 m. studijavo Maskvos universitete, bet buvo iš jo pašalintas dėl nepatenkinamo lankomumo. Nuo 1761 m. tarnavo raitelių gvardijoje.
Dalyvavo 1762 m. rūmų perversme, po kurio sostą užėmė Jekaterina II. Jis atkreipė į save imperatorės dėmesį, tapo jos favoritu. 1762 m. paskirtas rūmų kamerjunkeriu, išsaugant pareigas ir atlyginimą pulke, suteikiant nuosavybę į 400 valstiečių. 1765 m. pakeltas į raitelių gvardijos poručikus.
1767 m. valstybės komisijoje buvo kitatikių deputatų globėjas. 1768 m. paskirtas imperatorės rūmų kamerheriu. 1769 m. išėjo savanoriu į Rusijos–Turkijos karą. Pasižymėjo mūšiuose prie Chotyno, Fokšanio, , Kahulo, sumušė turkus ties Olta, sudegino Cybrus, užgrobdamas daug turkų laivų. 1770 m. generolas majoras Potiomkinas buvo apdovanotas III laipsnio Šv. Georgijaus ordinu.
1770–1771 m. tarnavo Sankt Peterburge. 1774 m. tapo generolu poručiku. Palaikė glaudžius santykius ir susirašinėjo su imperatore.
1774 m. paskirtas Novorosijos, Azovo ir Astrachanės generalgubernatoriumi. Valdė visą pietinę Rusijos dalį, vadovavo tvirtovių ir miestų, Juodosios jūros laivyno statybai. 1774 surengė baudžiamąją ekspediciją prieš Jemeljano Pugačiovo vadovaujamus sukilėlius, 1775 sunaikino , vėliau panaikino kazokų laisves ir savivaldą. 1783 m. Potiomkino pastangomis prie Rusijos prijungtas Krymas ir gretimos teritorijos. 1787 m. vyko garsioji Jekaterinos II kelionė į Krymą, kuri užtvirtino Potiomkino šlovę. Atsisveikindamas su imperatore Charkove, Potiomkinas gavo Taurijos garbės vardą.
Per 1787–1791 karą su Turkija vadovavo Rusijos kariuomenei.
Potiomkinas mirė 1791 m. spalio 16 d. keliaudamas iš Jasų į Mykolajivą, netoli Moldavijos Senųjų Radenų kaimo. Buvo palaidotas XVIII a. Chersono Jekaterinos katedros rūsyje. 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu kunigaikščio Potiomkino palaikai ir paminklas rusų okupacinės valdžios buvo išvežti iš Chersono.
Santykiai su imperatore
Iki pat mirties darė didžiulę įtaką imperatorės politikai. Ji Potiomkinui siuntė savo ranka rašytus laiškus. Viename iš jų primygtinai reikalavo, kad jis nerizikuotų savo gyvybe veltui. 1775 m. jam suteiktas grafo titulas. Anot užsienio ambasadorių, tapo „įtakingiausiu asmeniu Rusijoje“. Remiantis kai kuriais pranešimais, 1775 m. Potiomkinas ir Jekaterina netgi sudarė slaptą morganatinę santuoką.
Potiomkino rankose buvo svarbūs valdžios svertai. Jis nuolat susirašinėjo su imperatore, į jo rankas patekdavo svarbiausi valstybės dokumentai, po kelionių ir kampanijų gaudavo aukščiausius apdovanojimus ir vertingų dovanų iš imperatorės. Potiomkinas puoselėjo naujų teritorijų kolonizacijos projektus, ypač domino pietinių Rusijos sienų klausimas, o kartu ir Turkijos likimas. Specialiame rūmams pateiktame rašte jis išdėstė visą planą, kaip perimti Krymo kontrolę. Ši programa, pradedant 1776 m., buvo praktiškai vykdoma. Potiomkinas labai domėjosi įvykiais Osmanų imperijoje, turėjo savo agentų daugelyje Balkanų pusiasalio vietų. Dar 1770-aisiais puoselėjo „graikų projektą“, pagal kurį planuota ant sunaikintos Turkijos griuvėsių atkurti Bizantijos imperiją.
Turėjo įtakos ir Jekaterinos II politikai Abiejų Tautų Respublikos atžvilgiu. 1791 m. Rusijos vardu siūlė Prūsijai pasidalyti Abiejų Tautų Respubliką.
Pasakojama, kad Jekaterinai II 1787 m. lankantis G. Potiomkino valdomose srityse, jis pakelėse liepęs pristatyti butaforinių kaimų. Iš čia kilo posakis Potiomkino kaimai – dirbtinai pagražintos gyvenvietės, kuriomis buvo siekiama teigiamo įvaizdžio.
Karinės reformos
Karinėje srityje Potiomkinas įvykdė keletą svarbių reformų, ypač kai po Krymo aneksijos 1784 m. tapo feldmaršalu. Tačiau buvo atsiliepimų ir apie jo aplaidumą, karinės žinybos sprendimų chaotiškumą. Jis panaikino perukus, įvedė lengvus batus. Ypač svarbus jo darbas buvo laivyno sukūrimas Juodojoje jūroje. Laivynas buvo pastatytas labai skubotai, iš dalies naudojant netinkamas medžiagas, tačiau kilusiame kare su Turkija nemaža dalis sėkmės buvo pasiekta dėka laivyno ir jo kovinių savybių.
Jis prisidėjo prie santykių armijos viduje humanizavimo. Savo įsakymuose, instrukcijose ir kituose dokumentuose vadų ir viršininkų dėmesį kreipė į didesnio žmogiškumo poreikį santykiuose su pavaldiniais. Buvo uždrausta vadams naudoti kareivius privačiame darbe, už tai grasinta griežtomis bausmėmis. Potiomkinas stebėjo teisingą karių aprūpinimą, reikalavo, kad kariuomenėje būtų laikomasi sanitarinių ir higienos normų. Apmokymo ir auklėjimo klausimais jis sutelkė dėmesį ne į išorinį blizgesį, o į kariuomenės kovinį pasirengimą, reikiamą finansavimą. 1786 m. buvo išleistas jo dekretas, kuriame nustatytos visos kariuomenei būtinos išlaidos: atlyginimai personalui, uniformoms, ginklų taisymui, konvojams, arklių išlaikymui ir kt. Tame pačiame dekrete buvo nurodyta, kokios sumos skiriamos konkretiems pulkams.
Ypatingą dėmesį skyrė kazokams. Jis sukūrė Jekaterinoslavo ir Juodosios jūros kazokų kariuomenę, sujungė Dono kazokų pajėgas su armija. Jis iš kazokų suformavo reguliarius pulkus, veikusius pagal kariuomenės tvarkos taisykles, buvo išrinktas didžiuoju etmonu.
Šaltiniai
- Grigorij Potiomkin. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Елисеева О. И. Геополитические проекты Г. Потёмкина
- Kodėl Rusija iš Ukrainos pavogė G.Potiomkino kaulus 15min.lt
- Письма Екатерины II светлейшему князю Г. А. Потёмкину-Таврическому elcocheingles.com
Nuorodos
- The New International Encyclopædia/Potemkin, Gregor Alexandrovitch
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Grigorijus Potiomkinas, Kas yra Grigorijus Potiomkinas? Ką reiškia Grigorijus Potiomkinas?
Grigorijus Potiomkinas rus Grigorij Aleksandrovich PotyomkinG PotiomkinasGime 1739 m rugsejo 24 d Cizovo k Smolensko gubernijaMire 1791 m spalio 16 d 52 metai prie k Moldavijos kunigaikstysteVeikla Rusijos imperijos karinis ir valstybes veikejas generolas feldmarsalasVikiteka Grigorijus Potiomkinas Grigorijus Potiomkinas rus Grigorij Aleksandrovich Potyomkin 1739 m rugsejo 24 d Cizovo k Smolensko gubernija 1791 m spalio 16 d prie k Moldavijos kunigaikstyste Rusijos imperijos karinis ir valstybes veikejas Taurijos sviesiausiasis kunigaikstis imperatoriskojo Juodosios juros laivyno kurejas generolas feldmarsalas Vadovavo Krymo prijungimui ir vystymui Rusijos imperijoje kur valde didziulius zemes plotus Įkure daugelį pietiniu guberniju miestu įskaitant siuolaikinius regioninius centrus Dnipra 1776 Chersona 1778 Sevastopolį 1783 Mykolajiva 1789 Garsejo kaip imperatores Jekaterinos II favoritas Potiomkino kapas ChersoneBiografijaG Potiomkinas gime Smolensko dvarininko is Potiomkinu dinastijos seimoje Cizovo dvare Anksti neteko tevo buvusio kariskio todel augo ir buvo auklejamas savo motinos Maskvoje mokesi mokykloje uzsienieciu kvartale 1755 1760 m studijavo Maskvos universitete bet buvo is jo pasalintas del nepatenkinamo lankomumo Nuo 1761 m tarnavo raiteliu gvardijoje Dalyvavo 1762 m rumu perversme po kurio sosta uzeme Jekaterina II Jis atkreipe į save imperatores demesį tapo jos favoritu 1762 m paskirtas rumu kamerjunkeriu issaugant pareigas ir atlyginima pulke suteikiant nuosavybe į 400 valstieciu 1765 m pakeltas į raiteliu gvardijos porucikus 1767 m valstybes komisijoje buvo kitatikiu deputatu globejas 1768 m paskirtas imperatores rumu kamerheriu 1769 m isejo savanoriu į Rusijos Turkijos kara Pasizymejo musiuose prie Chotyno Foksanio Kahulo sumuse turkus ties Olta sudegino Cybrus uzgrobdamas daug turku laivu 1770 m generolas majoras Potiomkinas buvo apdovanotas III laipsnio Sv Georgijaus ordinu 1770 1771 m tarnavo Sankt Peterburge 1774 m tapo generolu poruciku Palaike glaudzius santykius ir susirasinejo su imperatore 1774 m paskirtas Novorosijos Azovo ir Astrachanes generalgubernatoriumi Valde visa pietine Rusijos dalį vadovavo tvirtoviu ir miestu Juodosios juros laivyno statybai 1774 surenge baudziamaja ekspedicija pries Jemeljano Pugaciovo vadovaujamus sukilelius 1775 sunaikino veliau panaikino kazoku laisves ir savivalda 1783 m Potiomkino pastangomis prie Rusijos prijungtas Krymas ir gretimos teritorijos 1787 m vyko garsioji Jekaterinos II kelione į Kryma kuri uztvirtino Potiomkino slove Atsisveikindamas su imperatore Charkove Potiomkinas gavo Taurijos garbes varda Per 1787 1791 kara su Turkija vadovavo Rusijos kariuomenei Potiomkinas mire 1791 m spalio 16 d keliaudamas is Jasu į Mykolajiva netoli Moldavijos Senuju Radenu kaimo Buvo palaidotas XVIII a Chersono Jekaterinos katedros rusyje 2022 m Rusijos invazijos į Ukraina metu kunigaikscio Potiomkino palaikai ir paminklas rusu okupacines valdzios buvo isvezti is Chersono Santykiai su imperatoreIki pat mirties dare didziule įtaka imperatores politikai Ji Potiomkinui siunte savo ranka rasytus laiskus Viename is ju primygtinai reikalavo kad jis nerizikuotu savo gyvybe veltui 1775 m jam suteiktas grafo titulas Anot uzsienio ambasadoriu tapo įtakingiausiu asmeniu Rusijoje Remiantis kai kuriais pranesimais 1775 m Potiomkinas ir Jekaterina netgi sudare slapta morganatine santuoka Potiomkino rankose buvo svarbus valdzios svertai Jis nuolat susirasinejo su imperatore į jo rankas patekdavo svarbiausi valstybes dokumentai po kelioniu ir kampaniju gaudavo auksciausius apdovanojimus ir vertingu dovanu is imperatores Potiomkinas puoselejo nauju teritoriju kolonizacijos projektus ypac domino pietiniu Rusijos sienu klausimas o kartu ir Turkijos likimas Specialiame rumams pateiktame raste jis isdeste visa plana kaip perimti Krymo kontrole Si programa pradedant 1776 m buvo praktiskai vykdoma Potiomkinas labai domejosi įvykiais Osmanu imperijoje turejo savo agentu daugelyje Balkanu pusiasalio vietu Dar 1770 aisiais puoselejo graiku projekta pagal kurį planuota ant sunaikintos Turkijos griuvesiu atkurti Bizantijos imperija Turejo įtakos ir Jekaterinos II politikai Abieju Tautu Respublikos atzvilgiu 1791 m Rusijos vardu siule Prusijai pasidalyti Abieju Tautu Respublika Pasakojama kad Jekaterinai II 1787 m lankantis G Potiomkino valdomose srityse jis pakelese liepes pristatyti butaforiniu kaimu Is cia kilo posakis Potiomkino kaimai dirbtinai pagrazintos gyvenvietes kuriomis buvo siekiama teigiamo įvaizdzio Karines reformosKarineje srityje Potiomkinas įvykde keleta svarbiu reformu ypac kai po Krymo aneksijos 1784 m tapo feldmarsalu Taciau buvo atsiliepimu ir apie jo aplaiduma karines zinybos sprendimu chaotiskuma Jis panaikino perukus įvede lengvus batus Ypac svarbus jo darbas buvo laivyno sukurimas Juodojoje juroje Laivynas buvo pastatytas labai skubotai is dalies naudojant netinkamas medziagas taciau kilusiame kare su Turkija nemaza dalis sekmes buvo pasiekta deka laivyno ir jo koviniu savybiu Jis prisidejo prie santykiu armijos viduje humanizavimo Savo įsakymuose instrukcijose ir kituose dokumentuose vadu ir virsininku demesį kreipe į didesnio zmogiskumo poreikį santykiuose su pavaldiniais Buvo uzdrausta vadams naudoti kareivius privaciame darbe uz tai grasinta grieztomis bausmemis Potiomkinas stebejo teisinga kariu aprupinima reikalavo kad kariuomeneje butu laikomasi sanitariniu ir higienos normu Apmokymo ir auklejimo klausimais jis sutelke demesį ne į isorinį blizgesį o į kariuomenes kovinį pasirengima reikiama finansavima 1786 m buvo isleistas jo dekretas kuriame nustatytos visos kariuomenei butinos islaidos atlyginimai personalui uniformoms ginklu taisymui konvojams arkliu islaikymui ir kt Tame paciame dekrete buvo nurodyta kokios sumos skiriamos konkretiems pulkams Ypatinga demesį skyre kazokams Jis sukure Jekaterinoslavo ir Juodosios juros kazoku kariuomene sujunge Dono kazoku pajegas su armija Jis is kazoku suformavo reguliarius pulkus veikusius pagal kariuomenes tvarkos taisykles buvo isrinktas didziuoju etmonu SaltiniaiGrigorij Potiomkin Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 Eliseeva O I Geopoliticheskie proekty G Potyomkina Kodel Rusija is Ukrainos pavoge G Potiomkino kaulus 15min lt Pisma Ekateriny II svetlejshemu knyazyu G A Potyomkinu Tavricheskomu elcocheingles comNuorodosThe New International Encyclopaedia Potemkin Gregor Alexandrovitch