Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lokarno sutartys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lokarno sutartys – 1925 m. tarp Vokietijos (Veimaro Respublikos) ir Vakarų bei Centrinės Europos valstybių pasirašytų septynių susitarimų rinkinys.
Derybos dėl šių sutarčių vyko 1925 m. spalio 5 d.–16 d. Lokarno mieste (Šveicarija), o formaliai pasirašytos 1925 m. gruodžio 1 d. Londone (Didžioji Britanija). Šiomis sutartimis Vokietija (Veimaro respublika) mainais už normalių diplomatinių santykių atstatymą, pripažino pokarinius Vakarų ir Centrinės Europos valstybių teritorinius pakitimus.
Diskusijos atvedusios prie Lokarno sutarčių prasidėjo dar 1925 m. vasario 9 d., po to kai Vokietijos (Veimaro respublika) užsienio reikalų ministras Gustavas Štrėzemanas įteikė pasiūlymą Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai, kuriame žadėjo pripažinti Versalio sutarties teritorinius pakitimus, mainais prašydamas palengvinti Vokietijos diplomatinių santykių reabilitavimą.
Svarbiausios sutartys buvo pasirašytos tarp Vokietijos (Veimaro Respublikos), Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos. Pirmosios 3 pasižadėjo nepradėti viena prieš kitą karinių veiksmų, o likusios 2 turėjo veikti tarsi garantas. Įvykus kariniui konfliktui tarp pirmų trijų valstybių, likusios turėjo padėti užpultajai.
Vokietija (Veimaro respublika) taip pat pasirašė arbitražines konvencijas su Prancūzija ir Belgija, ir arbitražines sutartis su Lenkija ir Čekoslovakija, įpareigojančias spręsti ginčus arbitražiniame tribunole arba Nuolatiniame tarptautinio teisingumo teisme.
Savo ruožtu Prancūzija pasirašė kolektyvinės gynybos sutartis, Vokietijos agresijos atveju, su Lenkija ir Čekoslovakija. Pastarosios iš esmės patvirtino jau egzistuojančias Prancūzijos sutartis su Lenkija pasirašytą dar 1921 m. vasario 19 d. ir su Čekoslovakija pasirašytą 1924 m. sausio 25 d.
Lokarno sutarčių sudarymas buvo pagrindinė 1924–1930 m. Europos diplomatinio klimato „atšilimo“ priežastis (nors Rytų Europoje įtampa išsilaikė). 1926 m. Vokietija (Veimaro respublika) buvo priimta į Tautų Sąjungą, o iki 1930 m. iš Demilitarizuotos Reino zonos buvo patrauktos Antantės pajėgos.
Vis dėlto „Lokarno dvasia“ neišgyveno vokiškojo nacionalizmo atgimimo ketvirtajame dišimtmetyje. Oficialiai Vokietija atsisakė savo Lokarno įsipareigojimų 1936 m. kovo 7 d., kada įvedė savo kariuomenę į Demilitarizuotą Reino zoną.
Taip pat skaitykite
- Demilitarizuota Reino zona
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lokarno sutartys, Kas yra Lokarno sutartys? Ką reiškia Lokarno sutartys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lokarno sutartys 1925 m tarp Vokietijos Veimaro Respublikos ir Vakaru bei Centrines Europos valstybiu pasirasytu septyniu susitarimu rinkinys Derybos del siu sutarciu vyko 1925 m spalio 5 d 16 d Lokarno mieste Sveicarija o formaliai pasirasytos 1925 m gruodzio 1 d Londone Didzioji Britanija Siomis sutartimis Vokietija Veimaro respublika mainais uz normaliu diplomatiniu santykiu atstatyma pripazino pokarinius Vakaru ir Centrines Europos valstybiu teritorinius pakitimus Diskusijos atvedusios prie Lokarno sutarciu prasidejo dar 1925 m vasario 9 d po to kai Vokietijos Veimaro respublika uzsienio reikalu ministras Gustavas Strezemanas įteike pasiulyma Prancuzijai ir Didziajai Britanijai kuriame zadejo pripazinti Versalio sutarties teritorinius pakitimus mainais prasydamas palengvinti Vokietijos diplomatiniu santykiu reabilitavima Svarbiausios sutartys buvo pasirasytos tarp Vokietijos Veimaro Respublikos Prancuzijos Belgijos Didziosios Britanijos ir Italijos Pirmosios 3 pasizadejo nepradeti viena pries kita kariniu veiksmu o likusios 2 turejo veikti tarsi garantas Įvykus kariniui konfliktui tarp pirmu triju valstybiu likusios turejo padeti uzpultajai Vokietija Veimaro respublika taip pat pasirase arbitrazines konvencijas su Prancuzija ir Belgija ir arbitrazines sutartis su Lenkija ir Cekoslovakija įpareigojancias spresti gincus arbitraziniame tribunole arba Nuolatiniame tarptautinio teisingumo teisme Savo ruoztu Prancuzija pasirase kolektyvines gynybos sutartis Vokietijos agresijos atveju su Lenkija ir Cekoslovakija Pastarosios is esmes patvirtino jau egzistuojancias Prancuzijos sutartis su Lenkija pasirasyta dar 1921 m vasario 19 d ir su Cekoslovakija pasirasyta 1924 m sausio 25 d Lokarno sutarciu sudarymas buvo pagrindine 1924 1930 m Europos diplomatinio klimato atsilimo priezastis nors Rytu Europoje įtampa issilaike 1926 m Vokietija Veimaro respublika buvo priimta į Tautu Sajunga o iki 1930 m is Demilitarizuotos Reino zonos buvo patrauktos Antantes pajegos Vis delto Lokarno dvasia neisgyveno vokiskojo nacionalizmo atgimimo ketvirtajame disimtmetyje Oficialiai Vokietija atsisake savo Lokarno įsipareigojimu 1936 m kovo 7 d kada įvede savo kariuomene į Demilitarizuota Reino zona Taip pat skaitykiteDemilitarizuota Reino zona