Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Leticija RamolinoMarija Leticija RamolinoMarijos Leticijos Ramolino herbasVisas vardas Maria Letizia RamolinoGimė
Marija Leticija Ramolino
| Marija Leticija Ramolino | |
|---|---|
| Marija Leticija Ramolino | |
| Marijos Leticijos Ramolino herbas | |
| Visas vardas | Maria Letizia Ramolino |
| Gimė | 1750 m. rugpjūčio 24 d. Ajačas, Korsika |
| Mirė | 1836 m. vasario 2 d. (85 metai) Roma, Popiežiaus sritis |
| Tėvas | Giovanni Geronimo Ramolino |
| Motina | Angela Maria Pietrasanta |
| Sutuoktinis (-ė) | Karolis Bonapartas |
| Vaikai | Žozefas Bonapartas, Napoleonas Bonapartas ir 11 kitų |
| Vikiteka | Marija Leticija Ramolino |
Marija Leticija Ramolino (Maria Letizia Ramolino, 1750 m. rugpjūčio 24 d., Ajačas – 1836 m. vasario 2 d., Roma) – Napoleono Bonaparto motina.
Biografija
Būdama 14 metų buvo ištekinta už teisininko Karolio Bonaparto. Jiem gimė 13 vaikų, iš kurių pilnametystės sulaukė 5 sūnūs ir trys dukterys:
- Žozefas Bonapartas (1768–1844), Ispanijos karalius
- Napoleonas Bonapartas (1769–1821), Prancūzijos imperatorius
- (1775–1840), Kanino ir Muzinjano princas.
- (1777–1820), Toskanos didžioji hercogienė.
- (1778–1846), karalius.
- (1780–1825), hercogienė.
- (1782–1839), Klevo didžioji hercogienė.
- (1784–1860), Vestfalijos karalius.
1769 metais Korsika perėjo į Prancūzijos kontrolę, tačiau Leticija taip ir neišmoko prancūzų kalbos. 1785 metais tapo našle ir po 8 metų buvo priversta su vaikais persikraustyti į žemyną, į Marselį.
Po Napoleono karūnacijos (kurioje ji dalyvauti nepanorėjo ) jis Leticijai davė titulą „Madam Imperatoriaus Motina“ (pranc. Madame Mère de l’Empereur) ir padovanojo Pont-sur-Seine valdas netoli Paryžiaus. Nežiūrint į didelį jos turtą, Madam-motina, pragyvenusi daug metų ant skurdo ribos, išsiskyrė šykštumu, Prancūzijos reikalais nesidomėjo ir retai būdavo dvare.
Literatūra
- Бонапарты // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
Pastabos
Išnašos
- Versailles: Château de Versailles — Salle du Sacre — Le Couronnement de L’Empereur Archyvuota kopija 2015-07-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Leticija Ramolino, Kas yra Marija Leticija Ramolino? Ką reiškia Marija Leticija Ramolino?
Marija Leticija RamolinoMarija Leticija RamolinoMarijos Leticijos Ramolino herbasVisas vardas Maria Letizia RamolinoGime 1750 m rugpjucio 24 d Ajacas KorsikaMire 1836 m vasario 2 d 85 metai Roma Popieziaus sritisTevas Giovanni Geronimo RamolinoMotina Angela Maria PietrasantaSutuoktinis e Karolis BonapartasVaikai Zozefas Bonapartas Napoleonas Bonapartas ir 11 kituVikiteka Marija Leticija Ramolino Marija Leticija Ramolino Maria Letizia Ramolino 1750 m rugpjucio 24 d Ajacas 1836 m vasario 2 d Roma Napoleono Bonaparto motina BiografijaBudama 14 metu buvo istekinta uz teisininko Karolio Bonaparto Jiem gime 13 vaiku is kuriu pilnametystes sulauke 5 sunus ir trys dukterys Zozefas Bonapartas 1768 1844 Ispanijos karalius Napoleonas Bonapartas 1769 1821 Prancuzijos imperatorius 1775 1840 Kanino ir Muzinjano princas 1777 1820 Toskanos didzioji hercogiene 1778 1846 karalius 1780 1825 hercogiene 1782 1839 Klevo didzioji hercogiene 1784 1860 Vestfalijos karalius 1769 metais Korsika perejo į Prancuzijos kontrole taciau Leticija taip ir neismoko prancuzu kalbos 1785 metais tapo nasle ir po 8 metu buvo priversta su vaikais persikraustyti į zemyna į Marselį Po Napoleono karunacijos kurioje ji dalyvauti nepanorejo jis Leticijai dave titula Madam Imperatoriaus Motina pranc Madame Mere de l Empereur ir padovanojo Pont sur Seine valdas netoli Paryziaus Neziurint į didelį jos turta Madam motina pragyvenusi daug metu ant skurdo ribos issiskyre sykstumu Prancuzijos reikalais nesidomejo ir retai budavo dvare LiteraturaBonaparty Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona v 86 t 82 t i 4 dop SPb 1890 1907 PastabosIsnasosVersailles Chateau de Versailles Salle du Sacre Le Couronnement de L Empereur Archyvuota kopija 2015 07 24 is Wayback Machine projekto