Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tušemlios kultūra arba Bancerovo Tušemlios kultūra geležies amžiaus archeologinė kultūra VI a VIII a paplitusi Aukštutin
Tušemlios kultūra
Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VI a. – VIII a. paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį. Pavadinta 1950 m. ir vėliau tyrinėtų Bancerovo prie Minsko ir , apie 50 km į pietus nuo Smolensko, piliakalnių vardu.
| Tušemlios kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | Baltarusija | |||||
| Ist. regionas | Dniepro ir Dauguvos baseinai | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai | |||||
| Rytų Europos kultūros V-VI a. | ||||||
Kultūra
Bancerovo-Tušemlios kultūra susiformavo Abidnios tipo (vėlyvoji Zarubincų kultūros grupė) kultūros gyventojams atsikėlus į Dniepro-Dauguvos ir brūkšniuotosios keramikos kultūrų teritoriją. Bancerovo-Tušemlios kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės, aptinkamos upių salpose ir pirmosios terasos kyšuliuose.
Piliakalniai – slėptuvės su pusiau žeminės tipo ir antžeminiais pastatais. Pusiau žeminės nedidelės, nuo 7-9 iki 18–20 m², su įgilintomis (0,2-0,8 m) rentininės konstrukcijos sienomis bei apvalia krūsnine krosnimi kampe, kartais – atviru židiniu centre. Antžeminiai pastatai stulpinės konstrukcijos, ilgi, su keliomis gyvenamosiomis patalpomis, šildomomis atvirais židiniais. Piliakalniuose (Tušemlia, Gorodokas, ) rasta apskrito plano šventyklų liekanų.
Ūkis
Gyventojų pagrindiniai verslai žemdirbystė ir gyvulininkystė. Naudojo lipdytinę, šiek tiek profiliuotą, lygiu paviršiumi keramiką. Išplėtota kalvystė, daugelyje gyvenviečių randami geležies gavybos ir lydymo įrenginiai.
Mirusiuosius laidojo sudegintus (degino už pilkapyno) apvaliuose, pailguose ar ilguose pilkapiuose, pilkapių sampiluose arba pagilintose duobėse po sampilu, kartais urnose. Įkapės skurdžios, randama daugiausia puodų arba jų fragmentų.
Dauguma tyrėjų (A. Mitrofanovas, V. Sedovas, E. Šmidtas) Bancerovo-Tušemlios kultūrą priskiria baltų gentims. Kultūra sunyko dėl intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.
Šaltiniai
- Aleksiejus Luchtanas. Tušemlios kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 596 psl.
Literatūra
- Шмидт Е. А. О Тушемлинской культуре IV–VII веков в верхнем поднепровье и подвинье
- А.А. Седин. Раннесредневековые памятники Могилевщины и современная молодежь Archyvuota kopija 2007-11-23 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tušemlios kultūra, Kas yra Tušemlios kultūra? Ką reiškia Tušemlios kultūra?
Tusemlios kultura arba Bancerovo Tusemlios kultura gelezies amziaus archeologine kultura VI a VIII a paplitusi Aukstutineje Padniepreje Aukstutineje Panemuneje palei Dauguvos aukstupį ir vidurupį Pavadinta 1950 m ir veliau tyrinetu Bancerovo prie Minsko ir apie 50 km į pietus nuo Smolensko piliakalniu vardu Tusemlios kultura IV a VIII a Dab valstybes BaltarusijaIst regionas Dniepro ir Dauguvos baseinaiAmzius Gelezies amziusLingvistine grupe rytu baltaiRytu Europos kulturos V VI a KulturaBancerovo Tusemlios kultura susiformavo Abidnios tipo velyvoji Zarubincu kulturos grupe kulturos gyventojams atsikelus į Dniepro Dauguvos ir bruksniuotosios keramikos kulturu teritorija Bancerovo Tusemlios kulturai budingos neįtvirtintos gyvenvietes aptinkamos upiu salpose ir pirmosios terasos kysuliuose Piliakalniai sleptuves su pusiau zemines tipo ir antzeminiais pastatais Pusiau zemines nedideles nuo 7 9 iki 18 20 m su įgilintomis 0 2 0 8 m rentinines konstrukcijos sienomis bei apvalia krusnine krosnimi kampe kartais atviru zidiniu centre Antzeminiai pastatai stulpines konstrukcijos ilgi su keliomis gyvenamosiomis patalpomis sildomomis atvirais zidiniais Piliakalniuose Tusemlia Gorodokas rasta apskrito plano sventyklu liekanu ukisGyventoju pagrindiniai verslai zemdirbyste ir gyvulininkyste Naudojo lipdytine siek tiek profiliuota lygiu pavirsiumi keramika Ispletota kalvyste daugelyje gyvenvieciu randami gelezies gavybos ir lydymo įrenginiai Mirusiuosius laidojo sudegintus degino uz pilkapyno apvaliuose pailguose ar ilguose pilkapiuose pilkapiu sampiluose arba pagilintose duobese po sampilu kartais urnose Įkapes skurdzios randama daugiausia puodu arba ju fragmentu Dauguma tyreju A Mitrofanovas V Sedovas E Smidtas Bancerovo Tusemlios kultura priskiria baltu gentims Kultura sunyko del intensyvaus slavu verzimosi į siaure SaltiniaiAleksiejus Luchtanas Tusemlios kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 596 psl LiteraturaShmidt E A O Tushemlinskoj kulture IV VII vekov v verhnem podneprove i podvine A A Sedin Rannesrednevekovye pamyatniki Mogilevshiny i sovremennaya molodezh Archyvuota kopija 2007 11 23 is Wayback Machine projekto