Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija at
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba – Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.
Tarybą sudaro 31 tarybos narys. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.
Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.
Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.
Savivaldos istorija
Klaipėdos miestą buvo numatyta plėtoti prie 1252 m. pastatytos pirmosios Memelburgo pilies. 1258 m. miestui buvo suteikta savivalda pagal Liubeko miesto teisyną (1475 m. pakeista savivalda pagal Kulmo teisyną). Miestą administravo renkama taryba su burmistru priešakyje. Savivaldos apimtį sudarė tos teisės ir prievolės, kurias suteikė miestui jo steigėjai – Livonijos Ordinas ir Kuršo vyskupas. 1328 m. pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijos ordino susitarimą miestas buvo perduotas Vokiečių ordinui Prūsijoje. 1392 m. Kuršo vyskupas taip pat atsisakė savo jurisdikcijos Vokiečių ordino naudai.
1525 m. Vokiečių ordino valstybė buvo transformuota į Prūsijos hercogystę, leno teise susaistyta su Lenkijos karalyste. 1660 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas atsisakė suvereno teisių į Prūsiją Brandenburgo markgrafo, jau nuo 1618 m. paveldimai valdžiusio hercogystę, naudai. 1701 m. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje buvo tituluotas Prūsijos karaliumi; pastarasis 1871 m. – Vokiečių imperatoriškojo reicho kaizeriu.
Klaipėdos miesto savivalda nuo 1475 m. funkcionavo pagal Kulmo teisę. Savivaldos apimtį XVII a. gerokai apribojo tvirtovės statuso suteikimas Klaipėdai. Miestas prarado šį statusą tik XVIII a. pab. Po karų su Napoleonu Prūsijos karalystėje 1808 m. buvo priimti modernūs Miestų įstatymai, žymiai padidinę miestų savivaldos teises ir miestiečių dalyvavimą savivaldoje. XIX a. rinkimų teisę turėję miestiečiai periodiškai rinkdavo miesto tarybą (Stadtrat), iš kurios narių buvo formuojama miesto valdyba – magistratas (Magistrat). Magistratą sudarė kas treji metai perrenkami patarėjai ir burmistras, o miestui vadovavo kas 12 metų perrenkamas vyriausiasis burmistras. Tokia savivaldos administravimo schema su menkais pakeitimais Klaipėdoje išliko iki pat 1939 m. 1918 m. buvo sudaryta atskira Klaipėdos miesto apskritis, ir miestas nebepriklausė nuo Klaipėdos apskrities jurisdikcijos.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduodas valdyti Antantei. 1923 m. Lietuvos respublika prisijungė Klaipėdos kraštą, kurį valdė iki 1939 m., kuomet kraštas po ultimatumo buvo perduotas nacistinei Vokietijai. Klaipėdos kraštas tarpukariu sudarė autonominį Lietuvos Respublikos vienetą, todėl Lietuva negalėjo kištis į miesto teisę. Vienintelis bandymas tai padaryti buvo 1934 m., kai Lietuvos atstovas krašte – gubernatorius – paskyrė vyriausiuoju burmistru Lietuvai lojalų Erdmoną Simonaitį. Magistatas tokiu būdu paskirtam miesto vadovui nemokėjo algos, galiausiai 1936 m. Lietuva turėjo nusileisti.
1939 m. Vokietijos Reichui aneksavus Klaipėdos kraštą, miesto savivalda buvo apribota ir pajungta Nacių partijos priežiūrai. Panašiai nuo 1945 m., kai Klaipėdą užėmė TSRS kariuomenė, mieste suformuotos tarybos bei jos Vykdomojo komiteto veiklą prižiūrėjo Komunistų partijos miesto komitetas. Svarbiausias miesto valdymo organas sovietmečiu buvo partijos miesto komiteto biuras.
1989–1990 m. Lietuvos SSR buvo panaikinta vienpartinė sistema ir įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą. Dabartinę vietos savivaldą ir valdymą Lietuvoje reglamentuoja 1992 m. spalio 25 d. referendume patvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1994 m. liepos 7 d. priimtas Vietos savivaldos įstatymas bei 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas.
Merai
1990–1995 m. tarybos pirmininku buvo Vytautas Čepas.
Merai:
- 1990–1992 m. – Povilas Vasiliauskas
- 1992–1994 m. – Benediktas Petrauskas
- 1994–1995 m. – Jurgis Aušra
- 1995–1997 m. – Silverijus Šukys
- 1997–2001 m. – Eugenijus Gentvilas
- 2001–2011 m. – Rimantas Taraškevičius
- 2011–2023 m. – Vytautas Grubliauskas
- nuo 2023 m. – Arvydas Vaitkus
Savivaldybės tarybos
- Klaipėdos miesto taryba 1990–1995 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003–2007 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2023–2027 m.
Išnašos
Nuorodos
Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Kas yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba? Ką reiškia Klaipėdos miesto savivaldybės taryba?
Klaipedos miesto savivaldybes taryba Klaipedos miesto savivaldybes bendruomenes atstovaujamoji savivaldos institucija atsakinga uz savivaldos teises savo funkciju ir bendruomenes iskeltu uzdaviniu įgyvendinima bendruomenes interesais savivaldybes teritorijoje Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose slaptuose laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotu politiniu partiju pateiktus kandidatu sarasus Rinkejai savivaldybes teritorijos gyventojai gali keisti kandidatu eile sarase penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus Klaipedos miesto savivaldybes tarybos frakcijos 2019 2023 m kadencijoje Vytauto Grubliausko ir komandos frakcija 9 Tevynes sajungos Lietuvos krikscioniu demokratu frakcija 6 Liberalu sajudzio frakcija 4 Centro partijos frakcija 3 Titov ir Teisingumas frakcija 2 Lietuvos valstieciu ir zaliuju sajungos frakcija 7 Taryba sudaro 31 tarybos narys Naujai isrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda o ankstesnes kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos kuria naujai isrinkta taryba susirenka į pirmajį posedį Per du menesius nuo pirmojo naujai isrinktos savivaldybes tarybos posedzio susaukimo dienos turi buti isrinktas savivaldybes meras paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybes administracijos direktorius sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija Savivaldybes tarybos veiklos tvarka ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybes tarybos veiklos reglamentas Savivaldybes taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybes tarybos posedziuose Tarybos posedziams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posedziuose tarybos nariu frakcijos bei savivaldybes administracija Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja ju įgyvendinima Savivaldybe yra Lietuvos savivaldybiu asociacijos nare Savivaldos istorijaKlaipedos miesta buvo numatyta pletoti prie 1252 m pastatytos pirmosios Memelburgo pilies 1258 m miestui buvo suteikta savivalda pagal Liubeko miesto teisyna 1475 m pakeista savivalda pagal Kulmo teisyna Miesta administravo renkama taryba su burmistru priesakyje Savivaldos apimtį sudare tos teises ir prievoles kurias suteike miestui jo steigejai Livonijos Ordinas ir Kurso vyskupas 1328 m pagal Vokieciu ordino Prusijoje ir Livonijos ordino susitarima miestas buvo perduotas Vokieciu ordinui Prusijoje 1392 m Kurso vyskupas taip pat atsisake savo jurisdikcijos Vokieciu ordino naudai 1525 m Vokieciu ordino valstybe buvo transformuota į Prusijos hercogyste leno teise susaistyta su Lenkijos karalyste 1660 m Abieju Tautu Respublikos valdovas atsisake suvereno teisiu į Prusija Brandenburgo markgrafo jau nuo 1618 m paveldimai valdziusio hercogyste naudai 1701 m Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prusijoje buvo tituluotas Prusijos karaliumi pastarasis 1871 m Vokieciu imperatoriskojo reicho kaizeriu Klaipedos miesto savivalda nuo 1475 m funkcionavo pagal Kulmo teise Savivaldos apimtį XVII a gerokai apribojo tvirtoves statuso suteikimas Klaipedai Miestas prarado sį statusa tik XVIII a pab Po karu su Napoleonu Prusijos karalysteje 1808 m buvo priimti modernus Miestu įstatymai zymiai padidine miestu savivaldos teises ir miestieciu dalyvavima savivaldoje XIX a rinkimu teise tureje miestieciai periodiskai rinkdavo miesto taryba Stadtrat is kurios nariu buvo formuojama miesto valdyba magistratas Magistrat Magistrata sudare kas treji metai perrenkami patarejai ir burmistras o miestui vadovavo kas 12 metu perrenkamas vyriausiasis burmistras Tokia savivaldos administravimo schema su menkais pakeitimais Klaipedoje isliko iki pat 1939 m 1918 m buvo sudaryta atskira Klaipedos miesto apskritis ir miestas nebepriklause nuo Klaipedos apskrities jurisdikcijos 1919 m Versalio sutartimi Klaipedos krastas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduodas valdyti Antantei 1923 m Lietuvos respublika prisijunge Klaipedos krasta kurį valde iki 1939 m kuomet krastas po ultimatumo buvo perduotas nacistinei Vokietijai Klaipedos krastas tarpukariu sudare autonominį Lietuvos Respublikos vieneta todel Lietuva negalejo kistis į miesto teise Vienintelis bandymas tai padaryti buvo 1934 m kai Lietuvos atstovas kraste gubernatorius paskyre vyriausiuoju burmistru Lietuvai lojalu Erdmona Simonaitį Magistatas tokiu budu paskirtam miesto vadovui nemokejo algos galiausiai 1936 m Lietuva turejo nusileisti 1939 m Vokietijos Reichui aneksavus Klaipedos krasta miesto savivalda buvo apribota ir pajungta Naciu partijos prieziurai Panasiai nuo 1945 m kai Klaipeda uzeme TSRS kariuomene mieste suformuotos tarybos bei jos Vykdomojo komiteto veikla priziurejo Komunistu partijos miesto komitetas Svarbiausias miesto valdymo organas sovietmeciu buvo partijos miesto komiteto biuras 1989 1990 m Lietuvos SSR buvo panaikinta vienpartine sistema ir įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Klaipedos miesto taryba Dabartine vietos savivalda ir valdyma Lietuvoje reglamentuoja 1992 m spalio 25 d referendume patvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucija 1994 m liepos 7 d priimtas Vietos savivaldos įstatymas bei 1994 m gruodzio 15 d priimtas Savivaldybiu tarybu rinkimu įstatymas Merai1990 1995 m tarybos pirmininku buvo Vytautas Cepas Merai 1990 1992 m Povilas Vasiliauskas 1992 1994 m Benediktas Petrauskas 1994 1995 m Jurgis Ausra 1995 1997 m Silverijus Sukys 1997 2001 m Eugenijus Gentvilas 2001 2011 m Rimantas Taraskevicius 2011 2023 m Vytautas Grubliauskas nuo 2023 m Arvydas VaitkusSavivaldybes tarybosKlaipedos miesto taryba 1990 1995 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 1995 1997 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 1997 2000 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 2000 2003 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 2003 2007 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 2007 2011 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 2011 2015 m Klaipedos miesto savivaldybes taryba 2023 2027 m Isnasos 1 NuorodosOficiali svetaine