NaujamiestisKauno soborasNaujamiestis54 53 49 š pl 23 54 40 r ilg 54 897 š pl 23 911 r ilg 54 897 23 911 Naujamiestis Ap
Naujamiestis (Kaunas)

Naujamiestis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Naujamiestis | ||||||||||||||||
54°53′49″š. pl. 23°54′40″r. ilg. / 54.897°š. pl. 23.911°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Centro seniūnija | |||||||||||||||
|
Kauno naujamiestis – centrinė Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio, beveik pačiame miesto centre. Pagrindinė gatvė – Laisvės alėja (1,5 km, prasidedanti ties Vytauto prospektu ir pasibaigianti Senamiesčio pradžioje), yra Vienybės, J. Mačiūno, Savivaldybės aikštės.
Naujamiestyje stovi Kauno miesto savivaldybės pastatas (pastatytas 1939 m., architektai A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas), Vytauto paminklas, Kauno soboras, Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, Kauno evangelikų reformatų bažnyčia, Laisvės paminklas (atstatytas 1989 m., skulptorius Juozas Zikaras), Kauno karo muziejus, kariljonas (už bokšto yra S. Nėries memorialas, skulptorius B. Bučas), Kauno paveikslų galerija (architektai S. Juškys, K. Kisielius, E. Miliūnas), „Pieno centro“ rūmai (pastatyti 1931 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), centrinio pašto rūmai (pastatyti 1932 m., architektas F. Vizbaras), Kauno zoologijos muziejus (architektai A. Keturta, K. Zykus), kino teatras „Romuva“ {1940 m., architektas Nikolajus Mačiulskis). Šalia Muzikinio teatro įrengtas miesto sodas, kurį nuo senamiesčio riboja išlikęs fragmentas su Malūnininko bokštu.
Rytinėje naujamiesčio dalyje šalia Darbo rūmų Ramybės parkas, , pietinėje – Nemuno sala, joje Žalgirio arena. Daug muziejų, teatrų, viešbučių, bankų, prestižinių parduotuvių. Pietryčiuose Naujamiestis baigiasi ties Kauno geležinkelio stotimi.
Istorija
Šis Kauno regionas ėmė vystytis XIX a. viduryje, miestui tapus Kauno gubernijos centru ir 1847 m. suformavus carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą (dabartinė Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir K. Donelaičio gatvės). Visame būsimojo Naujamiesčio plote driekėsi miškai ir smėlynai, Kauno soboro vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys. Vakariniame būsimojo Naujamiesčio pakraštyje buvo Skavų priemiestis. Alėja atsirado 1871 m. miesto statymo plane.
XX a. tarpukariu vadintas Naujuoju miestu. Maždaug iki amžiaus vidurio pietrytinė dalis buvo vadinama Karmelitais pagal ten stovinčią Karmelitų bažnyčią.
1923 m. buvo 16898 gyventojai.
1982 m. Laisvės alėja rekonstruota ir paversta pėsčiųjų bulvaru (viena pirmųjų pėsčiųjų zonų visoje TSRS). 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (architektas A. Sprindys; nugriauta 2009 m.).
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1983 m. | Lenino rajonas |
2000– | Centro seniūnija |
Šaltiniai
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.90 ir 23.91“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- Jolita Kančienė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 58
- Naujamiestis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 276 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naujamiestis (Kaunas), Kas yra Naujamiestis (Kaunas)? Ką reiškia Naujamiestis (Kaunas)?
NaujamiestisKauno soborasNaujamiestis54 53 49 s pl 23 54 40 r ilg 54 897 s pl 23 911 r ilg 54 897 23 911 Naujamiestis Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kauno miesto savivaldybeSeniunija Centro seniunijaVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas NaujamiestisKilmininkas NaujamiescioNaudininkas NaujamiesciuiGalininkas NaujamiestįĮnagininkas NaujamiesciuVietininkas Naujamiestyje Kauno naujamiestis centrine Kauno miesto dalis esanti į rytus nuo Senamiescio beveik paciame miesto centre Pagrindine gatve Laisves aleja 1 5 km prasidedanti ties Vytauto prospektu ir pasibaigianti Senamiescio pradzioje yra Vienybes J Maciuno Savivaldybes aikstes Naujamiestyje stovi Kauno miesto savivaldybes pastatas pastatytas 1939 m architektai A Funkas A Lukosaitis B Elsbergas Vytauto paminklas Kauno soboras Kauno Sv Kryziaus Karmelitu baznycia Kauno evangeliku reformatu baznycia Laisves paminklas atstatytas 1989 m skulptorius Juozas Zikaras Kauno karo muziejus kariljonas uz boksto yra S Neries memorialas skulptorius B Bucas Kauno paveikslu galerija architektai S Juskys K Kisielius E Miliunas Pieno centro rumai pastatyti 1931 m architektas Vytautas Landsbergis Zemkalnis centrinio pasto rumai pastatyti 1932 m architektas F Vizbaras Kauno zoologijos muziejus architektai A Keturta K Zykus kino teatras Romuva 1940 m architektas Nikolajus Maciulskis Salia Muzikinio teatro įrengtas miesto sodas kurį nuo senamiescio riboja islikes fragmentas su Malunininko bokstu Rytineje naujamiescio dalyje salia Darbo rumu Ramybes parkas pietineje Nemuno sala joje Zalgirio arena Daug muzieju teatru viesbuciu banku prestiziniu parduotuviu Pietryciuose Naujamiestis baigiasi ties Kauno gelezinkelio stotimi IstorijaDvi staciatikiu cerkves Ramybes parke Sis Kauno regionas eme vystytis XIX a viduryje miestui tapus Kauno gubernijos centru ir 1847 m suformavus carinio laiku tipo staciakampe struktura dabartine Laisves aleja ir jai lygiagrecios Kestucio ir K Donelaicio gatves Visame busimojo Naujamiescio plote driekesi miskai ir smelynai Kauno soboro vietoje telksojo pelke buvo medziojamos antys Vakariniame busimojo Naujamiescio pakrastyje buvo Skavu priemiestis Aleja atsirado 1871 m miesto statymo plane XX a tarpukariu vadintas Naujuoju miestu Mazdaug iki amziaus vidurio pietrytine dalis buvo vadinama Karmelitais pagal ten stovincia Karmelitu baznycia 1923 m buvo 16898 gyventojai 1982 m Laisves aleja rekonstruota ir paversta pesciuju bulvaru viena pirmuju pesciuju zonu visoje TSRS 1983 m atidaryta universaline parduotuve Merkurijus architektas A Sprindys nugriauta 2009 m Administracinis teritorinis pavaldumas1983 m Lenino rajonas2000 Centro seniunijaSaltiniai Zemelapis koordinatemis 54 90 ir 23 91 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 12 Jolita Kanciene Knyga Kauno savasties zenklai Sudaryta Rimante Tamoliuniene Kaunas 2009 psl 58 Naujamiestis Musu Lietuva T 2 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1965 276 psl