Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lenkijos istorija ištakos siekia slavų migracijų laikotarpį kurio metu ankstyvaisiais viduramžiais buvo įkurtos nuolatin
Lenkijos istorija
Lenkijos istorija ištakos siekia slavų migracijų laikotarpį, kurio metu ankstyvaisiais viduramžiais buvo įkurtos nuolatinės slavų gyvenvietės Lenkijos teritorijoje. Pirmoji valdančioji dinastija Piastai susikūrė X amžiuje suvienijus slavų genčių žemes. Kunigaikštis Meška I (mirė 992 m.) laikomas faktiškuoju Lenkijos valstybės įkūrėju ir plačiai žinomas dėl Vakarų krikšionybės priėmimo po savo krikšto 966 m. Lenkijos Kunigaikštystė formaliai tapo viduramžių karalyste 1025 m., valdant Meškos sūnui Boleslovui I Narsiajam, žinomam savo užkariavimais. Greičiausiai sėkmingiausias Piastų karalius buvo paskutinysis dinastijos valdovas Kazimieras III Didysis, valdęs ekonominio klestėjimo ir teritorinio išsiplėtimo laikotarpiu ir miręs 1370 m. be vyriškosios lyties palikuonių. Jogailaičių dinastijos valdymo metu XIV-XVI a. Lenkija suartėjo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, Lenkijoje vyko kultūrinis atgimimas, o teritorinė ekspansija buvo vainikuota 1569 m. unijos su Lietuva.
| Lenkijos istorija |
| Germanija |
| Slavų Germanija: |
| Baltieji chorvatai, Mozūrai, , Pamarėnai, , Lendai, |
| Lenkijos karalystė (Piastai) |
| Jogailaičiai |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Prūsijos karalystė |
| Varšuvos kunigaikštystė |
| Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva |
| Rusijos imperija () |
| Antroji Respublika |
| Trečiasis Reichas |
| Socialistinė Lenkija |
| Trečioji Respublika |
| Istoriniai regionai |
| Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė |
Susikūrusi Abiejų Tautų Respublika pradiniame etape išgalėjo išlaikyti Jogailaičių valdymo laikotarpiu pasiektą klestėjimą, o jos politinė sistema transformavosi į unikalią kilmingųjų demokratiją. Nuo XVII a. vidurio didelė valstybė išgyveno nuosmūkį, kurį sukėlė sekinantys karai ir politinės sistemos erozija. Reikšmingos vidinės reformos pradėtos įgyvendinti XVIII a. pabaigoje, ypač priėmus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, tačiau kaimyninės valstybės neleido tęsti reformas. Abiejų Tautų Respublika išnyko 1795 m. po keleto invazijų ir valstybės teritorijos dalybų tarp Rusijos imperijos, Prūsijos karalystės ir Austrijos Habsburgų monarchijos. 1 Nuo 1795 m. iki 1918 m. nebuvo jokios tikrai nepriklausomos Lenkijos valstybės, nors buvo stiprus lenkų pasipriešinimo judėjimas. Pos paskutinio nesėkimgo sukilimo prieš Rusijos imperiją 1863 m. lenkų nacija savo identitetą saugojo per švietimo iniciatyvas ir "organinio darbo" programą, kuria siekta modernizuoti ekonomika ir visuomenę. Galimybė atkurti nepriklausomybę atsirado tik po Primojo pasaulinio karo, kai visos trys Lenkiją pasidalinusios imperijos buvo susilpnintos karo ir revoliucijos.
Antroji Lenkijos respublika, sukurta 1918 m., gyvavo iki 1939 m., kai ją sunaikino nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Lenkijos okupacijos laikotarpiu nuo 1939 iki 1945 m. žuvo milijonai lenkų piliečių, okupacinė vokiečių valdžia lenkus, kitus slavus, žydus ir čigonus laikė nepilnaverčiais žmonėmis. Paskutiniasias dvi grupes nacių valdžia siekė fiziškai sunaikinti per trumpą laiką, o slavai turėjo būti naikinami ir pavergiami vykdant Generalinį planą "Rytai" (Generalplan Ost). Viso karo metu tebefunkcionavo Lenkijos vyriausybė tremtyje ir lenkai prisidėjo prie sąjungininkų karinių kampanijų ir . Sovietų Raudonoji Armija privertė vokiečių atsitraukti iš Lenkijos per 1944 ir 1945 m. kampanijas, Lenkijoje buvo sukurtas sovietų satelitinis komunistinis režimas, nuo 1952 m. žinomas kaip Lenkijos Liaudies Respublika.
Dėl sąjungininkų sutartų teritorinių pasikeitimų po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos geografinis centras pasistūmėjo į vakarus ir naujoji Lenkija prarado savo prieškarinį multietninį pavidalą, kai įvairios jos etninės mažumos buvo sunaikintos, ištremtos ir priverstinai repatrijuotos. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs reformų judėjimas Solidarumas taikiu būdu perėmė valdžią iš komunistinio rezimo ir ėmėsi reformuoti valstybę į kapitalistinę rinkos ekonomiką ir liberalią parlamentinę demokratiją. Taip 1989 m. susikūrė šiuolaikinė Lenkijos valstybė - Trečioji Lenkijos respublika.
Priešistorė
Slavų gentys
Lenkijos karalystė ir Piastų dinastija
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Meška I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.
Meškos sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritoijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138 m.) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities Silezijos, kuri nuo tada atiteko Bohemijai.
1306 m. į valdžią atėjus , Lenkija buvo vėl suvienyta. Jis valdė iki 1333 m., o 1320 m. buvo karūnuotas. Jo sūnus Kazimieras Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.
Jogailaičių dinastijos laikotarpis
Lenkijos „aukso amžius“ buvo XV-XVI a., valdant Jogailaičių dinastijai.
Abiejų Tautų Respublika
Nuo 1569 m. kartu su Lietuva Lenkija sudarė Abiejų Tautų Respubliką, kuri po paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.
XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija, Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 m. Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę. XVIII a. Abiejų Tautų Respublika, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo atsiradimą, siekusio sutvarkyti valstybę. 1791 m. buvo paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija.
Padalinimai
Reformų procesą nutraukė Abiejų Tautų Respublikos padalijimai 1772, 1793 ir 1795 m. Respublika tapo kaimyninių valstybių – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos dalimi.
Po šių padalijimų etninės lenkų teritorijos atsidūrė daugiausia Prūsijos karalystėje. Tik Krokuva buvo valdoma Habsburgų. Prūsija lenkų teritorijose įsteigė keletą provincijų: Vakarų Prūsiją (Pomeranijoje), (didžioji dalis Lenkijos), Naująją Rytų Prūsiją (Mazovojoje), .
Lenkai priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami.
Varšuvos kunigaikštystė
Po Napoleono karų 1807 m. buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – iš Prūsijos paėmus Pietų Prūsijos, Naujosios Rytų Prūsijos (kartu su Suvalkija) ir Naujosios Silezijos provincijas, o iš Austrijos atėmus Galiciją, įsteigta Varšuvos kunigaikštystė.
Tačiau Napoleonui pralaimėjus, 1815 m. Vienos kongrese ši nepriklausoma kunigaikštystė buvo padalinta į tris dalis, kurios atiduotos į trijų valstybių įtakos sferą:
- Poznanės Didžioji Kunigaikštystė – atiteko Prūsijai
- – atiteko Habsburgų monarchijai
- Lenkijos Kongreso karalystė – didžioji Lenkijos dalis atiteko Rusijos imperijai.
Kongresinė Lenkija iš pradžių turėjo liberalią konstituciją ir netiesiogiai buvo valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį, panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. pabaigoje tapo Austrijos valdoma Galicija.
Antroji Respublika
Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento V. Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su Tarybų Rusija 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
1919 m. įvykdyta žemės reforma. Laikotarpis nuo 1921 m. Seimo iki 1926 m. buvo nestabilus ir įtemptas. Pilsudskis buvo "valstybės vadovas". V.Vitošas vadovavo kelioms vyriausybėms, atstovavo valstiečius. Prezidento rinkimuose dalyvavo Narotovičius ir nacionalistų kandidatas. Po išrinkimo Narotovičius buvo greitai nužudytas. 1925 m. valstybė nupirko 200 000 ha žemės ir išdalino ją mažažemiams.
1919 m. atsirado Lenkijos markė, kurios kursas su doleriu buvo 9:1, Didžiosios krizės sukeltos infliacijos metu šis kursas buvo pasiekęs 15 mln. Lenkijos markių už dolerį. 1924 m. įvestas zlotas, valiuta stabilizuota. Biudžetas išliko nesubalansuotas iki 1926 m.
Lenkijos politiniame spektre aiškiausiai reiškėsi R.Dmowskio Narodowa Demokracja (endekai) partijos šalininkai ir federalistai. Endekai rėmėsi sarmatizmo ir nacionalizmo ideologija, o federalistai - senąja LDK tradicija (žymiausias atstovas - J.Pilsudskis). Atitinkamai skyrėsi šių politinių srovių požiūris į naciją, politinius sąjungininkus ir priešininkus. R.Dmowskį veikė Nyčės teorija, socialdarvinizmas, pagal kurį stipresnysis gali okupuoti, užgrobti silpnesnius. Pilsudskio požiūriu nacija yra istorijos produktas, ji turi bendras vertybes ir bendrus įsipareigojimus. Ta pati etninė kilmė nėra būtinas elementas. Tai multinacinės tautos koncepcija, būdinga JAV ir britams.
Nacių okupacija
Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalijo jos teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus ekonominius ir gyventojų nuostolius. Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo „kompensuota“ teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis, Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta „liaudies respublika“ ir tapo Varšuvos sutarties organizacijos nare.
Socializmo kūrimas Lenkijoje
1944 m. liepos 21 d. Maskvoje sudarytas laikinasis Lenkijos valdžios organas, pavadintas Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetu (LNIK). Jis pradėjo veikti pirmame išvaduotame mieste Chelme 1944 m. liepos 22 d., kur buvo išleistas LNIK manifestas, emigracinės vyriausybės paskelbtas nelegaliu. 1944 m. liepos 26 d. Maskvoje pasirašytas susitarimas su LNIK dėl lenkų-sovietų sienos nustatymo remiantis Kerzono linija Lenkijai atiduodant dalį Belovežo girios ir Balstogę.
Komunistų partija jau tada vadinosi Lenkijos darbininkų partija, bet šalyje ji turėjo palyginti mažai šalininkų. Tačiau Lenkijos komunistus atvirai rėmė TSRS ir Raudonoji armija, kurios daliniai kovojo su Nacionalinio išsivadavimo komitetui pasipriešinusiais partizanais. Tokiomis sąlygomis komunistai įsigalėjo valdžioje ir pradėjo vadinamuosius socialistinius pertvarkymus.
Išvaduotose teritorijose Nacionalinio išsivadavimo komitetas perėmė daug transporto įmonių, fabrikų. Juose kuriami vadinamieji liaudies komitetai ėmėsi ūkio socialistinio reorganizavimo. Pats Nacionalinio išsivadavimo komitetas buvo pertvarkytas į Laikinąją vyriausybę, kuri 1945 m. pavasarį pasirašė draugystės ir tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su TSRS. Pasibaigus karui, Lenkijos darbininkų partija dar labiau įsigalėjo ekonominiu ir politiniu atžvilgiu.
Pagal 1946 m. įstatymą, teisiškai įtvirtinusį jau įvykusią nacionalizaciją, valstybės nuosavybėn pateko 11,5 tūkst. įmonių, kuriose dirbo 75 % darbininkų. Ekonomikoje buvo sukurtas valstybinis sektorius, kuriam plėsti ir stiprinti tai pačiais metais buvo priimtas trimetis liaudies ūkio atkūrimo planas. Nors 1946 m. referendumas tarsi išreiškė pritarimą Darbininkų partijos kursui, tačiau Lenkijoje, kaip ir kitose socialistinėse šalyse, vyko pasipriešinimas, rodantis tautos nenorą žengti Maskvos nurodyta kryptimi.
1948 m. Darbininkų partija susijungė su socialistų partija ir pasivadino Lenkijos jungtine darbininkų partija. Iš tikrųjų socialistų partija buvo panaikinta ir prijungta prie komunistų partijos. Lenkijos jungtinė darbininkų partija turėjo vadovauti socializmo kūrimui, uoliai sekdama Tarybų Sąjungos pavyzdžiu. Stalinas nepripažino „nacionalinių nukrypimų“ ir nedelsdamas pašalindavo nepaklusnius partijų lyderius. 1947 m. Seimo priimta konstitucija įtvirtino Lenkijoje vadinamąją liaudies demokratiją.
1952 m. liepos 22 d. priimta Lenkijos Liaudies Respublikos konstitucija, kurioje įtvirtintas komunistų vadovavimas. Pagal šią su pataisomis visą Lenkijos Liaudies Respublikos istoriją galiojusią konstituciją buvo numatytas dviejų rūmų parlamentas (Senatas ir Seimas), parlamento skiriama vyriausybė, Valstybės Taryba. Teoriškai tai buvo demokratiška konstitucija, tačiau realiai liaudis jokios įtakos politiniam gyvenimui neturėjo. Lenkijos armiją sudarė 400 000 karių. 1959 m. Lenkijos režimas suvaidino svarbų vaidmenį Varšuvos pakto sukūrime, kuris turėjo būti atsakas į NATO sukūrimą.
Pradėta kurti sunkioji pramonė. Pagal sovietų pavyzdį pradėtos kurti žemės ūkio bendrovės. 1950 m. konfiskuota Lenkijos katalikų bažnyčios nuosavybė. Suklestėjo skundimo, informatorių sistema. Mene forsuotas socialistinis realizmas. Iš Lenkijos herbo pašalinta karūna. Bandyta eliminuoti kreipinių pan, pani naudojimą.
Trečioji Respublika
Apskiro stalo derybos su opozicija prasidėjo 1989 m. vasarį. Buvo pasiekti Apvaliojo stalo susitarimai balandį ir iš dalies laisvi Nacionalinės Asamblėjos rinkimai. 1/3 vietų parlamente leista užimti laisvų rinkimų metu. Visas tas vietas užėmė Solidarumas. Komunistų nesėkmė rinkimuose sukėlė politinę krizę. Pagal susitarimą prezidentu turėjo būti komunistas ir liepos 19 d. Nacionalinė Asamblėja su Solidarumo deputatų parama prezidentu išrinko generolą Vojciechą Jaruzelskį. Vis dėlto nepavyko du komunistų bandymai suformuoti vyriausybę.
Rugpjūčio 19 d. prezidentas paprašė žurnalisto Tadeušo Mazovieckio suformuoti vyriausybę. Rugsėjo 12 d. Seimas patvirtino Mazovieckio vadovaujamą vyriausybę. Pirmąkart per 40 metų Lenkijos vyriausybei vadovavo ne komunistas. Ekonominė padėtis tebebuvo sunki, tebebuvo kortelės mėsai.
1989 m. gruodį Seimas patvirtino vyriausybės reformų planą, kad ekonomika iš planinės taptų laisvos rinkos, iš konstitucijos pašalino užuominas apie Komunistų partijos „vadovaujamą vaidmenį“ ir pavadino šalį Lenkijos respublika. Lenkijos Vieningų Darbininkų partija (komunistai) buvo panaikinta 1990 m. sausį, o vietoj jos atsirado nauja Socialdemokratų partija.
Perėjimas prie demokratinės santvarkos
1990 m. spalį buvo pakeista konstitucija, kuri apribojo prezidento Jaruzelskio valdymo trukmę. Lapkritį Lech Wałęsa tapo prezidentu penkerių metų kadencijai.
Pirmieji laisvi Seimo rinkimai įvyko 1991 m., juose dalyvavo daugiau nei 100 partijų. Nė viena nesurinko daugiau nei 13% rinkėjų balsų. 1993 m. postkomunistinis Demokratinis Kairiųjų Aljansas surinko daugumą balsų. Tais metais sovietų armija paliko Lenkiją.
1995 m. prezidento rinkimuose Aleksander Kwaśniewski, surinkęs 51,7% balsų, nugalėjo Valesą. 1997 m. Seimo rinkimuose dvi partijos, save kildinusios iš Solidarumo judėjimo užėmė 261 vietas iš 460 ir suformavo koalicinę vyriausybę. 1997 m. balandį buvo priimta nauja konstitucija, pakeitusi pakeistą komunistinį statutą.
1999 m. Lenkija įstojo į NATO. 2000 m. prezidento rinkimuose Kwaśniewski buvo perrinktas pirmame ture. Po 2001 m. Seimo rinkimų Dekokratinis Kairiųjų Aljansas sudarė koaliciją su agrarine Lenkų Liaudies partija ir kairiąja Darbo partija.
2004 m. gegužę Lenkija įstojo į ES. Prezidentas ir vyriausybė karštai gynė stojimą, kuriam priešinosi tik dešinioji Lenkų Šeimų Lyga.
Žlugus komunizmui valstybė nustojo garantuoti darbo buvimą ir daugelis nepelningų įmonių buvo uždarytos ar restruktūrizuotos. Todėl ir dėl kitų priežasčių nedarbas kartais pakildavo iki 20%. Kai lenkų darbininkams atsivėrė užsienio rinkos, o šalyje pradėjo augti ekonomika, nedarbas nukrito (dabar siekia virš 10%).
2005 m. rinkimuose manyta, kad šalį valdys dviejų Centro partijų (Teisė ir Teisingumas bei Piliečių platforma) koalicija. Pirmoji partija gavo 27% balsų, o antroji 24%. Prezidento rinkimuose ankstyvą favoritą Donaldą Tuską antrame ture nugalėjo Lech Kaczyński. Derybos dėl koalicijos prasidėjo per prezidento rinkimus, bet jos baigėsi nesėkme ir Piliečių platforma nusprendė likti opozicijoje. Teisė ir Teisingumas suformavo mažumos vyriausybę, kuri rėmėsi populistinių ir agrarinių partijų parama. Tačiau dėl prastėjančios padėties reikėjo naujų rinkimų.
2007 m. rinkimuose pasisekė Piliečių platformai ir Donaldas Tuskas suformavo vyriausybę sudaręs koaliciją su mažesne Lenkijos Liaudies partija.
Esant pasaulinei ekonominei krizei, Lenkijos ekonomika beveik nenukentėjo. Ekonomikos liberalizavimo pasekmės buvo netolygus turto pasiskirstymas visuomenėje ir skurdas.
Prezidentas Lech Kaczyński žuvo per 2010 m. Smolensko aviakatastrofą. Jis su kitais aukštais pareigūnais vyko į Katynės žudynių metines. 2010 m. liepos 4 d. Bronisław Komorowski nugalėjo Jaroslavą Kačinskį antrame prezidento rinkimų ture, kai surinko 53%. Smolensko tragedija suskaldė Lenkiją ir sukėlė sumaištį politikoje.
Nuorodos
- Derwich, Marek; Żurek, Adam, eds. (2002). U źródeł Polski (do roku 1038) [Lenkijos ištakos (iki 1038 m.)]. Wrocław: Wydawnictwo Dolnośląskie. ISBN 83-7023-954-4.
- Дьяков, В. А. (ред.) Краткая история Польши с древнейших времён до наших дней. — Москва: Наука, 1993. — с. 349.
- Дьяков, В. А. (ред.) Краткая история Польши с древнейших времён до наших дней. — Москва: Наука, 1993. — с. 350.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkijos istorija, Kas yra Lenkijos istorija? Ką reiškia Lenkijos istorija?
Lenkijos istorija istakos siekia slavu migraciju laikotarpį kurio metu ankstyvaisiais viduramziais buvo įkurtos nuolatines slavu gyvenvietes Lenkijos teritorijoje Pirmoji valdancioji dinastija Piastai susikure X amziuje suvienijus slavu genciu zemes Kunigaikstis Meska I mire 992 m laikomas faktiskuoju Lenkijos valstybes įkureju ir placiai zinomas del Vakaru kriksionybes priemimo po savo kriksto 966 m Lenkijos Kunigaikstyste formaliai tapo viduramziu karalyste 1025 m valdant Meskos sunui Boleslovui I Narsiajam zinomam savo uzkariavimais Greiciausiai sekmingiausias Piastu karalius buvo paskutinysis dinastijos valdovas Kazimieras III Didysis valdes ekonominio klestejimo ir teritorinio issipletimo laikotarpiu ir mires 1370 m be vyriskosios lyties palikuoniu Jogailaiciu dinastijos valdymo metu XIV XVI a Lenkija suartejo su Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste Lenkijoje vyko kulturinis atgimimas o teritorine ekspansija buvo vainikuota 1569 m unijos su Lietuva Lenkijos istorijaGermanijaSlavu Germanija Baltieji chorvatai Mozurai Pamarenai Lendai Lenkijos karalyste Piastai JogailaiciaiAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiPrusijos karalysteVarsuvos kunigaikstysteKongreso karalyste Poznanes kunigaikstyste KrokuvaRusijos imperija Antroji RespublikaTreciasis ReichasSocialistine LenkijaTrecioji RespublikaIstoriniai regionaiDidzioji Lenkija Mazoji Lenkija Silezija Galicija Pomeranija Pomerelija Mazovija Kujavija Palenke Susikurusi Abieju Tautu Respublika pradiniame etape isgalejo islaikyti Jogailaiciu valdymo laikotarpiu pasiekta klestejima o jos politine sistema transformavosi į unikalia kilminguju demokratija Nuo XVII a vidurio didele valstybe isgyveno nuosmukį kurį sukele sekinantys karai ir politines sistemos erozija Reiksmingos vidines reformos pradetos įgyvendinti XVIII a pabaigoje ypac priemus 1791 m geguzes 3 d konstitucija taciau kaimynines valstybes neleido testi reformas Abieju Tautu Respublika isnyko 1795 m po keleto invaziju ir valstybes teritorijos dalybu tarp Rusijos imperijos Prusijos karalystes ir Austrijos Habsburgu monarchijos 1 Nuo 1795 m iki 1918 m nebuvo jokios tikrai nepriklausomos Lenkijos valstybes nors buvo stiprus lenku pasipriesinimo judejimas Pos paskutinio nesekimgo sukilimo pries Rusijos imperija 1863 m lenku nacija savo identiteta saugojo per svietimo iniciatyvas ir organinio darbo programa kuria siekta modernizuoti ekonomika ir visuomene Galimybe atkurti nepriklausomybe atsirado tik po Primojo pasaulinio karo kai visos trys Lenkija pasidalinusios imperijos buvo susilpnintos karo ir revoliucijos Antroji Lenkijos respublika sukurta 1918 m gyvavo iki 1939 m kai ja sunaikino naciu Vokietija ir Sovietu Sajunga Lenkijos okupacijos laikotarpiu nuo 1939 iki 1945 m zuvo milijonai lenku pilieciu okupacine vokieciu valdzia lenkus kitus slavus zydus ir cigonus laike nepilnaverciais zmonemis Paskutiniasias dvi grupes naciu valdzia sieke fiziskai sunaikinti per trumpa laika o slavai turejo buti naikinami ir pavergiami vykdant Generalinį plana Rytai Generalplan Ost Viso karo metu tebefunkcionavo Lenkijos vyriausybe tremtyje ir lenkai prisidejo prie sajungininku kariniu kampaniju ir Sovietu Raudonoji Armija priverte vokieciu atsitraukti is Lenkijos per 1944 ir 1945 m kampanijas Lenkijoje buvo sukurtas sovietu satelitinis komunistinis rezimas nuo 1952 m zinomas kaip Lenkijos Liaudies Respublika Del sajungininku sutartu teritoriniu pasikeitimu po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos geografinis centras pasistumejo į vakarus ir naujoji Lenkija prarado savo prieskarinį multietninį pavidala kai įvairios jos etnines mazumos buvo sunaikintos istremtos ir priverstinai repatrijuotos XX a devintojo desimtmecio pabaigoje kiles reformu judejimas Solidarumas taikiu budu pereme valdzia is komunistinio rezimo ir emesi reformuoti valstybe į kapitalistine rinkos ekonomika ir liberalia parlamentine demokratija Taip 1989 m susikure siuolaikine Lenkijos valstybe Trecioji Lenkijos respublika PriesistorePagrindinis straipsnis Slavai Rytu EuropojeSlavu gentysLenkijos karalyste ir Piastu dinastijaPagrindiniai straipsniai Lenkijos karalyste ir Piastai Lenkija XI a pradzioje valdant Boleslavui I NarsiajamLietuva Lenkija ir Prusija 1400 m Lenkijos valstybe pradejo formuotis X amziuje gentyje iskilus Piastu dinastijai si eme konsoliduoti kitu slavu zemes Vienas ju kunigaiksciu Meska I 966 m apsikrikstijo ir pradejo uzkariavimus uzimdamas dauguma lenkisku zemiu tarp ju Pomeranija Silezija Mazaja Lenkija Meskos sunus Boleslovas Narsusis po tevo mirties dar karta konsolidavo Lenkija Jo uzkariavimu laikais XI a pradzioje Lenkija laikinai uzvalde ir Bohemija Moravija bei dabartines Slovakijos teritoijas Vietoj to Lenkijos siaureje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikstyste kuri ilga laika nebuvo Lenkijos dalis Boleslovas sudare sajunga su Sventaja Romos imperija o 1025 m karunavosi tapdamas pirmuoju karaliumi Jo įpediniai tuo tarpu vel negavo karaliaus titulo kol 1295 m Psemislas II pradejo nuolatine Lenkijos karaliu seka Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo 1102 1138 m Lenkija buvo padalinta į penkias dalis valdomas atskiru sunu Tai pradejo Lenkijos skaldymosi procesa kas leme smulkiu atsiradima Nusilpusios Lenkijos provincijos daznai tapdavo priesu ataku tikslu Tuo metu Lenkija neteko savo istorines srities Silezijos kuri nuo tada atiteko Bohemijai 1306 m į valdzia atejus Lenkija buvo vel suvienyta Jis valde iki 1333 m o 1320 m buvo karunuotas Jo sunus Kazimieras Didysis buvo vienas svarbiausiu Lenkijos karalystes valdovu Jogailaiciu dinastijos laikotarpisPagrindinis straipsnis Jogailaiciai Lenkijos aukso amzius buvo XV XVI a valdant Jogailaiciu dinastijai Abieju Tautu RespublikaPagrindinis straipsnis Abieju Tautu Respublika Abieju Tautu Respublika 1635 m Nuo 1569 m kartu su Lietuva Lenkija sudare Abieju Tautu Respublika kuri po paskutinio Jogailaicio mirties tapo bajoru ir didiku valdoma valstybe su renkamu karaliumi Bajorams arba vadinamajai slektai ginant savo laisves valstybe silpo nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybes XVII a viduryje prasideje karai su kazokais o veliau ir su Turkija Svedija Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybe 1683 m Jono Sobieskio vadovaujama kariuomene atmuse Viena apgulusia turku kariuomene XVIII a Abieju Tautu Respublika neturedama efektyvios centrines valdzios pateko Rusijos įtakon Svietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judejimo atsiradima siekusio sutvarkyti valstybe 1791 m buvo paruosta ir priimta pirmoji Europoje rasytine konstitucija Respublikos padalinimai 1795PadalinimaiPagrindinis straipsnis Abieju Tautu Respublikos padalijimai Reformu procesa nutrauke Abieju Tautu Respublikos padalijimai 1772 1793 ir 1795 m Respublika tapo kaimyniniu valstybiu Rusijos Prusijos ir Austrijos dalimi Po siu padalijimu etnines lenku teritorijos atsidure daugiausia Prusijos karalysteje Tik Krokuva buvo valdoma Habsburgu Prusija lenku teritorijose įsteige keleta provinciju Vakaru Prusija Pomeranijoje didzioji dalis Lenkijos Naujaja Rytu Prusija Mazovojoje Lenkai priesinosi nepriklausomybes praradimui keleta kartu sukildami Varsuvos kunigaikstystePagrindiniai straipsniai Varsuvos kunigaikstyste ir Lenkijos Kongreso karalyste Varsuvos kunigaikstystes teritorija Po Napoleono karu 1807 m buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas is Prusijos paemus Pietu Prusijos Naujosios Rytu Prusijos kartu su Suvalkija ir Naujosios Silezijos provincijas o is Austrijos atemus Galicija įsteigta Varsuvos kunigaikstyste Taciau Napoleonui pralaimejus 1815 m Vienos kongrese si nepriklausoma kunigaikstyste buvo padalinta į tris dalis kurios atiduotos į triju valstybiu įtakos sfera Poznanes Didzioji Kunigaikstyste atiteko Prusijai atiteko Habsburgu monarchijai Lenkijos Kongreso karalyste didzioji Lenkijos dalis atiteko Rusijos imperijai Kongresine Lenkija is pradziu turejo liberalia konstitucija ir netiesiogiai buvo valdoma Rusijos caro Po sukilimu Rusija faktiskai aneksavo salį panaikindama turetas teises Lenkijos laisves oaze XIX a pabaigoje tapo Austrijos valdoma Galicija Antroji RespublikaPagrindinis straipsnis Antroji Lenkijos Respublika 1922 m Pirmojo pasaulinio karo metu sajungininkai susitare del Lenkijos atkurimo kas buvo paskelbta ir JAV prezidento V Vilsono Keturiolikos punktu programoje Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybe vadinamoji Antroji Respublika Kare su Tarybu Rusija 1919 m Lenkija apgyne savo nepriklausomybe ir nustate sienas su Rusija Nepaisant susitarimu su Lietuva Lenkija faktiskai aneksavo ir Vilniaus krasta 1919 m įvykdyta zemes reforma Laikotarpis nuo 1921 m Seimo iki 1926 m buvo nestabilus ir įtemptas Pilsudskis buvo valstybes vadovas V Vitosas vadovavo kelioms vyriausybems atstovavo valstiecius Prezidento rinkimuose dalyvavo Narotovicius ir nacionalistu kandidatas Po isrinkimo Narotovicius buvo greitai nuzudytas 1925 m valstybe nupirko 200 000 ha zemes ir isdalino ja mazazemiams 1919 m atsirado Lenkijos marke kurios kursas su doleriu buvo 9 1 Didziosios krizes sukeltos infliacijos metu sis kursas buvo pasiekes 15 mln Lenkijos markiu uz dolerį 1924 m įvestas zlotas valiuta stabilizuota Biudzetas isliko nesubalansuotas iki 1926 m Lenkijos politiniame spektre aiskiausiai reiskesi R Dmowskio Narodowa Demokracja endekai partijos salininkai ir federalistai Endekai remesi sarmatizmo ir nacionalizmo ideologija o federalistai senaja LDK tradicija zymiausias atstovas J Pilsudskis Atitinkamai skyresi siu politiniu sroviu poziuris į nacija politinius sajungininkus ir priesininkus R Dmowskį veike Nyces teorija socialdarvinizmas pagal kurį stipresnysis gali okupuoti uzgrobti silpnesnius Pilsudskio poziuriu nacija yra istorijos produktas ji turi bendras vertybes ir bendrus įsipareigojimus Ta pati etnine kilme nera butinas elementas Tai multinacines tautos koncepcija budinga JAV ir britams Naciu okupacijaPagrindiniai straipsniai Vokieciu okupacija Lenkijoje 1939 1945 ir Varsuvos sukilimas Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradzios kai Vokietija ir Tarybu Sajunga uzpuole Lenkija ir pasidalijo jos teritorija Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyre milziniskus ekonominius ir gyventoju nuostolius Po Antrojo pasaulinio karo Tarybu Sajunga pasiliko beveik visas karo pradzioje aneksuotas teritorijas uz kurias Lenkijai buvo kompensuota teritorijomis vakaruose kurios buvo atimtos is Vokietijos pietine Rytu Prusijos dalis Silezija ir Pomeranija Lenkija paskelbta liaudies respublika ir tapo Varsuvos sutarties organizacijos nare Socializmo kurimas LenkijojePagrindinis straipsnis Lenkijos Liaudies Respublika Kerzono linija 1944 m liepos 21 d Maskvoje sudarytas laikinasis Lenkijos valdzios organas pavadintas Lenkijos nacionalinio issivadavimo komitetu LNIK Jis pradejo veikti pirmame isvaduotame mieste Chelme 1944 m liepos 22 d kur buvo isleistas LNIK manifestas emigracines vyriausybes paskelbtas nelegaliu 1944 m liepos 26 d Maskvoje pasirasytas susitarimas su LNIK del lenku sovietu sienos nustatymo remiantis Kerzono linija Lenkijai atiduodant dalį Belovezo girios ir Balstoge Komunistu partija jau tada vadinosi Lenkijos darbininku partija bet salyje ji turejo palyginti mazai salininku Taciau Lenkijos komunistus atvirai reme TSRS ir Raudonoji armija kurios daliniai kovojo su Nacionalinio issivadavimo komitetui pasipriesinusiais partizanais Tokiomis salygomis komunistai įsigalejo valdzioje ir pradejo vadinamuosius socialistinius pertvarkymus Varsuva 1945 Isvaduotose teritorijose Nacionalinio issivadavimo komitetas pereme daug transporto įmoniu fabriku Juose kuriami vadinamieji liaudies komitetai emesi ukio socialistinio reorganizavimo Pats Nacionalinio issivadavimo komitetas buvo pertvarkytas į Laikinaja vyriausybe kuri 1945 m pavasarį pasirase draugystes ir tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su TSRS Pasibaigus karui Lenkijos darbininku partija dar labiau įsigalejo ekonominiu ir politiniu atzvilgiu Pagal 1946 m įstatyma teisiskai įtvirtinusį jau įvykusia nacionalizacija valstybes nuosavyben pateko 11 5 tukst įmoniu kuriose dirbo 75 darbininku Ekonomikoje buvo sukurtas valstybinis sektorius kuriam plesti ir stiprinti tai paciais metais buvo priimtas trimetis liaudies ukio atkurimo planas Nors 1946 m referendumas tarsi isreiske pritarima Darbininku partijos kursui taciau Lenkijoje kaip ir kitose socialistinese salyse vyko pasipriesinimas rodantis tautos nenora zengti Maskvos nurodyta kryptimi 1948 m Darbininku partija susijunge su socialistu partija ir pasivadino Lenkijos jungtine darbininku partija Is tikruju socialistu partija buvo panaikinta ir prijungta prie komunistu partijos Lenkijos jungtine darbininku partija turejo vadovauti socializmo kurimui uoliai sekdama Tarybu Sajungos pavyzdziu Stalinas nepripazino nacionaliniu nukrypimu ir nedelsdamas pasalindavo nepaklusnius partiju lyderius 1947 m Seimo priimta konstitucija įtvirtino Lenkijoje vadinamaja liaudies demokratija Derliaus svente 1974 1952 m liepos 22 d priimta Lenkijos Liaudies Respublikos konstitucija kurioje įtvirtintas komunistu vadovavimas Pagal sia su pataisomis visa Lenkijos Liaudies Respublikos istorija galiojusia konstitucija buvo numatytas dvieju rumu parlamentas Senatas ir Seimas parlamento skiriama vyriausybe Valstybes Taryba Teoriskai tai buvo demokratiska konstitucija taciau realiai liaudis jokios įtakos politiniam gyvenimui neturejo Lenkijos armija sudare 400 000 kariu 1959 m Lenkijos rezimas suvaidino svarbu vaidmenį Varsuvos pakto sukurime kuris turejo buti atsakas į NATO sukurima Pradeta kurti sunkioji pramone Pagal sovietu pavyzdį pradetos kurti zemes ukio bendroves 1950 m konfiskuota Lenkijos kataliku baznycios nuosavybe Suklestejo skundimo informatoriu sistema Mene forsuotas socialistinis realizmas Is Lenkijos herbo pasalinta karuna Bandyta eliminuoti kreipiniu pan pani naudojima Trecioji RespublikaApskiro stalo derybos su opozicija prasidejo 1989 m vasarį Buvo pasiekti Apvaliojo stalo susitarimai balandį ir is dalies laisvi Nacionalines Asamblejos rinkimai 1 3 vietu parlamente leista uzimti laisvu rinkimu metu Visas tas vietas uzeme Solidarumas Komunistu nesekme rinkimuose sukele politine krize Pagal susitarima prezidentu turejo buti komunistas ir liepos 19 d Nacionaline Asambleja su Solidarumo deputatu parama prezidentu isrinko generola Vojciecha Jaruzelskį Vis delto nepavyko du komunistu bandymai suformuoti vyriausybe Rugpjucio 19 d prezidentas paprase zurnalisto Tadeuso Mazovieckio suformuoti vyriausybe Rugsejo 12 d Seimas patvirtino Mazovieckio vadovaujama vyriausybe Pirmakart per 40 metu Lenkijos vyriausybei vadovavo ne komunistas Ekonomine padetis tebebuvo sunki tebebuvo korteles mesai Parlamentiniai rinkimai Lenkijoje 1989 m 1989 m gruodį Seimas patvirtino vyriausybes reformu plana kad ekonomika is planines taptu laisvos rinkos is konstitucijos pasalino uzuominas apie Komunistu partijos vadovaujama vaidmenį ir pavadino salį Lenkijos respublika Lenkijos Vieningu Darbininku partija komunistai buvo panaikinta 1990 m sausį o vietoj jos atsirado nauja Socialdemokratu partija Perejimas prie demokratines santvarkos Pagrindinis straipsnis Parlamentiniai rinkimai Lenkijoje 1989 m 1990 m spalį buvo pakeista konstitucija kuri apribojo prezidento Jaruzelskio valdymo trukme Lapkritį Lech Walesa tapo prezidentu penkeriu metu kadencijai Pirmieji laisvi Seimo rinkimai įvyko 1991 m juose dalyvavo daugiau nei 100 partiju Ne viena nesurinko daugiau nei 13 rinkeju balsu 1993 m postkomunistinis Demokratinis Kairiuju Aljansas surinko dauguma balsu Tais metais sovietu armija paliko Lenkija 1995 m prezidento rinkimuose Aleksander Kwasniewski surinkes 51 7 balsu nugalejo Valesa 1997 m Seimo rinkimuose dvi partijos save kildinusios is Solidarumo judejimo uzeme 261 vietas is 460 ir suformavo koalicine vyriausybe 1997 m balandį buvo priimta nauja konstitucija pakeitusi pakeista komunistinį statuta 1999 m Lenkija įstojo į NATO 2000 m prezidento rinkimuose Kwasniewski buvo perrinktas pirmame ture Po 2001 m Seimo rinkimu Dekokratinis Kairiuju Aljansas sudare koalicija su agrarine Lenku Liaudies partija ir kairiaja Darbo partija 2004 m geguze Lenkija įstojo į ES Prezidentas ir vyriausybe karstai gyne stojima kuriam priesinosi tik desinioji Lenku Seimu Lyga Lenkijos prezidentas Bronislaw Komorowski Zlugus komunizmui valstybe nustojo garantuoti darbo buvima ir daugelis nepelningu įmoniu buvo uzdarytos ar restrukturizuotos Todel ir del kitu priezasciu nedarbas kartais pakildavo iki 20 Kai lenku darbininkams atsivere uzsienio rinkos o salyje pradejo augti ekonomika nedarbas nukrito dabar siekia virs 10 2005 m rinkimuose manyta kad salį valdys dvieju Centro partiju Teise ir Teisingumas bei Pilieciu platforma koalicija Pirmoji partija gavo 27 balsu o antroji 24 Prezidento rinkimuose ankstyva favorita Donalda Tuska antrame ture nugalejo Lech Kaczynski Derybos del koalicijos prasidejo per prezidento rinkimus bet jos baigesi nesekme ir Pilieciu platforma nusprende likti opozicijoje Teise ir Teisingumas suformavo mazumos vyriausybe kuri remesi populistiniu ir agrariniu partiju parama Taciau del prastejancios padeties reikejo nauju rinkimu 2007 m rinkimuose pasiseke Pilieciu platformai ir Donaldas Tuskas suformavo vyriausybe sudares koalicija su mazesne Lenkijos Liaudies partija Esant pasaulinei ekonominei krizei Lenkijos ekonomika beveik nenukentejo Ekonomikos liberalizavimo pasekmes buvo netolygus turto pasiskirstymas visuomeneje ir skurdas Prezidentas Lech Kaczynski zuvo per 2010 m Smolensko aviakatastrofa Jis su kitais aukstais pareigunais vyko į Katynes zudyniu metines 2010 m liepos 4 d Bronislaw Komorowski nugalejo Jaroslava Kacinskį antrame prezidento rinkimu ture kai surinko 53 Smolensko tragedija suskalde Lenkija ir sukele sumaistį politikoje Vikiteka Lenkijos istorija vaizdine ir garsine medziagaNuorodosDerwich Marek Zurek Adam eds 2002 U zrodel Polski do roku 1038 Lenkijos istakos iki 1038 m Wroclaw Wydawnictwo Dolnoslaskie ISBN 83 7023 954 4 Dyakov V A red Kratkaya istoriya Polshi s drevnejshih vremyon do nashih dnej Moskva Nauka 1993 s 349 Dyakov V A red Kratkaya istoriya Polshi s drevnejshih vremyon do nashih dnej Moskva Nauka 1993 s 350 v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija