Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pietų Amerika pasaulio dalis žemynas didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje kertamas pusiaujo tarp Ramiojo ir
Pietų Amerika
Pietų Amerika – pasaulio dalis, žemynas, didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje, kertamas pusiaujo, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Palei vakarinį žemyno pakraštį driekiasi santykinai jauna ir seismiškai aktyvi Andų kalnų grandinė. Rytinėje žemyno dalyje vyrauja lygumos ir plokščiakalniai, didelius plotus užima Amazonės baseinas, kuriame vyrauja visžaliai pusiaujo miškai.
| Pietų Amerika | |
| Plotas | 17 840 000 km² |
|---|---|
| Gyventojų | 423 581 078 (2018) |
| Tankumas | 21,4 žm./km² |
| Valstybės | 12 |
| BVP (PPP) | 6,92 trln. JAV dol. (2019) |
| BVP (nominalus) | 3,64 trln. JAV dol. (2019) |
| BVP gyventojui | 8560 JAV dol. |
| Kalbos | ispanų portugalų gvaranių kečujų aimarų prancūzų olandų anglų |
| Laiko juostos | nuo UTC-3 iki UTC-5 |
Pietų Amerika užima 17 818 mln km², joje gyvena apie 351 mln. žmonių (2001). Pagal plotą tai ketvirtas pagal dydį žemynas po Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos, pagal gyventojų skaičių – penktas po Azijos, Afrikos, Europos ir Šiaurės Amerikos.
Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Didžiausios upės: Amazonė, Parana, San Franciskas, Orinokas. Tarp nedaugelio ežerų didžiausi yra Marakaibo, Patos ir Titikakos ežerai. Prie Pietų Amerikos priskiriama ir daugybė salų, kurių dauguma priklauso žemyno šalims.
Didžiausia Pietų Amerikos šalis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra Brazilija.
Istorija
Manoma, kad žmonės žemyną apgyvendino per Beringo sąsmauką, dabartinį Beringo sąsiaurį, nors egzistuoja ir migracijų iš Ramiojo vandenyno pietų hipotezės.
XVI a. 4-ame dešimtmetyje Pietų Amerikos gyventojus pavergė užkariautojai iš Europos, iš pradžių iš Ispanijos, vėliau ir iš Portugalijos, kurie žemyną padalino į kolonijas. Per XIX a. šios kolonijos gavo nepriklausomybę.
Geografija
Per visą žemyną pagal vakarinę pakrantę nuo Kolumbijos iki piečiausios dalies 7500 km tęsiasi Andų kalnai. Aukščiausia Andų ir Pietų Amerikos viršūnė yra Čilės ir Argentinos pasienyje esanti Akonkagva (6 962 m).
Pietų Amerika jungiasi su Šiaurės Amerika siaura Panamos sąsmauka, o nuo kitų žemynų atskirta vandenynais. Didžioji Pietų Amerikos dalis yra Pietų pusrutulyje. Žymi žemyno dalis yra pusiaujo ir subekvatorinėse juostose, pietinė dalis patenka į subtropinę ir vidutinių platumų juostas.
Pietų Amerika plačiausia yra ties 5° p. pl. lygiagrete, kur jos plotis siekia ~5000 km. Vakariausia žemyno vieta – Parinjaso kyšulys (81° 20´ v. ilg.) Peru, ryčiausia – Kabu Branku kyšulys (34° 46´ v. ilg.) Brazilijoje. Piečiau 40° p. pl. žemyno plotis neviršija 600 km. Šiaurėje Pietų Amerika išsikiša iki 12° 28´ š. pl. (, Kolumbija), o pietuose – iki 53° 54´ p. pl. (Frovardo kyšulys Magelano sąsiauryje, Argentina). Dar labiau į pietus nutolus vieta yra Pietų Amerikai priklausančiame Ugnies Žemės salyne; Horno kyšulys bendravardėje saloje yra 55° 54´ p. pl.
Geografinė riba tarp Pietų ir Šiaurės Amerikų eina nuo Darjeno įlankos Karibų jūroje iki Buenaventuros įlankos Ramiajame vandenyne. Sausumoje žemynus skiria sunkiai įžengiama, atoki Darjeno sritis.
Salų aplink Pietų Ameriką nėra daug. Didžiausios salos žemyninės, iškilusios šalia žemyno: Ugnies Žemė, Čilės salynas, Falklando (Malvinų) salos, toliau nutolusios vulkaninės Galapagų salos ir Chuano Fernandeso salos. Bendras Pietų Amerikos plotas su salomis yra 17,85 mln. km², iš jų tik 150 tūkst. km² tenka saloms.
Atlanto vandenyne iki pusiaujo link Pietų Amerikos krantų teka . Ties San Rokos kyšuliu ši srovė šakojasi į Gvianos srovę, kuri palei šiaurės rytinius krantus teka link Antilų salų, ir Brazilijos srovę, kuri teka iki La Platos. Pagal pietrytinius krantus teka šaltoji Falkando srovė, o pagal vakarinį žemyno krantą teka šaltoji Humbolto srovė.
Atlanto vandenyno pakrantė beveik neturi didelių, giliai į žemyną įsiterpiančių įlankų, tik į Patagonijos krantus įsiterpia didelės, pusapvalės San Matijaso, San Chorchės ir kt. įlankos. Ties Paranos upės žiotimis, įsiterpia gili La Platos estuarija. Į šiaurę nuo La Platos yra nedidelių, pakankamai gilių ir tinkamų uostams įlankų. Platūs užutėkiai susidaro didelių upių, ypač Amazonės žiotyse. Karibų jūros pakrantė smarkiai raižyta – ten įlankas (Venesuelos, Darjeno) skiria smarkiai išsikišantys pusiasaliai (La Gvachiros pusiasalis ir kt.). Šiaurės vakarinė Pietų Amerikos pakrantė taip pat smarkiai raižyta, pagrindinė įlanka – Gvajakilio. Toliau į pietus pakrantė lygi, o netoli kranto yra iki 7000 m gilio siekiantis povandeninis lovys. Pietvakariuose, piečiau Puerto Monto, krantas tampa ypač raižytas. Gausu fiordų, gilių įlankų, mažų salelių, sąsiauriai tarp salų siauri. Smarkiai raižyti ir Ugnies Žemės salos, nuo žemyno atskirtos siauru ir vingiuotu Magelano sąsiauriu, krantai.
Geologija ir reljefas
Pietų Amerikos paviršius labai skirtingas – nuo aukštų viršukalnių iki milžiniškų žemumų. Rytuose, netoli Atlanto vandenyno iškilę Gvianos, Patagonijos ir Brazilijos plokščiakalniai. Pagal vakarinį ir šiaurinį krantą driekiasi ilgiausia pasaulyje kalnų sistema (ilgis ~9000 km) – Andai, dar vadinami Pietų Amerikos Kordiljeromis. Tarp kalnų ir plokščiakalnių, žemyno centre, plyti lygumos: Amazonės, Orinoko, La Platos. Jas drėkina didelės upės, be to, lygumos jungiasi tarpusavyje, sudarydamos ištisinę juostą. Didžioji, rytinė žemyno dalis sudaro platformą, šiaurėje ir vakaruose ji pereina į geosinklinų sritį. Pietų Amerikos platformos pagrindas daugiausia yra prekambrinio periodo (Gvianos-Brazilijos platforma), o pietuose – hercininio (Patagonijos platforma). Pietų Amerikos platformų vystymasis vyko drauge su kitų pietų pusrutulio platformų (Afrikos, Australijos, Pietų Azijos, Antarktidos) vystymusi.
Prekambriniai orogeniniai ciklai užėmė didelę Pietų Amerikos dalį. Didžioji platformos dalis buvo suformuota dar archėjuje. Didžiausios jo liekanos – Gvianos ir Brazilijos skydai, sudaryti iš archėjaus laikotarpio uolienų. Vėliau prie jų prisijungė proterozojaus periodo dariniai, sudarantys rytinę Brazilijos skydo dalį. Prekambrinių ciklų metu Pietų pusrutulio žemynai jungėsi tarpusavyje. Tuo metu susidarė platūs geosinkliniai baseinai, tarp kurių ir Andų geosinklinis baseinas, šiaurėje pereinantis į Kordiljerų geosinklinį baseiną.
Kambre susidarė žymus sprūdis dabartinės Amazonės žemumos vietoje. Tuo metu ši teritorija priklausė Paragvajaus ir La Platos baseinams. Plačios sineklizės buvo įsiterpusios Brazilijos iškyšulyje, tarp Rytų ir Vakarų Brazilijos skydų. Jūra užėmė didelius platformos plotus devono periodu, tačiau karbono laikotarpiu jos plotas gerokai sumažėjo. Pietinėje žemyno dalyje (įpiečiau 37° p. pl.) paleozojaus pradžioje egzistavo geosinklinio tipo lūžis, kalnodara ten vyko hercininio ciklo metu, kuomet ir susidarė Patagonijos platforma. Hercininiai aukšliniai dariniai prisijungė prie prekambrinės platformos iš pietų, su ja sudarydami bendrą junginį.
Hercininė orogenezė pasireiškė Andų geosinklinioje, kur kalnodara prasidėjo rytinėje dalyje, besiglaudžiančioje prie platformos. Viso paleozojaus metu milžiniškas pietų žemynas Gondvana vis dar egzistavo kaip bendras darinys. Karbono pabaigoje ir perme Gondvanoje įvyko žemyninis apledėjimas. Apie tai byloja senovinių morenų liekanos Brazilijos plokščiakalnyje, taip pat Afrikoje ir Australijoje.
Triase susidarė lūžis dabartinio Pietų Atlanto vandenyno vietoje ir Gondvana pradėjo skilti. Tačiau Brazilijos plokščiakalnis nuo Afrikos atsiskyrė tik paleogeno pradžioje. Mezozojaus laikotarpiu platformoje prasidėjo seniau susidariusių kalnų erozija. Dėl to susidarė daug kontinentinių nuosėdų, kurios pradėjo kauptis įdubų ir lūžių vietose ir dėl to sausumos plotai plėtėsi. Kreidoje prasidėjo Andų geosinklinos vakarinės dalies orogenezė, lydima smarkių vulkaninių reiškinių. Kainozojuje kalnodara persimetė ir į rytinę geosinklinos dalį, o pliocene iškilo Pakrantės Kordiljeros ir galutinai susijungė Amerikų žemynai. Kalnodara vyko ir platformos pakraštyje, dėl to prie Andų sistemos prisijungė prekambriniai ir paleozojiniai dariniai. Neogeno pabaigoje ir kvartero pradžioje visa Andų sistema buvo apimta vertikalinių judėjimų ir vulkaninių reiškinių. Šiandieniniai Andai sudaro tik rytinę dalį kažkada buvusios raukšlinės zonos. Vakarinė Andų dalis dėl plokščių sandūros nugrimzdo į Ramųjį vandenyną ir dabar sudaro gilų lovį. Ir šiuo metu vandenyninė Naskos plokštė lenda po žemynine Pietų Amerikos plokšte taip sukeldama uolienų lydimasi, ir dėl jo kylančius seisminius ir vulkaninius procesus.
Kvartero periodu Andus apgaubė apledėjimas, taip at ledynai uždengė Ugnies Žemę ir Patagoniją. Ledynas suformavo gilus vingiuotus ežerus Patagonijos Anduose.
Pietų Amerikoje išskiriamos šios didelės morfologinės sritys:
- Brazilijos plokščiakalnis – sudarytas iš archėjaus ir proterozojaus uolienų, masyvo dalis palei Atlanto vandenyną pati aukščiausia, iškyla į 2000 m aukštį. Vidinė dalis sudaryta iš nuosėdinių uolienų, būdingos plynaukštės su stačiais šlaitais.
- Gvianos plokščiakalnis – aukščiausia ir ryškiausia dalis yra Orinoko-Esekibo tarpupyje, masyvai viršija 2500 m aukštį. Rytinė dalis – kalvotos kristalinės aukštumos. Vakaruose Pardaoso masyvu siejasi su Andais. Būdingi stalkalniai, vadinami tepui.
- Patagonijos plokščiakalnis – hercininio laikotarpio masyvas žemyno pietuose, paviršius mažai raižytas, aukštis siekia iki 1500 m.
- Amazonės žemuma – didžiausia Žemės žemuma, plytinti Amazonijoje. Susidarė nuosėdinėms uolienoms užpildžius tektoninę įdubą.
- Orinoko žemuma – plyti tarp Andų ir Gvianos plokščiakalnio, Orinoko upės slėnyje. Vakarinė dali žemesnė, rytinė pereina į plynaukštę.
- La Platos žemuma – driekiasi Paranos baseine, tarp Andų ir Brazilijos plokščiakalnio.
- Andų kalnai – užima vakarinę ir šiaurinę žemyno dalį. Tai tektoniškai jauna kalnų sistema, kurioje tęsiasi kalnodaros procesai. Aktyviausios sritys yra šiaurėje (Ekvadore, Kolumbijoje), bei pietų Čilėje. Šiaurinė kalnų dalis skiriasi į du kalnagūbrius, tarp kurių plyti arba dar vienas kalnagūbris (Centrinė Kordiljera Kolumbijoje, Ekvadore), arba tarpukalnių plynaukštė (Altiplanas). Toliau pietuose kalnai driekiasi viena grandine, o nuo jų atsišakoja atskiri masyvai (Pampų kalnagūbriai). Aukščiausia Andų ir viso žemyno vieta yra Akonkagva.
Pietų Amerikos žemyne gausu naudingų iškasenų. Dar konkistadorų laikais žemyne buvo ieškoma Eldorado, sidabro šalies. Didžiausia naudingų iškasenų gausa yra Anduose. Čia išgaunamas varis, alavas, auksas, sidabras, švinas, geležis, uranas, platina. Brazilijos plokščiakalnis pasižymi brangakmenių, deimantų telkiniais, taip pat gausu geležies, aliuminio, urano. Gvianos plokščiakalnyje gausu aukso, deimantų, aliuminio. Palei Karibų jūros pakrantę slūgso dideli naftos telkiniai. Naftos taip pat yra Amazonijoje, Patagonijoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Andų pašlaitėse, Brazilijoje yra nemažai akmens anglies. Atakamos dykumoje aptinkami vieninteliai planetoje natūralios salietros telkiniai. Ramiojo vandenyno salose išgaunamas guanas.
Klimatas
Pietų Amerika išsidėsčiusi abipus pusiaujo, tačiau gerokai didesnė jos dalis yra Pietų pusrutulyje. Beveik visa žemyno dalis gauna didelį Saulės suminės radiacijos kiekį – 140–160 kcal/cm², tik pačiuose pietuose radiacijos kiekis sumažėja iki 80 kcal/cm². Dėl tokio radiacinio balanso žiema būna tik piečiau 45° p. pl.
Didelę įtaką žemyno klimatui daro jo orografija. Praktiškai visa Atlanto vandenyno pakrantė yra atvira oro masėms, todėl šios gali nukeliauti toli gilyn į žemyną. Tuo tarpu vakarų pakrantėje visai šalia kranto iškyla Andų kalnų siena, kuri stabdo oro mases nuo Ramiojo vandenyno.
Klimatą smarkiai veikia ir jūrų srovės. Šaltoji Humbolto srovė, tekanti palei vakarinę pakrantę, neša sausą orą. Dėl šios srovės Atakamoje, Peru Kostoje krituliai labai reti. Šaltoji Falklandų srovė neša šaltą antarktinį orą į Patagonijos pakrantes. Tuo tarpu šiltosios Brazilijos ir Gvianos srovės neša drėgną ir šiltą orą į rytines žemyno pakrantes.
Flora ir fauna
Pietų Amerika anksti atsiskyrė nuo senojo planetos žemyno, po to ilgai neturėjo ryšio su kitais žemynais, todėl joje susiformavo savita augalija ir gyvūnija. Čia nėra daugelio gyvūnų, būdingų kitiems žemynams, pavyzdžiui, kurmių, ežių, hienų, bebrų ir kt.; labai nedaug kanopinių žvėrių rūšių. Patagonijos ir Ugnies Žemės augalija artimesnė Afrikai ir Australijai, nes su šiais žemynais vėliausiai nutrūko ryšiai. Didesnei žemyno daliai būdingos tokios augalų šeimos, kurių niekur kitur nėra, pavyzdžiui, ąsoteninių šeima. Ąsoteninių augalų žiedus apdulkina patys mažiausi pasaulio paukščiai – kolibriniai. Pietų Amerikoje atsirado kaktusai. Vėliau jie pasiekė Meksiką ir išplito ten.
Pusiaujo miškai Pietų Amerikoje vadinami selva. Juose klesti daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Čia auga įvairiausios palmės, amerikinės papajos, kakavmedžiai, hevėjos, tarp jų raizgosi daugybė lianų. Ant medžių kybo daug augalų, galinčių augti be dirvožemio (vadinamų epifitais). Žinomiausi epifitai – gražiai žydinčios orchidėjos. Daugelis augalų teikia vertingą medieną, vaisius, sultis, žieves, naudojamas technikoje ir medicinoje. Amazonijoje augalai auga keliais aukštais, arba ardais. Aukščiausiame arde kyšo šviesiamėgiai medžiai, kurių viršūnės nedaug iškilusios virš šakų. Jų lapai kieti ir standūs, lyg padengti vašku; silpnus ir gležnus lapus lengvai nuniokotų gausios liūtys bei vėjai, nudegintų aštrūs Saulės spinduliai. Žemesniuose arduose auga kiti medžiai, pakenčiantys šešėlių prietemą. Jų lapai jau gležnesni ir švelnesni. Tarp medžių gausiai išsiraizgiusios lianos. Jų stiebai ploni ir labai ilgi (iki 300 m). Toks stiebas savo svorio išlaikyti negali, todėl vyniojasi apie medžius. Keliauti tokiu mišku be kirvio neįmanoma. Medžiai nemeta lapų vienu metu. Vienos medžio šakos puošiasi sunokusiais vaisiais, kitos šakos žydi. Pomiškio beveik nėra, nes žemai miške tvyro prietema. Nukritę lapai, šakelės, žuvę gyvūnai labai greit supūna. Mineralinės medžiagos dirvožemyje nesusikaupia, todėl jis nėra derlingas. Tačiau didelis drėgmės ir šilumos kiekis sudaro palankias sąlygas augalijai vešėti. Dirvožemiuose daug geležies ir aliuminio junginių, todėl jie yra geltonos ar raudonos spalvos. Gyvūnija labai įvairi ir gausi. Čia gyvūnai prisitaikę gyventi medžiuose. Yra daug beždžionių, tinginių. Gausu roplių, vabzdžių, varliagyvių, daugybė skruzdėlių rūšių (kai kurios jų 3 cm ilgio). Prie upių ir pelkėtose vietose šliejasi tapyrai ir didžiausi Žemėje graužikai – kapibaros. Iš paukščių paplitę jau minėti kolibriai, mintantys žiedų nektaru, tukanai, papūgos ir kt.
Pietų Amerikos savanos išplitusios į šiaurę ir į pietus nuo pusiaujo miškų. Savanų yra ir žemumose, ir plokščiakalniuose. Gausi žolinė augalija. Tarp žolių auga reti medžiai. Brazilijos plokščiakalnio centre veši žemaūgiai medžiai, mediniai kaktusai. Iš gyvūnų savanoms būdingi smulkūs elniai, laukinės kiaulės pekariai, šarvuočiai, skruzdėdos. Būdingiausias paukščių atstovas – strutis nandu.
Įpiečiau savanų plyti subtropinės stepės, vadinamos pampa (indėnų kečujų kalba – „bemiškė lyguma“). Drėgno subtropinio klimato sąlygomis susidarė derlingi raudonieji dirvožemiai. Augalija – žolinė. Vyrauja ašuotės, laukinės soros. Pampoje, kaip ir vidutinių platumų stepėse, gyvena rausiantieji urvus labai greiti gyvūnai: pampos elniai, pampos katės, iš kanopinių – lamos. Veisiasi stručiai nandu.
Patagonijoje iškrinta mažai kritulių, todėl susidarė pusdykumių zona. Dirvožemiai – nederlingi pilkžemiai, augalija skurdi. Veši varpinių žolių ir dygių krūmų sąžalynai. Gyvūnams atstovauja graužikai ir rausiantieji urvus, tarp jų: viskašos, nutrijos (prie vandens telkinių), šarvuočiai. Anduose ryškus vertikalusis zoniškumas.
Pietų Amerika yra daugelio kultūrinių augalų tėvynė. Iš jos yra kilę ananasai, žemės riešutai, pomidorai, medvilnė, bulvės, kukurūzai. Pietų Amerikoje buvo prijaukintos lamos, alpakos, šinšilos ir nutrijos.
Pietų Amerikos šalys
| Pavadinimas | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (2009.07.01) | Gyventojų tankumas (gyv./km²) |
|---|---|---|---|
| Argentina | 2 766 890 | 40 482 000 | 14 |
| Bolivija | 1 098 580 | 9 863 000 | 7,7 |
| Brazilija | 8 511 965 | 191 241 800 | 21 |
| Čilė | 756 950 | 16 928 873 | 20 |
| Ekvadoras | 283 560 | 14 573 101 | 47 |
| Gajana | 214 970 | 772 298 | 3,2 |
| Kolumbija | 1 138 910 | 45 928 970 | 36 |
| Paragvajus | 406 750 | 6 831 306 | 14 |
| Peru | 1 285 220 | 29 132 013 | 22 |
| Surinamas | 163 270 | 472 000 | 2,7 |
| Urugvajus | 176 220 | 3 477 780 | 19 |
| Venesuela | 912 050 | 26 814 843 | 27 |
| Falklando salos (Jungtinė Karalystė) | 12 173 | 3140 | 0,24 |
| Prancūzų Gviana (Prancūzija) | 91 000 | 221 500 | 2,0 |
Į lentelę neįtrauktos Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos (Jungtinė Karalystė), kadangi jose nėra nuolatinių gyventojų, išskyrus gyvenančius mokslinių tyrimų stotyse.
Taip pat skaitykite
- Lotynų Amerika
Šaltiniai
- „World Population prospects – Population division“. United Nations. Suarchyvuotas originalas 2019-02-05. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
- „Overall total population“. United Nations. Suarchyvuotas originalas (xlsx) 2021-02-27. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
- „GDP PPP, current prices“. International Monetary Fund. 2019. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
- „GDP Nominal, current prices“. International Monetary Fund. 2019. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
- „Nominal GDP per capita“. International Monetary Fund. 2019. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Amerika, Kas yra Pietų Amerika? Ką reiškia Pietų Amerika?
Pietu Amerika pasaulio dalis zemynas didziaja dalimi yra pietiniame Zemes pusrutulyje kertamas pusiaujo tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynu Palei vakarinį zemyno pakrastį driekiasi santykinai jauna ir seismiskai aktyvi Andu kalnu grandine Rytineje zemyno dalyje vyrauja lygumos ir ploksciakalniai didelius plotus uzima Amazones baseinas kuriame vyrauja viszaliai pusiaujo miskai Pietu AmerikaPlotas17 840 000 km Gyventoju423 581 078 2018 Tankumas21 4 zm km Valstybes12BVP PPP 6 92 trln JAV dol 2019 BVP nominalus 3 64 trln JAV dol 2019 BVP gyventojui8560 JAV dol Kalbosispanu portugalu gvaraniu kecuju aimaru prancuzu olandu angluLaiko juostosnuo UTC 3 iki UTC 5 Pietu Amerika uzima 17 818 mln km joje gyvena apie 351 mln zmoniu 2001 Pagal plota tai ketvirtas pagal dydį zemynas po Azijos Afrikos ir Siaures Amerikos pagal gyventoju skaiciu penktas po Azijos Afrikos Europos ir Siaures Amerikos Apie 85 Pietu Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui Didziausios upes Amazone Parana San Franciskas Orinokas Tarp nedaugelio ezeru didziausi yra Marakaibo Patos ir Titikakos ezerai Prie Pietu Amerikos priskiriama ir daugybe salu kuriu dauguma priklauso zemyno salims Didziausia Pietu Amerikos salis pagal plota ir gyventoju skaiciu yra Brazilija IstorijaPagrindinis straipsnis Pietu Amerikos istorija Manoma kad zmones zemyna apgyvendino per Beringo sasmauka dabartinį Beringo sasiaurį nors egzistuoja ir migraciju is Ramiojo vandenyno pietu hipotezes XVI a 4 ame desimtmetyje Pietu Amerikos gyventojus paverge uzkariautojai is Europos is pradziu is Ispanijos veliau ir is Portugalijos kurie zemyna padalino į kolonijas Per XIX a sios kolonijos gavo nepriklausomybe GeografijaPietu Amerika is kosmosoPietu Amerika Per visa zemyna pagal vakarine pakrante nuo Kolumbijos iki pieciausios dalies 7500 km tesiasi Andu kalnai Auksciausia Andu ir Pietu Amerikos virsune yra Ciles ir Argentinos pasienyje esanti Akonkagva 6 962 m Pietu Amerika jungiasi su Siaures Amerika siaura Panamos sasmauka o nuo kitu zemynu atskirta vandenynais Didzioji Pietu Amerikos dalis yra Pietu pusrutulyje Zymi zemyno dalis yra pusiaujo ir subekvatorinese juostose pietine dalis patenka į subtropine ir vidutiniu platumu juostas Pietu Amerika placiausia yra ties 5 p pl lygiagrete kur jos plotis siekia 5000 km Vakariausia zemyno vieta Parinjaso kysulys 81 20 v ilg Peru ryciausia Kabu Branku kysulys 34 46 v ilg Brazilijoje Pieciau 40 p pl zemyno plotis nevirsija 600 km Siaureje Pietu Amerika issikisa iki 12 28 s pl Kolumbija o pietuose iki 53 54 p pl Frovardo kysulys Magelano sasiauryje Argentina Dar labiau į pietus nutolus vieta yra Pietu Amerikai priklausanciame Ugnies Zemes salyne Horno kysulys bendravardeje saloje yra 55 54 p pl Geografine riba tarp Pietu ir Siaures Ameriku eina nuo Darjeno įlankos Karibu juroje iki Buenaventuros įlankos Ramiajame vandenyne Sausumoje zemynus skiria sunkiai įzengiama atoki Darjeno sritis Salu aplink Pietu Amerika nera daug Didziausios salos zemynines iskilusios salia zemyno Ugnies Zeme Ciles salynas Falklando Malvinu salos toliau nutolusios vulkanines Galapagu salos ir Chuano Fernandeso salos Bendras Pietu Amerikos plotas su salomis yra 17 85 mln km is ju tik 150 tukst km tenka saloms Atlanto vandenyne iki pusiaujo link Pietu Amerikos krantu teka Ties San Rokos kysuliu si srove sakojasi į Gvianos srove kuri palei siaures rytinius krantus teka link Antilu salu ir Brazilijos srove kuri teka iki La Platos Pagal pietrytinius krantus teka saltoji Falkando srove o pagal vakarinį zemyno kranta teka saltoji Humbolto srove Atlanto vandenyno pakrante beveik neturi dideliu giliai į zemyna įsiterpianciu įlanku tik į Patagonijos krantus įsiterpia dideles pusapvales San Matijaso San Chorches ir kt įlankos Ties Paranos upes ziotimis įsiterpia gili La Platos estuarija Į siaure nuo La Platos yra nedideliu pakankamai giliu ir tinkamu uostams įlanku Platus uzutekiai susidaro dideliu upiu ypac Amazones ziotyse Karibu juros pakrante smarkiai raizyta ten įlankas Venesuelos Darjeno skiria smarkiai issikisantys pusiasaliai La Gvachiros pusiasalis ir kt Siaures vakarine Pietu Amerikos pakrante taip pat smarkiai raizyta pagrindine įlanka Gvajakilio Toliau į pietus pakrante lygi o netoli kranto yra iki 7000 m gilio siekiantis povandeninis lovys Pietvakariuose pieciau Puerto Monto krantas tampa ypac raizytas Gausu fiordu giliu įlanku mazu saleliu sasiauriai tarp salu siauri Smarkiai raizyti ir Ugnies Zemes salos nuo zemyno atskirtos siauru ir vingiuotu Magelano sasiauriu krantai Geologija ir reljefasAndu kalnai Pietu Amerikos pavirsius labai skirtingas nuo aukstu virsukalniu iki milzinisku zemumu Rytuose netoli Atlanto vandenyno iskile Gvianos Patagonijos ir Brazilijos ploksciakalniai Pagal vakarinį ir siaurinį kranta driekiasi ilgiausia pasaulyje kalnu sistema ilgis 9000 km Andai dar vadinami Pietu Amerikos Kordiljeromis Tarp kalnu ir ploksciakalniu zemyno centre plyti lygumos Amazones Orinoko La Platos Jas drekina dideles upes be to lygumos jungiasi tarpusavyje sudarydamos istisine juosta Didzioji rytine zemyno dalis sudaro platforma siaureje ir vakaruose ji pereina į geosinklinu sritį Pietu Amerikos platformos pagrindas daugiausia yra prekambrinio periodo Gvianos Brazilijos platforma o pietuose hercininio Patagonijos platforma Pietu Amerikos platformu vystymasis vyko drauge su kitu pietu pusrutulio platformu Afrikos Australijos Pietu Azijos Antarktidos vystymusi Prekambriniai orogeniniai ciklai uzeme didele Pietu Amerikos dalį Didzioji platformos dalis buvo suformuota dar archejuje Didziausios jo liekanos Gvianos ir Brazilijos skydai sudaryti is archejaus laikotarpio uolienu Veliau prie ju prisijunge proterozojaus periodo dariniai sudarantys rytine Brazilijos skydo dalį Prekambriniu ciklu metu Pietu pusrutulio zemynai jungesi tarpusavyje Tuo metu susidare platus geosinkliniai baseinai tarp kuriu ir Andu geosinklinis baseinas siaureje pereinantis į Kordiljeru geosinklinį baseina Kambre susidare zymus sprudis dabartines Amazones zemumos vietoje Tuo metu si teritorija priklause Paragvajaus ir La Platos baseinams Placios sineklizes buvo įsiterpusios Brazilijos iskysulyje tarp Rytu ir Vakaru Brazilijos skydu Jura uzeme didelius platformos plotus devono periodu taciau karbono laikotarpiu jos plotas gerokai sumazejo Pietineje zemyno dalyje įpieciau 37 p pl paleozojaus pradzioje egzistavo geosinklinio tipo luzis kalnodara ten vyko hercininio ciklo metu kuomet ir susidare Patagonijos platforma Hercininiai auksliniai dariniai prisijunge prie prekambrines platformos is pietu su ja sudarydami bendra junginį Hercinine orogeneze pasireiske Andu geosinklinioje kur kalnodara prasidejo rytineje dalyje besiglaudziancioje prie platformos Viso paleozojaus metu milziniskas pietu zemynas Gondvana vis dar egzistavo kaip bendras darinys Karbono pabaigoje ir perme Gondvanoje įvyko zemyninis apledejimas Apie tai byloja senoviniu morenu liekanos Brazilijos ploksciakalnyje taip pat Afrikoje ir Australijoje Triase susidare luzis dabartinio Pietu Atlanto vandenyno vietoje ir Gondvana pradejo skilti Taciau Brazilijos ploksciakalnis nuo Afrikos atsiskyre tik paleogeno pradzioje Mezozojaus laikotarpiu platformoje prasidejo seniau susidariusiu kalnu erozija Del to susidare daug kontinentiniu nuosedu kurios pradejo kauptis įdubu ir luziu vietose ir del to sausumos plotai pletesi Kreidoje prasidejo Andu geosinklinos vakarines dalies orogeneze lydima smarkiu vulkaniniu reiskiniu Kainozojuje kalnodara persimete ir į rytine geosinklinos dalį o pliocene iskilo Pakrantes Kordiljeros ir galutinai susijunge Ameriku zemynai Kalnodara vyko ir platformos pakrastyje del to prie Andu sistemos prisijunge prekambriniai ir paleozojiniai dariniai Neogeno pabaigoje ir kvartero pradzioje visa Andu sistema buvo apimta vertikaliniu judejimu ir vulkaniniu reiskiniu Siandieniniai Andai sudaro tik rytine dalį kazkada buvusios raukslines zonos Vakarine Andu dalis del ploksciu sanduros nugrimzdo į Ramujį vandenyna ir dabar sudaro gilu lovį Ir siuo metu vandenynine Naskos plokste lenda po zemynine Pietu Amerikos plokste taip sukeldama uolienu lydimasi ir del jo kylancius seisminius ir vulkaninius procesus Kvartero periodu Andus apgaube apledejimas taip at ledynai uzdenge Ugnies Zeme ir Patagonija Ledynas suformavo gilus vingiuotus ezerus Patagonijos Anduose Gvianos ploksciakalnis Pietu Amerikoje isskiriamos sios dideles morfologines sritys Brazilijos ploksciakalnis sudarytas is archejaus ir proterozojaus uolienu masyvo dalis palei Atlanto vandenyna pati auksciausia iskyla į 2000 m aukstį Vidine dalis sudaryta is nuosediniu uolienu budingos plynaukstes su staciais slaitais Gvianos ploksciakalnis auksciausia ir ryskiausia dalis yra Orinoko Esekibo tarpupyje masyvai virsija 2500 m aukstį Rytine dalis kalvotos kristalines aukstumos Vakaruose Pardaoso masyvu siejasi su Andais Budingi stalkalniai vadinami tepui Patagonijos ploksciakalnis hercininio laikotarpio masyvas zemyno pietuose pavirsius mazai raizytas aukstis siekia iki 1500 m Amazones zemuma didziausia Zemes zemuma plytinti Amazonijoje Susidare nuosedinems uolienoms uzpildzius tektonine įduba Orinoko zemuma plyti tarp Andu ir Gvianos ploksciakalnio Orinoko upes slenyje Vakarine dali zemesne rytine pereina į plynaukste La Platos zemuma driekiasi Paranos baseine tarp Andu ir Brazilijos ploksciakalnio Andu kalnai uzima vakarine ir siaurine zemyno dalį Tai tektoniskai jauna kalnu sistema kurioje tesiasi kalnodaros procesai Aktyviausios sritys yra siaureje Ekvadore Kolumbijoje bei pietu Cileje Siaurine kalnu dalis skiriasi į du kalnagubrius tarp kuriu plyti arba dar vienas kalnagubris Centrine Kordiljera Kolumbijoje Ekvadore arba tarpukalniu plynaukste Altiplanas Toliau pietuose kalnai driekiasi viena grandine o nuo ju atsisakoja atskiri masyvai Pampu kalnagubriai Auksciausia Andu ir viso zemyno vieta yra Akonkagva Pietu Amerikos zemyne gausu naudingu iskasenu Dar konkistadoru laikais zemyne buvo ieskoma Eldorado sidabro salies Didziausia naudingu iskasenu gausa yra Anduose Cia isgaunamas varis alavas auksas sidabras svinas gelezis uranas platina Brazilijos ploksciakalnis pasizymi brangakmeniu deimantu telkiniais taip pat gausu gelezies aliuminio urano Gvianos ploksciakalnyje gausu aukso deimantu aliuminio Palei Karibu juros pakrante slugso dideli naftos telkiniai Naftos taip pat yra Amazonijoje Patagonijoje Ramiojo vandenyno pakranteje Andu paslaitese Brazilijoje yra nemazai akmens anglies Atakamos dykumoje aptinkami vieninteliai planetoje naturalios salietros telkiniai Ramiojo vandenyno salose isgaunamas guanas KlimatasPatagonija Argentina Pietu Amerika issidesciusi abipus pusiaujo taciau gerokai didesne jos dalis yra Pietu pusrutulyje Beveik visa zemyno dalis gauna didelį Saules sumines radiacijos kiekį 140 160 kcal cm tik paciuose pietuose radiacijos kiekis sumazeja iki 80 kcal cm Del tokio radiacinio balanso ziema buna tik pieciau 45 p pl Didele įtaka zemyno klimatui daro jo orografija Praktiskai visa Atlanto vandenyno pakrante yra atvira oro masems todel sios gali nukeliauti toli gilyn į zemyna Tuo tarpu vakaru pakranteje visai salia kranto iskyla Andu kalnu siena kuri stabdo oro mases nuo Ramiojo vandenyno Klimata smarkiai veikia ir juru sroves Saltoji Humbolto srove tekanti palei vakarine pakrante nesa sausa ora Del sios sroves Atakamoje Peru Kostoje krituliai labai reti Saltoji Falklandu srove nesa salta antarktinį ora į Patagonijos pakrantes Tuo tarpu siltosios Brazilijos ir Gvianos sroves nesa dregna ir silta ora į rytines zemyno pakrantes Flora ir faunaGeltonpilve melynoji ara Pietu Amerika anksti atsiskyre nuo senojo planetos zemyno po to ilgai neturejo rysio su kitais zemynais todel joje susiformavo savita augalija ir gyvunija Cia nera daugelio gyvunu budingu kitiems zemynams pavyzdziui kurmiu eziu hienu bebru ir kt labai nedaug kanopiniu zveriu rusiu Patagonijos ir Ugnies Zemes augalija artimesne Afrikai ir Australijai nes su siais zemynais veliausiai nutruko rysiai Didesnei zemyno daliai budingos tokios augalu seimos kuriu niekur kitur nera pavyzdziui asoteniniu seima Asoteniniu augalu ziedus apdulkina patys maziausi pasaulio pauksciai kolibriniai Pietu Amerikoje atsirado kaktusai Veliau jie pasieke Meksika ir isplito ten Pusiaujo miskai Pietu Amerikoje vadinami selva Juose klesti daugybe gyvunu ir augalu rusiu Cia auga įvairiausios palmes amerikines papajos kakavmedziai hevejos tarp ju raizgosi daugybe lianu Ant medziu kybo daug augalu galinciu augti be dirvozemio vadinamu epifitais Zinomiausi epifitai graziai zydincios orchidejos Daugelis augalu teikia vertinga mediena vaisius sultis zieves naudojamas technikoje ir medicinoje Amazonijoje augalai auga keliais aukstais arba ardais Auksciausiame arde kyso sviesiamegiai medziai kuriu virsunes nedaug iskilusios virs saku Ju lapai kieti ir standus lyg padengti vasku silpnus ir gleznus lapus lengvai nuniokotu gausios liutys bei vejai nudegintu astrus Saules spinduliai Zemesniuose arduose auga kiti medziai pakenciantys seseliu prietema Ju lapai jau gleznesni ir svelnesni Tarp medziu gausiai issiraizgiusios lianos Ju stiebai ploni ir labai ilgi iki 300 m Toks stiebas savo svorio islaikyti negali todel vyniojasi apie medzius Keliauti tokiu misku be kirvio neįmanoma Medziai nemeta lapu vienu metu Vienos medzio sakos puosiasi sunokusiais vaisiais kitos sakos zydi Pomiskio beveik nera nes zemai miske tvyro prietema Nukrite lapai sakeles zuve gyvunai labai greit supuna Mineralines medziagos dirvozemyje nesusikaupia todel jis nera derlingas Taciau didelis dregmes ir silumos kiekis sudaro palankias salygas augalijai veseti Dirvozemiuose daug gelezies ir aliuminio junginiu todel jie yra geltonos ar raudonos spalvos Gyvunija labai įvairi ir gausi Cia gyvunai prisitaike gyventi medziuose Yra daug bezdzioniu tinginiu Gausu ropliu vabzdziu varliagyviu daugybe skruzdeliu rusiu kai kurios ju 3 cm ilgio Prie upiu ir pelketose vietose sliejasi tapyrai ir didziausi Zemeje grauzikai kapibaros Is pauksciu paplite jau mineti kolibriai mintantys ziedu nektaru tukanai papugos ir kt Pietu Amerikos savanos isplitusios į siaure ir į pietus nuo pusiaujo misku Savanu yra ir zemumose ir ploksciakalniuose Gausi zoline augalija Tarp zoliu auga reti medziai Brazilijos ploksciakalnio centre vesi zemaugiai medziai mediniai kaktusai Is gyvunu savanoms budingi smulkus elniai laukines kiaules pekariai sarvuociai skruzdedos Budingiausias pauksciu atstovas strutis nandu Įpieciau savanu plyti subtropines stepes vadinamos pampa indenu kecuju kalba bemiske lyguma Dregno subtropinio klimato salygomis susidare derlingi raudonieji dirvozemiai Augalija zoline Vyrauja asuotes laukines soros Pampoje kaip ir vidutiniu platumu stepese gyvena rausiantieji urvus labai greiti gyvunai pampos elniai pampos kates is kanopiniu lamos Veisiasi struciai nandu Patagonijoje iskrinta mazai krituliu todel susidare pusdykumiu zona Dirvozemiai nederlingi pilkzemiai augalija skurdi Vesi varpiniu zoliu ir dygiu krumu sazalynai Gyvunams atstovauja grauzikai ir rausiantieji urvus tarp ju viskasos nutrijos prie vandens telkiniu sarvuociai Anduose ryskus vertikalusis zoniskumas Pietu Amerika yra daugelio kulturiniu augalu tevyne Is jos yra kile ananasai zemes riesutai pomidorai medvilne bulves kukuruzai Pietu Amerikoje buvo prijaukintos lamos alpakos sinsilos ir nutrijos Pietu Amerikos salysPavadinimas Plotas km Gyventoju skaicius 2009 07 01 Gyventoju tankumas gyv km Argentina 2 766 890 40 482 000 14Bolivija 1 098 580 9 863 000 7 7Brazilija 8 511 965 191 241 800 21Cile 756 950 16 928 873 20Ekvadoras 283 560 14 573 101 47Gajana 214 970 772 298 3 2Kolumbija 1 138 910 45 928 970 36Paragvajus 406 750 6 831 306 14Peru 1 285 220 29 132 013 22Surinamas 163 270 472 000 2 7Urugvajus 176 220 3 477 780 19Venesuela 912 050 26 814 843 27Falklando salos Jungtine Karalyste 12 173 3140 0 24Prancuzu Gviana Prancuzija 91 000 221 500 2 0 Į lentele neįtrauktos Pietu Dzordzijos ir Pietu Sandvico Salos Jungtine Karalyste kadangi jose nera nuolatiniu gyventoju isskyrus gyvenancius moksliniu tyrimu stotyse Taip pat skaitykiteLotynu AmerikaVikisritis Lotynu Amerika Vikiteka Pietu Amerika vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Pietu AmerikaSaltiniai World Population prospects Population division United Nations Suarchyvuotas originalas 2019 02 05 Nuoroda tikrinta 2019 07 16 Overall total population United Nations Suarchyvuotas originalas xlsx 2021 02 27 Nuoroda tikrinta 2019 07 16 GDP PPP current prices International Monetary Fund 2019 Nuoroda tikrinta 2019 04 20 GDP Nominal current prices International Monetary Fund 2019 Nuoroda tikrinta 2019 04 20 Nominal GDP per capita International Monetary Fund 2019 Nuoroda tikrinta 2019 04 20 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu