NigerisNigeris ties KulikoruIlgis 4160 kmBaseino plotas 2 092 000 km Vidutinis debitas 9300 m sIštakos Siera Leonės Libe
Nigeris (upė)

Nigeris | |
---|---|
Nigeris ties Kulikoru | |
Ilgis | 4160 km |
Baseino plotas | 2 092 000 km² |
Vidutinis debitas | 9300 m³/s |
Ištakos | Siera Leonės-Liberijos aukštuma |
Žiotys | Gvinėjos įlanka |
Šalys | Gvinėja, Malis, Nigeris, Beninas, Nigerija |
Vikiteka | Nigeris |
Nigeris (pranc. Niger) – didžiausia Vakarų Afrikos upė. Teka Gvinėjos, Malio, Nigerio, Benino ir Nigerijos teritorijomis. Ilgis 4160 km. Džolibos (Djoliba) pavadinimu prasideda Siera Leonės-Liberijos aukštumoje. Teka kalnais, giliu slėniu. Vėliau išsiveržia į Sudano lygumas, kur skaidosi į daugybę atšakų ir protakų, suformuoja vidinę deltą (anksčiau upė įtekėjo į didelį nenuotakų ežerą). Tombuktu miesto apylinkėse Nigeris vėl susijungia į vieną vagą. Žemiau Elvos miesto upė kerta Šiaurės Gvinėjos aukštumą, toliau iki pat žiočių teka žemuma, giliu slėniu. Įteka į Atlanto vandenyno Gvinėjos įlanką; suformuoja deltą.
Svarbiausi intakai:
- dešinieji: Banis, Milas;
- kairieji: Sokotas, Kadūna, Benuė.
Patvinsta birželio-rugsėjo, o žemupyje – dar ir vasario mėnesiais. Vidutinis debitas 9300 m³/s (didžiausias – iki 35 tūkst. m³/s). Per metus nuplukdo apie 300 km³ vandens bei 67 mln. tonų nešmenų. Ties Kanidži patvenktas hidroelektrinės užtvanka. Nigeris plačiai naudojamas žvejybai, drėkinimui ir susisiekimui. Laivyba nuo Kurusu iki Bamako; nuo Sotubos krioklio (žemiau vidinės deltos) iki Ansongo ir nuo Niamėjaus iki žiočių. Svarbiausi pakrančių miestai: Kurusa (Gvinėja), Bamakas, Tombuktu (Malis), Niamėjus (Nigeris), Džeba, , Port Harkortas (Nigerija).
Upę Nigeriu pavadino portugalų keliautojai pagal lotynų k. žodį niger – juodas. Mandingai upę vadina Jeliba, songajai – Isa Ber. Senoviniuose dokumentuose vadinamas Dasibari, Quorra.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nigeris (upė), Kas yra Nigeris (upė)? Ką reiškia Nigeris (upė)?
NigerisNigeris ties KulikoruIlgis 4160 kmBaseino plotas 2 092 000 km Vidutinis debitas 9300 m sIstakos Siera Leones Liberijos aukstumaZiotys Gvinejos įlankaSalys Gvineja Malis Nigeris Beninas NigerijaVikiteka Nigeris Nigeris pranc Niger didziausia Vakaru Afrikos upe Teka Gvinejos Malio Nigerio Benino ir Nigerijos teritorijomis Ilgis 4160 km Dzolibos Djoliba pavadinimu prasideda Siera Leones Liberijos aukstumoje Teka kalnais giliu sleniu Veliau issiverzia į Sudano lygumas kur skaidosi į daugybe atsaku ir protaku suformuoja vidine delta anksciau upe įtekejo į didelį nenuotaku ezera Tombuktu miesto apylinkese Nigeris vel susijungia į viena vaga Zemiau Elvos miesto upe kerta Siaures Gvinejos aukstuma toliau iki pat ziociu teka zemuma giliu sleniu Įteka į Atlanto vandenyno Gvinejos įlanka suformuoja delta Svarbiausi intakai desinieji Banis Milas kairieji Sokotas Kaduna Benue Patvinsta birzelio rugsejo o zemupyje dar ir vasario menesiais Vidutinis debitas 9300 m s didziausias iki 35 tukst m s Per metus nuplukdo apie 300 km vandens bei 67 mln tonu nesmenu Ties Kanidzi patvenktas hidroelektrines uztvanka Nigeris placiai naudojamas zvejybai drekinimui ir susisiekimui Laivyba nuo Kurusu iki Bamako nuo Sotubos krioklio zemiau vidines deltos iki Ansongo ir nuo Niamejaus iki ziociu Svarbiausi pakranciu miestai Kurusa Gvineja Bamakas Tombuktu Malis Niamejus Nigeris Dzeba Port Harkortas Nigerija Upe Nigeriu pavadino portugalu keliautojai pagal lotynu k zodį niger juodas Mandingai upe vadina Jeliba songajai Isa Ber Senoviniuose dokumentuose vadinamas Dasibari Quorra SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983