Stabilizatorius maisto priedas padedantis išsaugoti jo struktūrą Įprasta naudojimo paskirtis užkirsti kelią aliejaus van

Stabilizatorius – maisto priedas, padedantis išsaugoti jo struktūrą. Įprasta naudojimo paskirtis – užkirsti kelią aliejaus, vandens emulsijų atsiskyrimui tokiuose produktuose kaip salotų padažas, ledo kristalų susidarymui užšaldytuose produktuose.

Pateikiami tokie dažniausiai naudojamų stabilizatorių pavyzdžiai: natrio (E 335) ir kalio (E 336) druskos, bei jos dariniai (nuo E 400 iki E 405), agaras (E 406), , pupenės (E 412), saldžiųjų ceratonijų (E 410), tragakanto (E 413) dervos, pektinai, bei jos dariniai, riebalų rūgščių natrio, kalio, kalcio, magnio druskos (E 470).

Išnašos

Alan Imeson (2011), Food Stabilisers, Thickeners and Gelling Agents, John Wiley & Sons, ISBN 978-1-4443-6033-2
Jonas Vitkus. Maisto priedai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-25.

Šis straipsnis apie maistą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Alan Imeson (2011), Food Stabilisers, Thickeners and Gelling Agents, John Wiley & Sons, ISBN 978-1-4443-6033-2

[2] Jonas Vitkus. Maisto priedai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-25.