Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Naujoji Gvinėja arba Papua Ppk Niugini angl New Guinea ol Nieuw Guinea vok Neuguinea indonez Pulau Papua Guinea Baru Nug
Naujoji Gvinėja
Naujoji Gvinėja arba Papua (Ppk. Niugini, angl. New Guinea, ol. Nieuw-Guinea, vok. Neuguinea, indonez. Pulau Papua, Guinea Baru, Nugini, Irian) – antroji pasaulyje pagal dydį sala, jos plotas 785 753 km². Salos vakarinė dalis priklauso Indonezijai, rytinė dalis – Papua Naujajai Gvinėjai.
Geografija
Sala Didžiojo vandenyno vakaruose, Melanezijoje, į šiaurę nuo Australijos, nuo kurios ją skiria Toreso sąsiauris, kaip manoma susidaręs prieš 7000 metų. Prie Naujosios Gvinėjos krantų yra Arafuros jūra, Koralų jūra, Saliamono jūra, Naujosios Gvinėjos jūra. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 2400 km, didžiausias plotis 650 kilometrų. Kranto linija vingiuota, gausu didelių pusiasalių (Paukščio Galvos pusiasalis, Bomberajaus pusiasalis, Hjuono pusiasalis, Papua pusiasalis), kuriuos skiria įlankos – Papua įlanka, Čenderavasiho įlanka, Astroliabijos įlanka, Milno įlanka, Hjuono įlanka ir kt. Netoli Naujosios Gvinėjos krantų gausu mažesnių salų (Radža Ampato salos, Jos Sudarso sala, Biako salos, Trobriando salos ir kt.).
Per salos vidurį iš šiaurės vakarų į pietryčius tęsiasi Naujosios Gvinėjos kalnynas. Aukščiausia kalnyno Džajos viršukalnė stūkso vakarinėje dalyje, jos aukštis 4884 m. Masyvą sudaro daug atskirų kalnagūbrių – Maokės kalnai, Oveno Stenlio kalnagūbris, Bismarko kalnagūbris, Žvaigždžių kalnai ir kt. Izoliuoti masyvai iškilę pusiasaliuose. Naujoji Gvinėja yra aktyvioje tektoninėje srityje, vyksta kalnodaros procesai, būna žemės drebėjimų, vulkanizmo reiškinių, kyla cunamių. Į pietus nuo kalnų plyti pelkėta žemuma.
Klimatas ekvatorinis jūrinis, pietuose subekvatorinis musoninis. Kritulių iškrinta nuo 1000–2000 mm (pietuose; pusę metų trunka sausasis laikotarpis) iki 4000 mm (kalnuose; lyja ištisus metus). Žemumose vidutinė temperatūra 25–28 °C.
Ilgiausios salos upės yra Sepikas, Flajus, Mamberamas, Digulas, Ramu, Striklandas, Markamas, Mapis, Pulau, Lorencas. Yra ežerų (Paniajaus ežerai, ir kt.).
Gamta
Naujosios Gvinėjos sala priskiriama geobotaniniam regionui. Saloje veši daugiausia atogrąžų miškai, kuriuose auga apie 11 000 augalų rūšių, gyvena 600 unikalių paukščių rūšių (įskaitant rojaus paukštį, esantį Papua Naujosios Gvinėjos vėliavoje), 400 rūšių roplių, 455 drugelių rūšys, daug įvairių žinduolių (ir sterblinių – medžių kengūrų, ilgasnapių echidnų ir kt.). Pakrantės juostą daug kur juosia mangrovės. Pietuose yra savanų (su eukaliptais, , akacijomis).
Kuko pelkė ir Lorenco nacionalinis parkas įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Gyventojai
Salos čiabuviai yra melaneziečių kilmės papuasų gentys, kalbančios papuasų kalbomis. Taip pat paplitusios austroneziečių kalbos, pidžinai (Hiri motu, tok pisin), anglų kalba.
Naujojoje Gvinėjoje gyvena >14 mln. gyventojų. Didžiausi miestai – Džajapura, Port Morsbis, Sarongas, Laė, Madangas, Vevakas, Maunt Hagenas. Tankiausiai gyvenamos ne pelkėtos pakrantės, o vėsesni ir žemdirbystei palankesni kalnų slėniai.
Verčiamasi žemės ūkiu (paplitusi lydiminė žemdirbystė – auginamos dioskorėjos, kolokasijos, kukurūzai, batatai, maniokai, kokosai, kakavmedžiai, kavamedžiai, kaučiukmedžiai. Taip pat verčiamasi žvejyba, kopros, sago palmių apdirbimu, perlų rinkimu, miškų pramone.
Yra naftos ir gamtinių dujų telkinių, gaunama chromo, nikelio, vario rūda, auksas, sidabras.
Politika
Sala politiškai yra padalinta tarp dviejų valstybių (per 141-ąjį rytų dienovidinį) – vakarinė dalis priklauso Indonezijai (Irian Džaja), o rytinė – Papua Naujajai Gvinėjai. Indonezijos pusėje gyvenantys papuasai siekia Vakarų Papua nepriklausomybės.
Istorija
Manoma kad pirmieji gyventojai saloje pasirodė prieš 50 tūkst. metų, o žemdirbystė pradėta vystyti ~VII tūkstantmetį pr. m. e.
Vakarinę salos dalį dar iki europiečių pasiekdavo Malajų salyno pirkliai. iš Molukų valdė kai kurias pakrančių žemes. 1526–1527 m. vakarinį salos galą pasiekė portugalų keliautojas ir pavadino „Papuasų sala“ (port. ilhas dos Papuas). 1528 m. pakrantes pasiekė ispanų jūrininkas , o 1545 m. ispanas išsilaipino saloje ir pavadino ją „Naująja Gvinėja“.
XIX a. prasidėjo salos kolonizacija – vakarinę dalį užvaldė olandai (), šiaurės rytinę – Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja), pietrytinę – Jungtinė Karalystė (Kvynslando kolonijos dalis prie Papua įlankos). 1905 m. britai atidavė savo koloniją valdyti australams (), o po I pasaulinio karo australai užėmė vokiečių dalį ir sudarė .
Centrinę salos dalį europiečiai pradėjo tyrinėti tik nuo 1930 m. ir atrado daug izoliacijoje gyvenusių papuasų genčių, kurios tebepraktikavo kanibalizmą ir galvų medžioklę.
II pasaulinio karo metais sala atsidūrė kovų sūkuryje – 1942 m. Naująją Gvinėją (daugiausia pakrantes) užėmė japonai, o iki 1945 m. Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų pajėgos japonus išstūmė.
Po karo vakarinėje salos dalyje prasidėjo ginkluotas konfliktas – 1959 m. Nyderlandai ruošėsi savo koloniją perleisti vietos gyventojams ir paskelbti Vakarų Papua nepriklausomybę, tačiau 1961–1962 m. į teritoriją įsiveržė Indonezijos kariuomenė, ir 1969 m. teritorija, su JAV ir daugelio Vakarų Europos valstybių pritarimu, integruota į Indoneziją. Tačiau aktyviai priešinasi (rengia sabotažus, užpuolimus) iki šiol. 1975 m. Australija suteikė nepriklausomybę Papua Naujajai Gvinėjai.
Šaltiniai
- Ganeri, Anita (2014). Island Life]. Raintree. p. 43.
- Naujoji Gvinėja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 306
- New Guinea. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- skirtinguose šaltiniuose plotas pateikiamas gana skirtingas: VLE – 800 arba 771,9 tūkst. km²; GEC – 829 arba 771,9 tūkst. km²; Britannica – 821,4 tūkst. km²
Nuorodos
- independent.co.uk / Scientists hail discovery of hundreds of new species in remote New Guinea, Chief Reporter, Terry Kirby, Tuesday 7 February 2006 | Anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naujoji Gvinėja, Kas yra Naujoji Gvinėja? Ką reiškia Naujoji Gvinėja?
Naujoji Gvineja arba Papua Ppk Niugini angl New Guinea ol Nieuw Guinea vok Neuguinea indonez Pulau Papua Guinea Baru Nugini Irian antroji pasaulyje pagal dydį sala jos plotas 785 753 km Salos vakarine dalis priklauso Indonezijai rytine dalis Papua Naujajai Gvinejai Naujosios Gvinejos salos geografine padetisNaujosios Gvinejos salos fizinis zemelapisGeografijaSala Didziojo vandenyno vakaruose Melanezijoje į siaure nuo Australijos nuo kurios ja skiria Toreso sasiauris kaip manoma susidares pries 7000 metu Prie Naujosios Gvinejos krantu yra Arafuros jura Koralu jura Saliamono jura Naujosios Gvinejos jura Ilgis is siaures vakaru į pietrycius 2400 km didziausias plotis 650 kilometru Kranto linija vingiuota gausu dideliu pusiasaliu Paukscio Galvos pusiasalis Bomberajaus pusiasalis Hjuono pusiasalis Papua pusiasalis kuriuos skiria įlankos Papua įlanka Cenderavasiho įlanka Astroliabijos įlanka Milno įlanka Hjuono įlanka ir kt Netoli Naujosios Gvinejos krantu gausu mazesniu salu Radza Ampato salos Jos Sudarso sala Biako salos Trobriando salos ir kt Per salos vidurį is siaures vakaru į pietrycius tesiasi Naujosios Gvinejos kalnynas Auksciausia kalnyno Dzajos virsukalne stukso vakarineje dalyje jos aukstis 4884 m Masyva sudaro daug atskiru kalnagubriu Maokes kalnai Oveno Stenlio kalnagubris Bismarko kalnagubris Zvaigzdziu kalnai ir kt Izoliuoti masyvai iskile pusiasaliuose Naujoji Gvineja yra aktyvioje tektonineje srityje vyksta kalnodaros procesai buna zemes drebejimu vulkanizmo reiskiniu kyla cunamiu Į pietus nuo kalnu plyti pelketa zemuma Klimatas ekvatorinis jurinis pietuose subekvatorinis musoninis Krituliu iskrinta nuo 1000 2000 mm pietuose puse metu trunka sausasis laikotarpis iki 4000 mm kalnuose lyja istisus metus Zemumose vidutine temperatura 25 28 C Ilgiausios salos upes yra Sepikas Flajus Mamberamas Digulas Ramu Striklandas Markamas Mapis Pulau Lorencas Yra ezeru Paniajaus ezerai ir kt GamtaKalnai ir dziungles Lorenco nacionaliniame parke Naujosios Gvinejos sala priskiriama geobotaniniam regionui Saloje vesi daugiausia atograzu miskai kuriuose auga apie 11 000 augalu rusiu gyvena 600 unikaliu pauksciu rusiu įskaitant rojaus paukstį esantį Papua Naujosios Gvinejos veliavoje 400 rusiu ropliu 455 drugeliu rusys daug įvairiu zinduoliu ir sterbliniu medziu kenguru ilgasnapiu echidnu ir kt Pakrantes juosta daug kur juosia mangroves Pietuose yra savanu su eukaliptais akacijomis Kuko pelke ir Lorenco nacionalinis parkas įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa GyventojaiNaujosios Gvinejos papuasai Salos ciabuviai yra melanezieciu kilmes papuasu gentys kalbancios papuasu kalbomis Taip pat paplitusios austronezieciu kalbos pidzinai Hiri motu tok pisin anglu kalba Naujojoje Gvinejoje gyvena gt 14 mln gyventoju Didziausi miestai Dzajapura Port Morsbis Sarongas Lae Madangas Vevakas Maunt Hagenas Tankiausiai gyvenamos ne pelketos pakrantes o vesesni ir zemdirbystei palankesni kalnu sleniai Verciamasi zemes ukiu paplitusi lydimine zemdirbyste auginamos dioskorejos kolokasijos kukuruzai batatai maniokai kokosai kakavmedziai kavamedziai kauciukmedziai Taip pat verciamasi zvejyba kopros sago palmiu apdirbimu perlu rinkimu misku pramone Yra naftos ir gamtiniu duju telkiniu gaunama chromo nikelio vario ruda auksas sidabras PolitikaNaujosios Gvinejos salos politinis administracinis zemelapis Sala politiskai yra padalinta tarp dvieju valstybiu per 141 ajį rytu dienovidinį vakarine dalis priklauso Indonezijai Irian Dzaja o rytine Papua Naujajai Gvinejai Indonezijos puseje gyvenantys papuasai siekia Vakaru Papua nepriklausomybes IstorijaManoma kad pirmieji gyventojai saloje pasirode pries 50 tukst metu o zemdirbyste pradeta vystyti VII tukstantmetį pr m e Vakarine salos dalį dar iki europieciu pasiekdavo Malaju salyno pirkliai is Moluku valde kai kurias pakranciu zemes 1526 1527 m vakarinį salos gala pasieke portugalu keliautojas ir pavadino Papuasu sala port ilhas dos Papuas 1528 m pakrantes pasieke ispanu jurininkas o 1545 m ispanas issilaipino saloje ir pavadino ja Naujaja Gvineja XIX a prasidejo salos kolonizacija vakarine dalį uzvalde olandai siaures rytine Vokietija Vokietijos Naujoji Gvineja pietrytine Jungtine Karalyste Kvynslando kolonijos dalis prie Papua įlankos 1905 m britai atidave savo kolonija valdyti australams o po I pasaulinio karo australai uzeme vokieciu dalį ir sudare Centrine salos dalį europieciai pradejo tyrineti tik nuo 1930 m ir atrado daug izoliacijoje gyvenusiu papuasu genciu kurios tebepraktikavo kanibalizma ir galvu medziokle II pasaulinio karo metais sala atsidure kovu sukuryje 1942 m Naujaja Gvineja daugiausia pakrantes uzeme japonai o iki 1945 m Australijos JAV Jungtines Karalystes ir Nyderlandu pajegos japonus isstume Po karo vakarineje salos dalyje prasidejo ginkluotas konfliktas 1959 m Nyderlandai ruosesi savo kolonija perleisti vietos gyventojams ir paskelbti Vakaru Papua nepriklausomybe taciau 1961 1962 m į teritorija įsiverze Indonezijos kariuomene ir 1969 m teritorija su JAV ir daugelio Vakaru Europos valstybiu pritarimu integruota į Indonezija Taciau aktyviai priesinasi rengia sabotazus uzpuolimus iki siol 1975 m Australija suteike nepriklausomybe Papua Naujajai Gvinejai SaltiniaiGaneri Anita 2014 Island Life Raintree p 43 Naujoji Gvineja Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 306 New Guinea Encyclopaedia Britannica Online www britannica com skirtinguose saltiniuose plotas pateikiamas gana skirtingas VLE 800 arba 771 9 tukst km GEC 829 arba 771 9 tukst km Britannica 821 4 tukst km Nuorodosindependent co uk Scientists hail discovery of hundreds of new species in remote New Guinea Chief Reporter Terry Kirby Tuesday 7 February 2006 Anglu k