Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antrasis pasaulinis karasIš viršaus pagal laikrodžio rodyklę Kariniai daliniai dykumoje Kinų civiliai japonų karių laido
Antrasis pasaulinis karas
| Antrasis pasaulinis karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Kariniai daliniai dykumoje; Kinų civiliai japonų karių laidojami gyvi; Sovietų pajėgos žiemos puolimo metu; Japonų lėktuvai ruošiasi pakilimui nuo lėktuvnešio; Sovietų kariai kelia vėliavą Berlyne; Atakuojamas vokiečių povandeninis laivas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Sąjungininkai Sovietų Sąjunga (1941–1945) | Ašies jėgos Trečiasis reichas Bendradarbiaujančios Satelitinės valstybės | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Sąjungininkų lyderiai Jurgis VI | Ašies lyderiai Adolfas Hitleris | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Aukos: Kariai: virš 14 000 000 Civiliai: virš 36 000 000 Iš viso aukų: virš 50 000 000 | Aukos: Kariai: virš 8 000 000 Civiliai: virš 4 000 000 Iš viso aukų Virš 12 000 000 | ||||||
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, 1939–1945 m. vykęs tarp dviejų karinių sąjungų: Ašies (Vokietija, Italija, Japonija ir kt.) ir Sąjungininkų (JAV, Didžioji Britanija, SSRS, Kinija ir kt.).
Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytą sutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Rugsėjo 17 d. Lenkiją užpuolė Sovietų Sąjunga. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – nuo 1937 m. vyko Antrasis Kinijos–Japonijos karas, nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, tarp jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: Sąjungininkus ir Ašį. Karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje, jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonų karių. „“ sąlygomis pagrindiniai varžovai karo tikslams sutelkė visus savo ekonominius, pramoninius ir mokslinius pajėgumus, peržengiant civilinių ir karinių resursų skirtį. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs karas žmonijos istorijoje – jo metu žuvo 50-70 milijonų žmonių, didelė dalis jų – Sovietų Sąjungos ir Kinijos civiliai gyventojai.
Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Dėl Vokietijos nacionalsocialistų kelto karo tikslo išplėsti vokiečių gyvybinę erdvę bei holokausto politikos buvo nužudyti 6 mln. žydų ir 4 mln. žmonių, priklausiusių kitoms nacionalsocialistų išskirtoms grupėms (čigonai, homoseksualai, ).
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir Viduržemio jūroje, Atlanto vandenyne, Šiaurės Afrikoje, Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne. Beveik visos šalys, kariavusios Pirmajame pasauliniame kare, kariavo ir Antrajame. Kare nedalyvavo ir oficialiai išliko neutraliomis šešios Europos valstybės - Airija, Švedija, Šveicarija, Ispanija, Portugalija ir Turkija (iki 1945 m. vasario mėn.). Karo Europoje pradžioje neutralitetą paskelbė ir Jungtinės Valstijos, tačiau nuo 1939 m. lapkričio jos neutraliteto įstatymas leido JAV pirkti ir savo laivais gabentis iš JAV ginklus ir amuniciją (tuo galėjo pasinaudoti tik Jungtinė Karalystė).
Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Su Italija ir Japonija Vokietija sudarė sąjungą, vadinamąją Ašį. Pagal 1939 m. rugpjūčio mėn. Molotovo-Ribertropo paktą Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkiją ir Baltijos valstybes, taip pat Sovietų Sąjunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos. Po Prancūzijos nugalėjimo karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. Po to sekė karas Balkanuose, mūšis dėl Britanijos, Blicas (Britanijos bombardavimo kampanija) ir ilgas mūšis dėl Atlanto. Į karą įstojus Vokietijos sąjungininkei Italijai karo veiksmų arena tapo ir Šiaurės Afrika. Italų kariuomenė susirėmė su britais Egipte ir Italijos Rytų Afrikos kolonijoje. Nuo 1941 m. vasario mėn. Afrikoje dislokuota Vokietijos kariuomenė nesustabdė Italijos pralaimėjimo. Po dviejų mūšių prie Al Alameino (1942 m. liepą ir 1942 m. spalį-lapkritį) bei britų ir amerikiečių išsilaipinimo Maroke ir Alžyre 1942 m. lapkritį Afrikoje kovojusios vokiečių ir italų pajėgos 1943 m. gegužę kapituliavo Tunise.
Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją užpuolė Vokietija, taip pat Jungtinės Valstijos po Japonijos atakos prieš Perl Harborą. Sėkmingai prasidėjęs Vokietijos įsiveržimas į Sovietų Sąjungą 1941 m. žiemą įstrigo mūšiuose prie Maskvos (1941 m. rugsėjis - 1942 m. balandis), o bandymas užimti Stalingradą (1942 m. rugpjūtis - 1943 m. vasaris) tapo pirmu dideliu pralaimėjimu, po kurio karo sėkmė nuo Vokietijos nusisuko.
1944 m. birželio mėn. viduryje Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. Bendras Vakarų sąjungininkų (Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada) puolimas Europoje trimis frontais – išsilaipinimas Sicilijoje 1943 m. liepą, išsilaipinimas Normandijoje 1944 m. birželio mėn. ir išsilaipinimas 1944 m. rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje sudavė rimtą smūgį Trečiajam Reichui Vakaruose.
1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įžengė Raudonoji Armija ir ėmė veržtis link Berlyno. Iki 1945 m. pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių. 1945 m. balandžio 25 d. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne nusižudžius Hitleriui, po dviejų dienų pasidavė miesto gynėjai. Karas Europoje baigėsi 1945 m. gegužės 8 d. generolui feldmaršalui Keiteliui pasirašius besąlygiškos kapituliacijos aktą.
Ašies valstybė Japonija 1941 m. gruodžio 7 d. atakavo JAV karinių pajėgų bazę Perl Harbore ir sunaikino didelę dalį JAV Ramiojo vandenyno laivyno. JAV paskelbus karą Japonijai Vokietija taip pat 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV. Sovietų Sąjunga laikėsi 1941 m. balandžio 13 d. sudaryto neutralumo pakto su Japonija ir į karą su Japonija nestojo.
1941 m. gruodžio - 1942 m. sausio mėn. vykusios Arkadijos konferencijos metu JAV ir Jungtinė Karalystė nusprendė pirmiau nugalėti pavojingesniu priešininku laikytą Vokietiją. Nepaisant to nuo 1942 iki 1945 m. sunkios kovos tarp sąjungininkų ir Japonijos vyko ir Rytų Azijoje (Kinijoje, Birmoje, Britų Malajoje, Tailande, Prancūzijos Indokinijoje, Indonezijoje), Filipinuose ir Ramiojo vandenyno salose (taip pat ir Naujojoje Gvinėjoje). JAV gana greitai atstatė savo laivyną, tačiau iki 1942 m. vidurio Japonija užėmė daugelį buvusių europiečių kolonijų – Indokiniją, Honkongą, Britų Malają, Filipinus, dalį Birmos, Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Tik po Midvėjaus mūšio (1942 m. birželio pr.), kurio metu Japonijos laivynas prarado keturis iš šešių savo lėktuvnešių išryškėjo JAV karinė persvara. Iki 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir priartėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Siekdamas paspartinti kovų Rytų Azijoje pabaigą JAV prezidentas H.Trumenas 1945 m. rugpjūtyje įsakė numesti atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio. Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. rugpjūčio 15 d. ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.
Karas iš esmės pakeitė pasaulio politinę sistemą: pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir užkirsti kelią ateities konfliktams buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, o JAV ir Sovietų Sąjunga iškilo kaip dvi pasaulinės supervalstybės, kurių santykiai greitai peraugo į Šaltąjį karą, kuris truko iki 1991 m. Europos valstybių susilpnėjimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizaciją. Vakarų Europoje prasidėjo ekonominės ir politinės integracijos procesai, kuriuos paskatino siekis išvengti karinės konfrontacijos ateityje. Rytinė Europos dalis pateko į sovietų įtakos sferą ir liko už „geležinės uždangos“ iki komunizmo žlugimo. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas, pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.
Priešistorė
Po Pirmojo pasaulinio karo sudarytos Versalio, , Trianono sutartys pralaimėjusiųjų šalių gyventojų buvo laikomos neteisingomis, tarp Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir Bulgarijos gyventojų tvyrojo revanšo nuotaikos. Nuo 1920 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. politinę valdžią didelėje Europos dalyje įgijo fašistinės ir kitos dešiniųjų ekstremistų jėgos. Italijoje 1922 m. valdžią užėmė Benito Musolinio fašistai. Vokietijoje apie 1930 m. į masinį judėjimą išaugo nacionalsocializmas. 1933 m. sausio 30 d. nacionalsocialistams ir jų sąjungininkams dešiniesiems konservatoriams buvo perduota politinė valdžia, kai prezidentas Paulius fon Hindenburgas kancleriu paskyrė Adolfą Hitlerį.
Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas. Tai padarė Vokietijos agresiją praktiškai neįmanoma. Vokietija siekė nauja ekspansija atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare, sukuriant kolonijinę imperiją. 1933 m. sausio 30 d. nacionalsocialistams ir jų dešiniesiems sąjungininkams buvo perduota politinė valdžia – Reicho prezidentas P. fon Hindenburgas A. Hitlerį paskyrė kancleriu. Nacionalsocialistų ir jų sąjungininkų programos dalimi buvo jau ankstesniųjų vyriausybių keltas tikslas peržiūrėti po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusią pasaulio tvarką ir Versalio sutartis. 1935 m. su Vokietija susivienijo Saro žemė ir Vokietijoje buvo įvesta visuotinė karo prievolė. 1936 m. kovo 7 d. Vokietija remilitarizavo Reino sritį, 1938 m. kovo 12 d. prisijungė Austriją (Anšliusas), 1938 m. rugsėjį pagal Miuncheno sutartį prisijungė Čekoslovakijos Sudetų kraštą.
1939 m. kovo 22 d. Vokietija Lietuvai paskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą, nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva ultimatumą priėmė. Šiais žingsniais ankstesnė Versalio sistema buvo sugriauta. Tai paskatino britų ir prancūzų susitaikymo politiką, kuria šios šalys tikėjosi taikiai išspręsti su Vokietijos reikalavimais susijusias problemas. Šios politikos laikytasi net ir po to, kai 1939 m. kovo 13 d. dieną Vokietija okupavo likusią Čekoslovakijos dalį, nepaisydama britų ir prancūzų protestų.
- 1939 m. balandžio 7 d. Italija okupavo Albaniją.
- 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, SSRS-Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti rytų ir šiaurės Europos šalių pasidalijimo dokumentai.
Konflikto ištakos Azijoje
Nepatenkinti Vakarų valstybių elgesiu su Japonijos imperija sudarant Versalio taiką, bei 1922 m. Vašingtono ir 1930 m. Londono jūrų sutartis, dalis Japonijos politikų ir karinio elito (pavyzdžiui Fumimaro Konoe ir Sadao Araki) atgaivino Hakkō ichiu („pasaulis po vienu stogu“) doktriną ir ėmė skleisti japonų rasės pranašumo ir teisės dominuoti Azijoje ideologiją. Pagal šią rasinę ideologiją: Japonija yra pasaulio centre, remiasi imperinėmis institucijomis ir imperatoriumi, kuris laikomas dieviška būtybe ir deivės Amateresu Omikami palikuoniu.
1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją, o 1937 m. į likusią Kinijos dalį. Japonijai atsisakius pasitraukti iš 1941 m. užimtos Prancūzijos Indokinijos ir Kinijos, 1941 m. vasarą JAV įvedė Japonijai naftos embargą. Atsakant į embargą, imperatorius Šiova pradėjo Didžiosios Rytų Azijos karą (Dai To-A sensô), patvirtindamas planus užpulti JAV laivyną Perl Harbore ir įsiveržti į pietryčių Aziją.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Karo eiga
Karo pradžia
1939 m. balandį Hitleris įsakė vermachtui ruoštis pulti Lenkiją. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija sulaužė nepuolimo ir gerų santykių paktą, pasirašytą prieš penkerius metus. Vokiečių kariuomenė įsiveržė į Lenkiją. Hitleris pasinaudojo savo paties inscenizuotu pretekstu, neva lenkų kareiviai „užpuolė“ Gleivico radijo stotį netoli Lenkijos sienos. Tačiau šįkart Prancūzija ir Didžioji Britanija nesileido į kompromisus ir, besilaikydamos įsipareigojimų ginti Lenkijos nepriklausomybę, 1939 m. rugsėjo 3 d. paskelbė karą Vokietijai.
1939 m. rugsėjo 17 d. be karo paskelbimo, sulaužiusi Lenkijos ir SSRS nepuolimo sutartį, sudarytą 1932 m. ir turėjusią galioti iki 1945 m., iš rytų į Lenkiją įsiveržė Raudonoji Armija. Tačiau, prasidėjus SSRS agresijai, Lenkija formaliai nepasiskelbė esanti karo stovyje su SSRS, kas davė pretekstą Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai irgi neskelbti karo Sovietų Sąjungai.
1940 m. lapkričio 12 d. atvykęs į Berlyną SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Molotovas bandė derėtis su Hitleriu dėl naujo Europos ir Azijos pasidalijimo, tačiau Hitleris ir jo vyriausybė, išgirdę sovietų pretenzijas į naujas žemes paliko sovietų reikalavimus be atsako.
Karo veiksmai Europoje
Lapkričio 30 d. sovietai užpuolė Suomiją ir po atkaklaus Žiemos karo 1940 m. kovo mėnesį Suomija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos. 1940 m. balandį vokiečiai užėmė Daniją ir Norvegiją.
1940 m. gegužės 10 d. vermachtas, vėl nepaisydamas mažųjų šalių neutraliteto, pasitelkęs aviaciją ir tankus, peržengė Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų sienas. Taip Vokietijos kariuomenė iš šiaurės apėjo prancūzų Mažino liniją – įtvirtintą gynybinį kompleksą, laikytą neįveikiamu. Birželio 17 d. maršalas Petenas paskelbė paliaubas. Jos įsigaliojo birželio 25 d.
1940 m. birželį SSRS okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją bei rytines Rumunijos teritorijas.
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimėjo visur. Hitlerio povandeniniai laivai skandino Britanijos plaukiančius konvojus. Nuolatinis britų miestų bombardavimas nuo 1940 m. vasaros nepajėgė palaužti gyventojų pasipriešinimo. 1940 m. vasarą virš Lamanšo ir Britanijos vyko atkaklūs mūšiai tarp vokiečių karinių oro pajėgų (Luftwaffe) ir britų RAF(Royal Air Force – karališkosios oro pajėgos). Šį mūšį, dar vadinamą „Mūšiu dėl Britanijos“, Vokietija pralaimėjo. Hitleris buvo priverstas atsisakyti planų išsilaipinti Britų salyne.
1940 m. spalio 28 d. Musolinis iš Albanijos užpuolė Graikiją. 1940 m. vyko mūšiai Anglijos danguje, o paskui graikų kontrataka spalį – pirmieji du Berlyno–Romos ašies pralaimėjimai. 1941 m. balandį Hitleris puolė Jugoslaviją ir Graikiją: dėl Kretoje patirto pasipriešinimo jis buvo priverstas atidėti intervenciją į Sovietų Sąjungą.
1941 m. kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužė šalies neutralitetą ir leido pristatyti į Didžiąją Britaniją produkciją, būtiną karo reikmėms. Rugpjūtį Čerčilis ir Ruzveltas pasirašė Atlanto chartiją, skelbusią demokratinius principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.
1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą (Barbarosos operacija). Vermachtas sparčiai veržėsi į priekį, tačiau „žaibiškas“ puolimas, koks vyko per Lenkijos ir Prancūzijos kampanijas, taip ir nepavyko. 1941–1942 m. žiemą Vokiečių kariuomenė priėjo iki pat Maskvos ir Leningrado, kurį apsiautė, nes nesugebėjo paimti šturmu. 1941–1942 m. susiformavo antihitlerinė SSRS, Jungtinės Karalystės ir JAV koalicija.
Per 1942 m. rudenį vokiečių kariuomenė pasiekė Volgą ir ruošėsi užimti Stalingradą, kuris būtų leidęs pasiekti svarbius naftos šaltinius. Bet Raudonoji armija atkakliai priešinosi ir 1943 m. vasario mėnesį vokiečių pajėgos buvo priverstos kapituliuoti. Vėliau sekė vokiečių pralaimėjimas Kursko mūšyje (1943 m.) ir mūšyje už Dnieprą (1943 m.), kurie tapo persilaužimu Rytų fronte.
Nuo 1943 m. karo eiga vis labiau krypo sąjungininkų naudai. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos bombardavo Vokietijos miestus, ir nemaža jų virto griuvėsiais. 1943 m. liepos mėnesį sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje ir pamažu užėmė visą Italiją. 1944 m. birželio 6 d. sąjungininkai išsilaipina Normandijoje. Šio išsilaipinimo metu žuvo 4500 sąjungininkių karių. Rugpjūčio 15 d. sąjungininkai išsilaipino Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje.
Raudonoji armija Rytų fronte, patirdama didelius nuostolius, veržėsi į priekį. 1944 m. pabaigoje ji priėjo Vokietijos sieną. Hitlerio „Europos tvirtovė“ ėmė griūti. Tuo metu sąjungininkų kariuomenės daliniai skverbėsi į Vokietijos žemes iš vakarų. Tačiau tik tada, kai nusižudė Adolfas Hitleris ir kai Sovietai užėmė Berlyną, 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.
Karo veiksmai Azijoje
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne.
Po to, kai Japonija, siekdama įsitvirtinti Ramiajame vandenyne, 1941 m. gruodžio 7 d. netikėtai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Pearl Harbore, į karą įstojo JAV. Japonijos lėktuvnešiai slapta priartėjo prie Havajų ir sekmadienio rytą subombardavo bazę. Iki to laiko JAV padėjo D. Britanijai kare, tiekdama jai reikalingą karinę techniką ir amuniciją.
Karo pasekmės
Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais: čigonai, slavų belaisviai, homoseksualai, bet daugiausia žydai. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln. (67 proc. visų gyvenusių).
Išnyko keturios nepriklausomos valstybės – Lietuva, Latvija, Estija ir Tuva; visas jas aneksavo Sovietų Sąjunga.
Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų, stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų, valstybių ir jų sienų pertvarkymo aukų.
Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos ir technologijos. Tarp naujų strategijų buvo Blitzkrieg (greitas puolimas besiremiantis tankų, sunkvežimių ir kitos technikos panaudojimu), oro atakos. Lėktuvų aptikimui plačiai pradėti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas.
Po šio karo prasidėjęs Šaltasis karas tęsėsi beveik 50 metų.
Karas Lietuvoje
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos okupacija.
Lietuva į karą įtraukta dar 1939 m. rugpjūčio 23 d. dieną, kai pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai, vėliau – SSRS. Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė neutralitetą. Spalio 10 dieną, pagal sutartį su SSRS, Lietuvai grąžintas Vilnius, į gražintas teritorijas įvesta 20 000 sovietų kareivių, 1940 m. birželio 15 d. sovietai okupavo, o rugpjūčio 3 d. ir aneksavo Lietuvą.
Karo veiksmai prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai vokiečių kariuomenė praktiškai be pasipriešinimo užėmė visą Lietuvą. Tuo pat metu įvyko Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas sukilimas prieš sovietų valdžią, paskelbta laikinoji vyriausybė, kuri nebuvo pripažinta nacių. Lietuva tapo Ostlando dalimi – Lietuvos generaline sritimi.
Organizuoto holokausto metu nužudyta ~95 % Lietuvos žydų (195 000), taip pat 50 000 kitų tautybių žmonių, dar 30 000 išvežta į koncentracijos stovyklas. Karo metu vyko nedidelis antinacinis pasipriešinimas, prieš nacių valdžią daugiausiai kovojo rusai, baltarusiai ir žydai.
1944 m. atsitraukdami vokiečiai naudojo išdegintos žemės taktiką – sprogdino svarbias pramonės įmones, tiltus, geležinkelio statinius. 1944 m. liepą Raudonoji armija pradėjo veržtis į Lietuvą, liepos 13 d. užėmė Vilnių, rugpjūčio 1 d. – Kauną, o spalio mėnesį užimta visa Lietuvos teritorija, išskyrus Klaipėdą ir Kuršių Neriją. Klaipėda užimta tik 1945 m. sausį, Kuršių Nerija – vasarį.
Literatūra
- Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys (sud. Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. – 637 p. – ISBN 978-9986-780-93-9
Šaltiniai
- Jörg Echternkamp: Die 101 wichtigsten Fragen – Der Zweite Weltkrieg. C.H. Beck, München 2010, P. 11.
- Axelrod, Alan (2007) Encyclopedia of World War II, Volume 1. Infobase Publishing. p. 659.
- Alexander Lüdeke: Der Zweite Weltkrieg. Ursachen, Ausbruch, Verlauf, Folgen. Parragon Books, Bath (UK) 2007, P. 299.
- Antony Beevor: Der Zweite Weltkrieg. Bertelsmann, München 2014, p.11. ISBN 978-3-570-10065-3. (Originalausgabe: The Second World War. W & N, London 2012.)
- Jim Dunnigan. Dirty Little Secrets of World War II: Military Information No One Told You About the Greatest, Most Terrible War in History, William Morrow & Company, 1994. ISBN 0-688-12235-3
- Sommerville, Donald. The Complete Illustrated History of World War Two: An Authoritative Account of the Deadliest Conflict in Human History with Analysis of Decisive Encounters and Engagements Landmark. [Sl]: Lorenz Books, December 14, 2008. p. 5. ISBN 0754818985
- John Zimmermann: Pflicht zum Untergang. Die deutsche Kriegführung im Westen des Reiches 1944/45. Schöningh, Paderborn 2009, S. 97; vgl. Stephan Burgdorff/Klaus Wiegrefe (Hrsg.): Der 2. Weltkrieg. Wendepunkt der deutschen Geschichte. Deutsche Verlags-Anstalt, 2005, P. 29.
- Dr. Petras Stankeras, Molotovas susitinka su Hitleriu: balansavimas ant karo slenksčio ir iliuzijos, Lietuvos Aidas. Nuoroda tikrinta 2021-07-14.
Nuorodos
- AntrasPasaulinis.net (lietuviška svetainė) Archyvuota kopija 2011-04-06 iš Wayback Machine projekto.
- RytuFrontas.net (lietuviška svetainė) Archyvuota kopija 2010-01-24 iš Wayback Machine projekto.
| Prieš tai: Tarpukaris | Antrasis pasaulinis karas 1939–1945 m. | Po to: Šaltasis karas |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antrasis pasaulinis karas, Kas yra Antrasis pasaulinis karas? Ką reiškia Antrasis pasaulinis karas?
Antrasis pasaulinis karasIs virsaus pagal laikrodzio rodykle Kariniai daliniai dykumoje Kinu civiliai japonu kariu laidojami gyvi Sovietu pajegos ziemos puolimo metu Japonu lektuvai ruosiasi pakilimui nuo lektuvnesio Sovietu kariai kelia veliava Berlyne Atakuojamas vokieciu povandeninis laivasData 1939 m rugsejo 1 d 1945 m rugsejo 2 d Vieta Europa Afrika Ramusis vandenynas Pietryciu Azija Kinija Artimieji RytaiRezultatas Sajungininku pergaleKonflikto salysSajungininkai Sovietu Sajunga 1941 1945 JAV 1941 1945 Jungtine Karalyste Kinijos Respublika 1937 1945 Laisvoji Prancuzija Lenkija Kanada Australija Naujoji Zelandija Pietu Afrikos Sajunga Jugoslavija 1941 1945 Graikijos karalyste 1940 1945 Norvegija 1940 1945 Nyderlandai 1940 1945 Belgija 1940 1945 Cekoslovakija Asies jegos Treciasis reichas Japonijos imperija 1937 1945 Italijos karalyste 1940 1943 Vengrijos karalyste 1940 1945 Rumunijos karalyste 1941 1944 Bulgarijos karalyste 1941 1944 Bendradarbiaujancios Sovietu Sajunga 1939 1941 Suomija 1941 1944 Tailando karalyste 1942 1945 Irako karalyste 1941 Satelitines valstybes Mandzukas Italijos Socialine Respublika 1943 1945 Kroatija 1941 1945 SlovakijaVadovai ir kariniai vadaiSajungininku lyderiai Jurgis VI Vinstonas Cercilis Franklinas Ruzveltas Josifas Stalinas Ciang Kai si Hokonas VII Leopoldas III Belgas Sajungininku kariniai vadai Bernardas Lo Montgomeris Dvaitas Eizenhaueris Daglasas Makarturas Georgijus Zukovas Rodionas Malinovskis Dmitrijus Pavlovas Ivanas Cerniachovskis Klimentas Vorosilovas Semionas Budionas Ivanas Konevas Morisas Gamelinas Sarlis de Golis Asies lyderiai Adolfas Hitleris Imperatorius Siova Benito Mussolini Asies kariniai vadai Vilhelmas Keitelis Valteris fon Reichenau Valteris fon Brauchicas Alfredas Jodlis Erichas Rederis Fedoras fon Bokas Heincas Guderianas Vilhelmas Listas Gerdas fon Runtstetas Erichas fon Mansteinas Ervinas Romelis Frydrichas Paulusas Albertas Keselringas Hideki TodzioNuostoliaiAukos Kariai virs 14 000 000 Civiliai virs 36 000 000 Is viso auku virs 50 000 000 Aukos Kariai virs 8 000 000 Civiliai virs 4 000 000 Is viso auku Virs 12 000 000 Antrasis pasaulinis karas didziausias karinis konfliktas zmonijos istorijoje 1939 1945 m vykes tarp dvieju kariniu sajungu Asies Vokietija Italija Japonija ir kt ir Sajungininku JAV Didzioji Britanija SSRS Kinija ir kt Karo pradzia Europoje paprastai laikoma 1939 m rugsejo 1 d kai pagal Maskvoje pasirasyta sutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus Molotovo Ribentropo pakta Treciasis Reichas uzpuole Lenkija ir kara Vokietijai netrukus paskelbe Prancuzija ir Jungtine Karalyste Rugsejo 17 d Lenkija uzpuole Sovietu Sajunga Tuo metu kai kurios salys jau kariavo nuo 1937 m vyko Antrasis Kinijos Japonijos karas nors nei viena is saliu nebuvo paskelbusi kitai karo Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybiu tarp ju visos didziosios valstybes susiskirsciusios į du karinius blokus Sajungininkus ir Asį Karo veiksmai vyko 40 valstybiu teritorijoje jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonu kariu salygomis pagrindiniai varzovai karo tikslams sutelke visus savo ekonominius pramoninius ir mokslinius pajegumus perzengiant civiliniu ir kariniu resursu skirtį Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai auku pareikalaves karas zmonijos istorijoje jo metu zuvo 50 70 milijonu zmoniu didele dalis ju Sovietu Sajungos ir Kinijos civiliai gyventojai Karo eiga nuleme gerokai didesnis antinacistines koalicijos ekonominis potencialas bei zmogiskieji resursai Karui buvo budinga stipri ideologizacija daznai turinti rasistiniu bruozu kuri leme daugybe karo nusikaltimu ziauru elgesį su civiliais ir karo belaisviais Del Vokietijos nacionalsocialistu kelto karo tikslo isplesti vokieciu gyvybine erdve bei holokausto politikos buvo nuzudyti 6 mln zydu ir 4 mln zmoniu priklausiusiu kitoms nacionalsocialistu isskirtoms grupems cigonai homoseksualai Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir Vidurzemio juroje Atlanto vandenyne Siaures Afrikoje Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne Beveik visos salys kariavusios Pirmajame pasauliniame kare kariavo ir Antrajame Kare nedalyvavo ir oficialiai isliko neutraliomis sesios Europos valstybes Airija Svedija Sveicarija Ispanija Portugalija ir Turkija iki 1945 m vasario men Karo Europoje pradzioje neutraliteta paskelbe ir Jungtines Valstijos taciau nuo 1939 m lapkricio jos neutraliteto įstatymas leido JAV pirkti ir savo laivais gabentis is JAV ginklus ir amunicija tuo galejo pasinaudoti tik Jungtine Karalyste Nuo 1939 m pabaigos iki 1941 m vidurio per keleta sekmingu kampaniju Vokietija nugalejo ir okupavo didele dalį Prancuzijos Jugoslavijos ir Graikijos okupavo Nyderlandus Belgija Liuksemburga Danija Norvegija Cekija ir Lenkija Dalis okupuotu teritoriju buvo tiesiogiai įjungtos į Treciajį Reicha kitose valde marionetines vyriausybes Vokietija taip pat sutartimis susaiste su savimi Rumunija Vengrija ir Bulgarija Su Italija ir Japonija Vokietija sudare sajunga vadinamaja Asį Pagal 1939 m rugpjucio men Molotovo Ribertropo pakta Vokietija ir Sovietu Sajunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes taip pat Sovietu Sajunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos Po Prancuzijos nugalejimo karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Asies valstybiu ir Jungtines Karalystes Po to seke karas Balkanuose musis del Britanijos Blicas Britanijos bombardavimo kampanija ir ilgas musis del Atlanto Į kara įstojus Vokietijos sajungininkei Italijai karo veiksmu arena tapo ir Siaures Afrika Italu kariuomene susireme su britais Egipte ir Italijos Rytu Afrikos kolonijoje Nuo 1941 m vasario men Afrikoje dislokuota Vokietijos kariuomene nesustabde Italijos pralaimejimo Po dvieju musiu prie Al Alameino 1942 m liepa ir 1942 m spalį lapkritį bei britu ir amerikieciu issilaipinimo Maroke ir Alzyre 1942 m lapkritį Afrikoje kovojusios vokieciu ir italu pajegos 1943 m geguze kapituliavo Tunise Į konflikta 1941 m įsitrauke ir kitos salys Sovietu Sajunga kai ja uzpuole Vokietija taip pat Jungtines Valstijos po Japonijos atakos pries Perl Harbora Sekmingai prasidejes Vokietijos įsiverzimas į Sovietu Sajunga 1941 m ziema įstrigo musiuose prie Maskvos 1941 m rugsejis 1942 m balandis o bandymas uzimti Stalingrada 1942 m rugpjutis 1943 m vasaris tapo pirmu dideliu pralaimejimu po kurio karo sekme nuo Vokietijos nusisuko 1944 m birzelio men viduryje Rytu fronte buvo sumusta armiju grupe Centras ir Vokietijos kariuomene iki metu galo buvo priversta atsitraukti iki Treciojo Reicho sienu Bendras Vakaru sajungininku Jungtine Karalyste JAV Kanada puolimas Europoje trimis frontais issilaipinimas Sicilijoje 1943 m liepa issilaipinimas Normandijoje 1944 m birzelio men ir issilaipinimas 1944 m rugpjucio men Pietu Prancuzijoje sudave rimta smugį Treciajam Reichui Vakaruose 1944 m spalį sajungininkai prie Aacheno įsiverze į Vokietija o 1945 m sausį į Rytu Prusija įzenge Raudonoji Armija ir eme verztis link Berlyno Iki 1945 m pavasario Reicho politine ir karine vadovybe tese akivaizdziai pralaimeta kara per kurį zuvo dar simtai tukstanciu zmoniu 1945 m balandzio 25 d prie Elbes susitiko JAV ir sovietu kariuomenes 1945 m balandzio 30 d Berlyne nusizudzius Hitleriui po dvieju dienu pasidave miesto gynejai Karas Europoje baigesi 1945 m geguzes 8 d generolui feldmarsalui Keiteliui pasirasius besalygiskos kapituliacijos akta Asies valstybe Japonija 1941 m gruodzio 7 d atakavo JAV kariniu pajegu baze Perl Harbore ir sunaikino didele dalį JAV Ramiojo vandenyno laivyno JAV paskelbus kara Japonijai Vokietija taip pat 1941 m gruodzio 11 d paskelbe kara JAV Sovietu Sajunga laikesi 1941 m balandzio 13 d sudaryto neutralumo pakto su Japonija ir į kara su Japonija nestojo 1941 m gruodzio 1942 m sausio men vykusios Arkadijos konferencijos metu JAV ir Jungtine Karalyste nusprende pirmiau nugaleti pavojingesniu priesininku laikyta Vokietija Nepaisant to nuo 1942 iki 1945 m sunkios kovos tarp sajungininku ir Japonijos vyko ir Rytu Azijoje Kinijoje Birmoje Britu Malajoje Tailande Prancuzijos Indokinijoje Indonezijoje Filipinuose ir Ramiojo vandenyno salose taip pat ir Naujojoje Gvinejoje JAV gana greitai atstate savo laivyna taciau iki 1942 m vidurio Japonija uzeme daugelį buvusiu europieciu koloniju Indokinija Honkonga Britu Malaja Filipinus dalį Birmos Nydelandu Indija ir dalį Naujosios Gvinejos Tik po Midvejaus musio 1942 m birzelio pr kurio metu Japonijos laivynas prarado keturis is sesiu savo lektuvnesiu isryskejo JAV karine persvara Iki 1945 m JAV pajegos uziminejo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir priartejo prie pagrindinio Japonijos salyno nors didzioji dalis Pietryciu Azijos tebebuvo uzimta Japonijos pajegu Japonijos laivynas buvo JAV nugaletas ir grese amerikieciu issilaipinimas Japonijos salyne Siekdamas paspartinti kovu Rytu Azijoje pabaiga JAV prezidentas H Trumenas 1945 m rugpjutyje įsake numesti atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio Japonija besalygiskai kapituliavo 1945 m rugpjucio 15 d ir Antrasis pasaulinis karas baigesi Karas is esmes pakeite pasaulio politine sistema pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir uzkirsti kelia ateities konfliktams buvo įkurta Jungtiniu Tautu Organizacija o JAV ir Sovietu Sajunga iskilo kaip dvi pasaulines supervalstybes kuriu santykiai greitai peraugo į Saltajį kara kuris truko iki 1991 m Europos valstybiu susilpnejimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizacija Vakaru Europoje prasidejo ekonomines ir politines integracijos procesai kuriuos paskatino siekis isvengti karines konfrontacijos ateityje Rytine Europos dalis pateko į sovietu įtakos sfera ir liko uz gelezines uzdangos iki komunizmo zlugimo Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tesesi pilietinis karas pasibaiges komunistu pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkurimu PriesistorePo Pirmojo pasaulinio karo sudarytos Versalio Trianono sutartys pralaimejusiuju saliu gyventoju buvo laikomos neteisingomis tarp Vokietijos Austrijos Vengrijos ir Bulgarijos gyventoju tvyrojo revanso nuotaikos Nuo 1920 m iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m politine valdzia dideleje Europos dalyje įgijo fasistines ir kitos desiniuju ekstremistu jegos Italijoje 1922 m valdzia uzeme Benito Musolinio fasistai Vokietijoje apie 1930 m į masinį judejima isaugo nacionalsocializmas 1933 m sausio 30 d nacionalsocialistams ir ju sajungininkams desiniesiems konservatoriams buvo perduota politine valdzia kai prezidentas Paulius fon Hindenburgas kancleriu paskyre Adolfa Hitlerį Versalio taikos sutartis nustate grieztas salygas kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotasias pajegas Tai padare Vokietijos agresija praktiskai neįmanoma Vokietija sieke nauja ekspansija atstatyti savo galia ir statusa prarasta Pirmajame pasauliniame kare sukuriant kolonijine imperija 1933 m sausio 30 d nacionalsocialistams ir ju desiniesiems sajungininkams buvo perduota politine valdzia Reicho prezidentas P fon Hindenburgas A Hitlerį paskyre kancleriu Nacionalsocialistu ir ju sajungininku programos dalimi buvo jau ankstesniuju vyriausybiu keltas tikslas perziureti po Pirmojo pasaulinio karo susiklosciusia pasaulio tvarka ir Versalio sutartis 1935 m su Vokietija susivienijo Saro zeme ir Vokietijoje buvo įvesta visuotine karo prievole 1936 m kovo 7 d Vokietija remilitarizavo Reino sritį 1938 m kovo 12 d prisijunge Austrija Ansliusas 1938 m rugsejį pagal Miuncheno sutartį prisijunge Cekoslovakijos Sudetu krasta 1939 m kovo 22 d Vokietija Lietuvai paskelbe ultimatuma kuriuo pareikalavo grazinti Klaipedos krasta nepaklusus grasinant karine intervencija Lietuva ultimatuma prieme Siais zingsniais ankstesne Versalio sistema buvo sugriauta Tai paskatino britu ir prancuzu susitaikymo politika kuria sios salys tikejosi taikiai isspresti su Vokietijos reikalavimais susijusias problemas Sios politikos laikytasi net ir po to kai 1939 m kovo 13 d diena Vokietija okupavo likusia Cekoslovakijos dalį nepaisydama britu ir prancuzu protestu 1939 m balandzio 7 d Italija okupavo Albanija 1939 m rugpjucio 23 d pasirasytas Molotovo Ribentropo paktas SSRS Vokietijos nepuolimo sutartis taip pat slapti rytu ir siaures Europos saliu pasidalijimo dokumentai Konflikto istakos Azijoje Nepatenkinti Vakaru valstybiu elgesiu su Japonijos imperija sudarant Versalio taika bei 1922 m Vasingtono ir 1930 m Londono juru sutartis dalis Japonijos politiku ir karinio elito pavyzdziui Fumimaro Konoe ir Sadao Araki atgaivino Hakkō ichiu pasaulis po vienu stogu doktrina ir eme skleisti japonu rases pranasumo ir teises dominuoti Azijoje ideologija Pagal sia rasine ideologija Japonija yra pasaulio centre remiasi imperinemis institucijomis ir imperatoriumi kuris laikomas dieviska butybe ir deives Amateresu Omikami palikuoniu 1931 m Japonija įsiverze į Mandziurija o 1937 m į likusia Kinijos dalį Japonijai atsisakius pasitraukti is 1941 m uzimtos Prancuzijos Indokinijos ir Kinijos 1941 m vasara JAV įvede Japonijai naftos embarga Atsakant į embarga imperatorius Siova pradejo Didziosios Rytu Azijos kara Dai To A senso patvirtindamas planus uzpulti JAV laivyna Perl Harbore ir įsiverzti į pietryciu Azija Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Karo eigaKaro pradzia Pagrindiniai straipsniai Įsiverzimas į Lenkija ir Sovietu invazija į Lenkija Įsiverzimas į Lenkija 1939 1939 m balandį Hitleris įsake vermachtui ruostis pulti Lenkija 1939 m rugsejo 1 d Vokietija sulauze nepuolimo ir geru santykiu pakta pasirasyta pries penkerius metus Vokieciu kariuomene įsiverze į Lenkija Hitleris pasinaudojo savo paties inscenizuotu pretekstu neva lenku kareiviai uzpuole Gleivico radijo stotį netoli Lenkijos sienos Taciau sįkart Prancuzija ir Didzioji Britanija nesileido į kompromisus ir besilaikydamos įsipareigojimu ginti Lenkijos nepriklausomybe 1939 m rugsejo 3 d paskelbe kara Vokietijai 1939 m rugsejo 17 d be karo paskelbimo sulauziusi Lenkijos ir SSRS nepuolimo sutartį sudaryta 1932 m ir turejusia galioti iki 1945 m is rytu į Lenkija įsiverze Raudonoji Armija Taciau prasidejus SSRS agresijai Lenkija formaliai nepasiskelbe esanti karo stovyje su SSRS kas dave preteksta Prancuzijai ir Didziajai Britanijai irgi neskelbti karo Sovietu Sajungai 1940 m lapkricio 12 d atvykes į Berlyna SSRS uzsienio reikalu liaudies komisaras Molotovas bande deretis su Hitleriu del naujo Europos ir Azijos pasidalijimo taciau Hitleris ir jo vyriausybe isgirde sovietu pretenzijas į naujas zemes paliko sovietu reikalavimus be atsako Karo veiksmai Europoje 1941 m birzelis Vokieciu kariuomene uzima VilniuSajungininku issilaipinimas NormandijojeRaudonoji armija 1944 m liepos 4 d uzeme Polocka Lapkricio 30 d sovietai uzpuole Suomija ir po atkaklaus Ziemos karo 1940 m kovo menesį Suomija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos 1940 m balandį vokieciai uzeme Danija ir Norvegija 1940 m geguzes 10 d vermachtas vel nepaisydamas mazuju saliu neutraliteto pasitelkes aviacija ir tankus perzenge Belgijos Liuksemburgo ir Nyderlandu sienas Taip Vokietijos kariuomene is siaures apejo prancuzu Mazino linija įtvirtinta gynybinį kompleksa laikyta neįveikiamu Birzelio 17 d marsalas Petenas paskelbe paliaubas Jos įsigaliojo birzelio 25 d 1940 m birzelį SSRS okupavo Lietuva Latvija ir Estija bei rytines Rumunijos teritorijas Iki 1940 m vasaros Hitleris laimejo visur Hitlerio povandeniniai laivai skandino Britanijos plaukiancius konvojus Nuolatinis britu miestu bombardavimas nuo 1940 m vasaros nepajege palauzti gyventoju pasipriesinimo 1940 m vasara virs Lamanso ir Britanijos vyko atkaklus musiai tarp vokieciu kariniu oro pajegu Luftwaffe ir britu RAF Royal Air Force karaliskosios oro pajegos Sį musį dar vadinama Musiu del Britanijos Vokietija pralaimejo Hitleris buvo priverstas atsisakyti planu issilaipinti Britu salyne 1940 m spalio 28 d Musolinis is Albanijos uzpuole Graikija 1940 m vyko musiai Anglijos danguje o paskui graiku kontrataka spalį pirmieji du Berlyno Romos asies pralaimejimai 1941 m balandį Hitleris puole Jugoslavija ir Graikija del Kretoje patirto pasipriesinimo jis buvo priverstas atideti intervencija į Sovietu Sajunga 1941 m kovo menesį Jungtiniu Valstiju prezidentas sulauze salies neutraliteta ir leido pristatyti į Didziaja Britanija produkcija butina karo reikmems Rugpjutį Cercilis ir Ruzveltas pasirase Atlanto chartija skelbusia demokratinius principus kurie turi sudaryti busima taikos pamata 1941 m birzelio 22 d Vokietija uzpuole Sovietu Sajunga Barbarosos operacija Vermachtas sparciai verzesi į priekį taciau zaibiskas puolimas koks vyko per Lenkijos ir Prancuzijos kampanijas taip ir nepavyko 1941 1942 m ziema Vokieciu kariuomene priejo iki pat Maskvos ir Leningrado kurį apsiaute nes nesugebejo paimti sturmu 1941 1942 m susiformavo antihitlerine SSRS Jungtines Karalystes ir JAV koalicija Per 1942 m rudenį vokieciu kariuomene pasieke Volga ir ruosesi uzimti Stalingrada kuris butu leides pasiekti svarbius naftos saltinius Bet Raudonoji armija atkakliai priesinosi ir 1943 m vasario menesį vokieciu pajegos buvo priverstos kapituliuoti Veliau seke vokieciu pralaimejimas Kursko musyje 1943 m ir musyje uz Dniepra 1943 m kurie tapo persilauzimu Rytu fronte Nuo 1943 m karo eiga vis labiau krypo sajungininku naudai JAV ir Didziosios Britanijos karines pajegos bombardavo Vokietijos miestus ir nemaza ju virto griuvesiais 1943 m liepos menesį sajungininkai issilaipino Sicilijoje ir pamazu uzeme visa Italija 1944 m birzelio 6 d sajungininkai issilaipina Normandijoje Sio issilaipinimo metu zuvo 4500 sajungininkiu kariu Rugpjucio 15 d sajungininkai issilaipino Prancuzijos Vidurzemio juros pakranteje Raudonoji armija Rytu fronte patirdama didelius nuostolius verzesi į priekį 1944 m pabaigoje ji priejo Vokietijos siena Hitlerio Europos tvirtove eme griuti Tuo metu sajungininku kariuomenes daliniai skverbesi į Vokietijos zemes is vakaru Taciau tik tada kai nusizude Adolfas Hitleris ir kai Sovietai uzeme Berlyna 1945 m geguzes 8 d Vokietija pasirase besalyginį kapituliacijos akta Karo veiksmai Azijoje Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne Po to kai Japonija siekdama įsitvirtinti Ramiajame vandenyne 1941 m gruodzio 7 d netiketai uzpuole amerikieciu karine juru baze Pearl Harbore į kara įstojo JAV Japonijos lektuvnesiai slapta priartejo prie Havaju ir sekmadienio ryta subombardavo baze Iki to laiko JAV padejo D Britanijai kare tiekdama jai reikalinga karine technika ir amunicija Karo pasekmesVokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln zmoniu Tarp ju tie kuriuos Treciasis reichas laike nepilnaverciais cigonai slavu belaisviai homoseksualai bet daugiausia zydai Zydu persekiojamu visoje Europoje buvo sistemingai sunaikinta 6 mln 67 proc visu gyvenusiu Isnyko keturios nepriklausomos valstybes Lietuva Latvija Estija ir Tuva visas jas aneksavo Sovietu Sajunga Karas taip pat priverte begti milijonus asmenu stumiamu artejancio sovietu fronto be to buvo nemaza ir planuotai perkeltu tautu valstybiu ir ju sienu pertvarkymo auku Karo metu atsirado naujos taktikos strategijos ir technologijos Tarp nauju strategiju buvo Blitzkrieg greitas puolimas besiremiantis tanku sunkvezimiu ir kitos technikos panaudojimu oro atakos Lektuvu aptikimui placiai pradeti naudoti radarai Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas Po sio karo prasidejes Saltasis karas tesesi beveik 50 metu Karas LietuvojeDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos okupacija Einsatzgruppen nariai saudo zydus 1942 m Lietuva į kara įtraukta dar 1939 m rugpjucio 23 d diena kai pasirasytas Molotovo Ribentropo paktas pagal kurį Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai veliau SSRS Prasidejus karui 1939 m rugsejo 1 d Lietuvos vyriausybe paskelbe neutraliteta Spalio 10 diena pagal sutartį su SSRS Lietuvai grazintas Vilnius į grazintas teritorijas įvesta 20 000 sovietu kareiviu 1940 m birzelio 15 d sovietai okupavo o rugpjucio 3 d ir aneksavo Lietuva Karo veiksmai prasidejo 1941 m birzelio 22 d kai vokieciu kariuomene praktiskai be pasipriesinimo uzeme visa Lietuva Tuo pat metu įvyko Lietuviu aktyvistu fronto suorganizuotas sukilimas pries sovietu valdzia paskelbta laikinoji vyriausybe kuri nebuvo pripazinta naciu Lietuva tapo Ostlando dalimi Lietuvos generaline sritimi Organizuoto holokausto metu nuzudyta 95 Lietuvos zydu 195 000 taip pat 50 000 kitu tautybiu zmoniu dar 30 000 isvezta į koncentracijos stovyklas Karo metu vyko nedidelis antinacinis pasipriesinimas pries naciu valdzia daugiausiai kovojo rusai baltarusiai ir zydai 1944 m atsitraukdami vokieciai naudojo isdegintos zemes taktika sprogdino svarbias pramones įmones tiltus gelezinkelio statinius 1944 m liepa Raudonoji armija pradejo verztis į Lietuva liepos 13 d uzeme Vilniu rugpjucio 1 d Kauna o spalio menesį uzimta visa Lietuvos teritorija isskyrus Klaipeda ir Kursiu Nerija Klaipeda uzimta tik 1945 m sausį Kursiu Nerija vasarį LiteraturaLietuva Antrajame pasauliniame kare straipsniu rinkinys sud Arvydas Anusauskas Ceslovas Laurinavicius Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2007 637 p ISBN 978 9986 780 93 9SaltiniaiJorg Echternkamp Die 101 wichtigsten Fragen Der Zweite Weltkrieg C H Beck Munchen 2010 P 11 Axelrod Alan 2007 Encyclopedia of World War II Volume 1 Infobase Publishing p 659 Alexander Ludeke Der Zweite Weltkrieg Ursachen Ausbruch Verlauf Folgen Parragon Books Bath UK 2007 P 299 Antony Beevor Der Zweite Weltkrieg Bertelsmann Munchen 2014 p 11 ISBN 978 3 570 10065 3 Originalausgabe The Second World War W amp N London 2012 Jim Dunnigan Dirty Little Secrets of World War II Military Information No One Told You About the Greatest Most Terrible War in History William Morrow amp Company 1994 ISBN 0 688 12235 3 Sommerville Donald The Complete Illustrated History of World War Two An Authoritative Account of the Deadliest Conflict in Human History with Analysis of Decisive Encounters and Engagements Landmark Sl Lorenz Books December 14 2008 p 5 ISBN 0754818985 John Zimmermann Pflicht zum Untergang Die deutsche Kriegfuhrung im Westen des Reiches 1944 45 Schoningh Paderborn 2009 S 97 vgl Stephan Burgdorff Klaus Wiegrefe Hrsg Der 2 Weltkrieg Wendepunkt der deutschen Geschichte Deutsche Verlags Anstalt 2005 P 29 Dr Petras Stankeras Molotovas susitinka su Hitleriu balansavimas ant karo slenkscio ir iliuzijos Lietuvos Aidas Nuoroda tikrinta 2021 07 14 NuorodosVikiteka Antrasis pasaulinis karas vaizdine ir garsine medziagaAntrasPasaulinis net lietuviska svetaine Archyvuota kopija 2011 04 06 is Wayback Machine projekto RytuFrontas net lietuviska svetaine Archyvuota kopija 2010 01 24 is Wayback Machine projekto Pries tai Tarpukaris Antrasis pasaulinis karas 1939 1945 m Po to Saltasis karasSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu