Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Napoleonas III pranc Napoléon III 1808 m balandžio 20 d 1873 m sausio 9 d pirmasis Prancūzijos prezidentas 1848 1852 m i
Napoleonas III
Napoleonas III (pranc. Napoléon III, 1808 m. balandžio 20 d. – 1873 m. sausio 9 d.) – pirmasis Prancūzijos prezidentas 1848–1852 m. ir paskutinis Prancūzijos imperatorius nuo 1852 m. iki nuvertimo in absentia 1870 m. rugsėjo 4 d.
| Napoleonas III | |
|---|---|
| Prancūzijos imperatorius | |
| Hipolito Flandreno portretas, 1861 m. | |
| Bonapartai | |
| Gimė | 1808 m. balandžio 20 d. Paryžius |
| Mirė | 1873 m. sausio 9 d. (64 metai) |
| Tėvas | |
| Motina | Hortenzija de Boarnė |
| Sutuoktinis (-ė) | Eugenija Monticho |
| Vaikai | Eugène Bure |
| Prancūzijos prezidentas | |
| Valdė | 1848 m. gruodžio 20 d. – 1852 m. gruodžio 2 d. (3 metai) |
| Pirmtakas | Louis-Eugène Cavaignac (Susirinkimo pirmininkas) |
| Įpėdinis | Napoleonas III |
| Prancūzijos imperatorius | |
| Valdė | 1852 m. gruodžio 2 d. – 1870 m. rugsėjo 4 d. (17 metų) |
| Pirmtakas | Napoleonas II |
| Įpėdinis | Louis-Jules Trochu (Nacionalinės gynybos vadovybės vadas) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Napoleonas III |
Iki karūnavimo buvo vadinamas Liudviku Napoleonu Bonapartu (pranc. Louis-Napoléon Bonaparte). Trečiasis Liudviko Napoleono Bonaparto, vadinamo , ir Hortenzijos de Boarnė (de Beauharnais), sūnus. Pirmojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I sūnėnas.
Biografija
1815 m. Prancūzijoje žlugus imperijai su motina apsigyveno , kur motina nusipirko Arenenbergo pilį. Namuose ir karo mokykloje įgijo gerą išsilavinimą. Motina įkvėpė gilią pagarbą Napoleonui I, tikėjimą, kad jam lemta atkurti imperiją. 1827 m. jis išvyko į Italiją pas vyresnįjį brolį Napoleoną Liudviką, abu įsijungė į karbonarų judėjimą, 1831 m. Romanijoje dalyvavo nesėkmingame sukilime prieš popiežiaus valdžią.
Mirus broliui ir Napoleono I sūnui Napoleonui II l liko vieninteliu Bonapartų giminės pretendentu į valdžią. Siekdamas šio tikslo publikavo propagandinius straipsnius, traktatus istorijos ir karybos tematika, domėjosi socialistinėmis teorijomis. Veikale „Keletas Napoleono idėjų“ (Des idées napoléoniennes, 1839) formulavo tvirtos valdžios, turinčios tautos mandatą, ūkio modernizavimo ir racionalių socialinių reformų politinę programą. 1836 m. Strasbūre ir 1840 m. Bulonėje organizavo nesėkmingus kariuomenės maištus prieš . 1840 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Kalėjime parašė knygą „Skurdo panaikinimas“ (L’extinction du paupérisme, 1844), įgydamas žemųjų miesto sluoksnių simpatiją. Jo avantiūrizmas ir įkalinimas jį padarė žinomą ir platesnei Prancūzijos visuomenei. 1846 m. gegužės 25 d. pabėgo iš kalėjimo ir apsigyveno Londone. Per žlugus Liepos monarchijai grįžo į Paryžių.
Išrinkimas prezidentu ir karūnavimas
1848 m. gruodžio mėnesį, remiamas legitimistų, orleanistų, dalies buržuazijos ir Katalikų bažnyčios, triuškinamai laimėjo respublikos prezidento rinkimus, gaudamas 5,5 ir 7,5 mln. balsų. Orleanistų sugrąžinimo į sostą šalininkams laimėjus 1849 m. gegužės mėnesio rinkimus į Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą, išliko jam nepalanki konstitucijos norma, numatanti ketverių metų trukmės prezidento kadenciją be teisės perrinkti. Legaliais metodais nepavykus šios normos pakeisti, 1851 m. gruodžio 2 d. įvykdė valstybės perversmą, paleido Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą, suėmė monarchistų ir respublikonų opozicijos lyderius. Nauja konstitucija buvo papildyta 1852 m. lapkričio 20 d. plebiscite patvirtintu įstatymu apie imperijos atkūrimą (Antroji imperija), o 1852 m. gruodžio 2 d. pasiskelbė imperatoriumi Napoleonu III.
Imperatoriaus valdžia ir perversmas
Napoleono III įvestas režimas per visą jo valdymo laikotarpį buvo tvirtas, jį rėmė kariuomenė, valstiečiai, buržuazija ir bažnyčia. Parlamentas įstatymus tik tvirtindavo, negalėjo jų siūlyti. Tokiomis sąlygomis Prancūzijoje sparčiai plėtojosi pramonė, bankininkystė, smulkūs ir stambūs žemvaldžiai gavo solidžią finansinę paramą, išplėtota valstybinė labdara, legalizuoti streikai ir profsąjungos. 1853–1856 m. jo iniciatyva įgyvendinta plataus masto Paryžiaus rekonstrukcija.
Aktyvi buvo ir Antrosios imperijos užsienio politika. Krymo kare (1854–1856) pergalingai kariauta su Rusijos imperija. Paskelbė tautų teisės turėti savo valstybę principą, jo 1859 m. karas su Austrija pagreitino Italijos susivienijimą. Kartu vyko plėšikiški karai su Kinija, plėstos Prancūzijos kolonijinės valdos. Nesėkme baigėsi 1861–1867 m. intervencija Meksikoje, pastangos sutrukdyti susivienyti Vokietijai.
Šeštame dešimtmetyje įvestas Napoleono III diktatoriškas režimas palaipsniui švelnėjo, septintasis dešimtmetis jau vadintas „liberaliąja imperija“ (pranc. Empire libéral). Susidarė sąlygos stiprėti respublikoniškai opozicijai. Tačiau dėl Napoleono III diplomatijos klaidų kilo Prancūzijos–Prūsijos karas (1870–1871). Prie Sedano apsupta Prancūzijos kariuomenė 1870 m. rugsėjo 2 d. kapituliavo, imperatorius pateko į nelaisvę. 1870 m. rugsėjo 4 d. Paryžiuje įvyko revoliucija, Prancūzija paskelbta respublika.
Paleistas iš nelaisvės, sunkiai sirgdamas, išvyko į Didžiąją Britaniją, kur ir mirė.
Šaltiniai
- Algis Kasperavičius. Napoleonas III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 46-47 psl.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Napoleonas III, Kas yra Napoleonas III? Ką reiškia Napoleonas III?
Napoleonas III pranc Napoleon III 1808 m balandzio 20 d 1873 m sausio 9 d pirmasis Prancuzijos prezidentas 1848 1852 m ir paskutinis Prancuzijos imperatorius nuo 1852 m iki nuvertimo in absentia 1870 m rugsejo 4 d Napoleonas IIIPrancuzijos imperatoriusHipolito Flandreno portretas 1861 m BonapartaiGime 1808 m balandzio 20 d ParyziusMire 1873 m sausio 9 d 64 metai TevasMotina Hortenzija de BoarneSutuoktinis e Eugenija MontichoVaikai Eugene BurePrancuzijos prezidentasValde 1848 m gruodzio 20 d 1852 m gruodzio 2 d 3 metai Pirmtakas Louis Eugene Cavaignac Susirinkimo pirmininkas Įpedinis Napoleonas IIIPrancuzijos imperatoriusValde 1852 m gruodzio 2 d 1870 m rugsejo 4 d 17 metu Pirmtakas Napoleonas IIĮpedinis Louis Jules Trochu Nacionalines gynybos vadovybes vadas Zymus apdovanojimaiVikiteka Napoleonas III Iki karunavimo buvo vadinamas Liudviku Napoleonu Bonapartu pranc Louis Napoleon Bonaparte Treciasis Liudviko Napoleono Bonaparto vadinamo ir Hortenzijos de Boarne de Beauharnais sunus Pirmojo Prancuzijos imperatoriaus Napoleono I sunenas BiografijaNapoleonas III su zmona Eugenija Monticho 1815 m Prancuzijoje zlugus imperijai su motina apsigyveno kur motina nusipirko Arenenbergo pilį Namuose ir karo mokykloje įgijo gera issilavinima Motina įkvepe gilia pagarba Napoleonui I tikejima kad jam lemta atkurti imperija 1827 m jis isvyko į Italija pas vyresnįjį brolį Napoleona Liudvika abu įsijunge į karbonaru judejima 1831 m Romanijoje dalyvavo nesekmingame sukilime pries popieziaus valdzia Mirus broliui ir Napoleono I sunui Napoleonui II l liko vieninteliu Bonapartu gimines pretendentu į valdzia Siekdamas sio tikslo publikavo propagandinius straipsnius traktatus istorijos ir karybos tematika domejosi socialistinemis teorijomis Veikale Keletas Napoleono ideju Des idees napoleoniennes 1839 formulavo tvirtos valdzios turincios tautos mandata ukio modernizavimo ir racionaliu socialiniu reformu politine programa 1836 m Strasbure ir 1840 m Buloneje organizavo nesekmingus kariuomenes maistus pries 1840 m nuteistas kaleti iki gyvos galvos Kalejime parase knyga Skurdo panaikinimas L extinction du pauperisme 1844 įgydamas zemuju miesto sluoksniu simpatija Jo avantiurizmas ir įkalinimas jį padare zinoma ir platesnei Prancuzijos visuomenei 1846 m geguzes 25 d pabego is kalejimo ir apsigyveno Londone Per zlugus Liepos monarchijai grįzo į Paryziu Isrinkimas prezidentu ir karunavimas 1848 m gruodzio menesį remiamas legitimistu orleanistu dalies burzuazijos ir Kataliku baznycios triuskinamai laimejo respublikos prezidento rinkimus gaudamas 5 5 ir 7 5 mln balsu Orleanistu sugrazinimo į sosta salininkams laimejus 1849 m geguzes menesio rinkimus į Įstatymu leidziamajį susirinkima isliko jam nepalanki konstitucijos norma numatanti ketveriu metu trukmes prezidento kadencija be teises perrinkti Legaliais metodais nepavykus sios normos pakeisti 1851 m gruodzio 2 d įvykde valstybes perversma paleido Įstatymu leidziamajį susirinkima sueme monarchistu ir respublikonu opozicijos lyderius Nauja konstitucija buvo papildyta 1852 m lapkricio 20 d plebiscite patvirtintu įstatymu apie imperijos atkurima Antroji imperija o 1852 m gruodzio 2 d pasiskelbe imperatoriumi Napoleonu III Imperatoriaus valdzia ir perversmas Napoleono III įvestas rezimas per visa jo valdymo laikotarpį buvo tvirtas jį reme kariuomene valstieciai burzuazija ir baznycia Parlamentas įstatymus tik tvirtindavo negalejo ju siulyti Tokiomis salygomis Prancuzijoje sparciai pletojosi pramone bankininkyste smulkus ir stambus zemvaldziai gavo solidzia finansine parama ispletota valstybine labdara legalizuoti streikai ir profsajungos 1853 1856 m jo iniciatyva įgyvendinta plataus masto Paryziaus rekonstrukcija Aktyvi buvo ir Antrosios imperijos uzsienio politika Krymo kare 1854 1856 pergalingai kariauta su Rusijos imperija Paskelbe tautu teises tureti savo valstybe principa jo 1859 m karas su Austrija pagreitino Italijos susivienijima Kartu vyko plesikiski karai su Kinija plestos Prancuzijos kolonijines valdos Nesekme baigesi 1861 1867 m intervencija Meksikoje pastangos sutrukdyti susivienyti Vokietijai Sestame desimtmetyje įvestas Napoleono III diktatoriskas rezimas palaipsniui svelnejo septintasis desimtmetis jau vadintas liberaliaja imperija pranc Empire liberal Susidare salygos stipreti respublikoniskai opozicijai Taciau del Napoleono III diplomatijos klaidu kilo Prancuzijos Prusijos karas 1870 1871 Prie Sedano apsupta Prancuzijos kariuomene 1870 m rugsejo 2 d kapituliavo imperatorius pateko į nelaisve 1870 m rugsejo 4 d Paryziuje įvyko revoliucija Prancuzija paskelbta respublika Paleistas is nelaisves sunkiai sirgdamas isvyko į Didziaja Britanija kur ir mire SaltiniaiAlgis Kasperavicius Napoleonas III Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 46 47 psl Nuorodos