Gvinėjos įlanka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gvinėjos įlanka – Atlanto vandenyno dalis pietvakarių Afrikos pakrantėje. Istoriškai taip susiklostė, kad pietvakarių Afrikos krantas į šiaurę nuo įlankos vadinosi Aukštutine Gvinėja, o į rytus – Žemutine Gvinėja. Gvinėjos vardas davė pavadinimus ir trims valstybėms Afrikoje: Gvinėjai, Bisau Gvinėjai ir Pusiaujo Gvinėjai, taip pat ir Naujosios Gvinėjos salai pietryčių Azijoje.

Įlankos plotas 1,5 mln. km². Didžiausias gylis 6363 m. Šiaurės rytuose dalijasi į 2 įlankas – Biafros ir Benino. Gausu nedidelių vulkaninių salų (Biokas, San Tomė, Prinsipė). Didžiausi uostai: Abidžanas (Dramblio Kaulo Krantas), Akra, Tema, Sekondis-Takoradis (visi – Gana), Lomė (Togas), Lagosas (Nigerija), Librevilis (Gabonas).

Salos

Gvinėjos įlankoje yra salų, didžiausios iš jų yra pietvakarių ir šiaurės rytų salų grandinėje, kuri suformuoja dalį .

• Anobonas, dar žinomas kaip Pagalu arba Pigalu, – sala, kuri priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
•  – sala vakarinėje Afrikos pakrantėje, priklauso vakariniam Ganos regionui.
• Biokas – sala vakarinėje Afrikos pakrantėje, priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
• Koriskas – sala, priklausanti Pusiaujo Gvinėjai.
• Didysis Elobėjus ir Mažasis Elobėjus – dvi salos, kurios priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
• San Tomė ir Prinsipė (oficialiai Demokratinė San Tomė ir Prinsipės respublika) – dviejų salų valstybė, buvusi Portugalijos kolonija. Sudaryta iš San Tomės ir Prinsipės salų, kurios viena nuo kitos nutolusios 140 km, o nuo Gabono krantų – apie 225–250 km. Abi salos priklauso Kamerūno ugnikalnių linijai.