Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zubovų rūmai Didždvaris Zubovų rūmai atvirukas Vieta ŠiauliaiĮkurtas XVIII a pab Rūmų stilius KlasicizmasBajorų giminės
Zubovų rūmai
| Zubovų rūmai (Didždvaris) | |
|---|---|
Zubovų rūmai (atvirukas) | |
| Vieta | Šiauliai |
| Įkurtas | XVIII a. pab. |
| Rūmų stilius | Klasicizmas |
| Bajorų giminės | Zubovai |
| Pastatų būklė | Restauruota |
| Savininkas | Šiaulių universitetas |
Zubovų rūmai (arba Didždvaris) – pastatas Šiauliuose, Aušros al. 50. Šiuo metu čia veikia Šiaulių universiteto Menų fakultetas.
Istorija
Didesnė dalis rūmų pastatų buvo statyti po 1765 m., kai Šiaulių ekonomijos administratoriumi paskirtas Antanas Tyzenhauzas. Naujai suprojektuotas dvaro sodybos išplanavimas buvo parengtas (kaip ir pats miestas) klasicizmo stiliuje (stačiakampio struktūra), o beveik visa Joniškio gatvė buvo nugriauta.
Senieji rūmai
Nėra tikslių žinių, kada parke iškilo Šiaulių ekonomijos rūmai, kuriuos projektavo, matyt, pats D. Sakas. Jie stovėjo alėjos, kuria baigėsi Skersinė gatvė, gale, ant kalniuko. 1786 ir 1789 m. Šiaulių ekonomijos inventoriuje pažymėta, kad dviaukštė mūrinė ekonomijos administratoriaus rezidencija jau stovi. Greta jos, abipus žiedo karietoms privažiuoti, dar nebaigti du dviaukščiai mūriniai gyvenamieji pastatai. Tiesa, 1780 m. Antanas Tyzenhauzas, bankrutavus jo įsteigtoms manufaktūroms, apkaltintas valstybės lėšų švaistymu, buvo pašalintas iš pareigų, todėl, matyt, jam šiuose rūmuose apsistoti nebeteko.
Šalia rūmų buvo įrengtas stačiakampio plano parkas su vaismedžių sodu šiaurės vakarų pusėje. Inventoriuje suskaičiuota, kad dvaro sode augo 192 obelys, 39 kriaušės, 21 trešnė, 7 slyvos, jo pakraščiuose 63 liepos.
Ant rytinės dvaro ir miesto ribos dvaro žemėje pastatyti akmeniniai tvartai, namai dvaro tarnautojams ir darbininkams, arklidės (dabar Šiaulių apygardos teismas) su žirgų maniežu ir kiti ūkiniai pastatai. Sklypuose tarp dvaro ir turgaus aikštės buvo statomi namai amatininkams, o naujai nutiestoje Mintaujos (dabar Vilniaus) gatvėje jau 1783 m. stovėjo 26 mūriniai, 32 mediniai su fasadine mūro siena ir 6 mediniai namai. Šia gatve ėjo ir pietvakarinė dvaro riba, iki jos nuo dvaro rūmų vedė dabartinė Kaštonų alėja, kuri taip pat baigėsi klasikinio stiliaus vartais.
Zubovų valdymas
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui, vienam iš Respublikos padalijimo iniciatorių Platonui Zubovui. 1807 m. birželio 14 d. Napoleonas Prūsijoje sumušė generolo Beningseno vadovaujamos rusų kariuomenės pajėgas. Išgąsdintas caras Aleksandras I, kunigaikštis Kurakinas ir kiti didžiūnai, laikinai apsigyvenę Šiauliuose, Didždvario rūmuose laukė diplomatinio karo tarp abiejų valdovų pabaigos. Tik, kai Aleksandras I, siekdamas išlaikyti sostą ir baudžiavinę santvarką, padarė daugybę nuolaidų, Napoleonas pasiūlė susitikti prie neutralaus Nemuno. Susitikimas baigėsi Tilžės taika. 1812 m. Tėvynės karo išvakarėse Aleksandras I vėl lankėsi Šiauliuose.
Platonui Zubovui mirus Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė jo brolis Valerijonas bei šio vaikai Aleksandras ir Platonas Zubovai, tačiau rūmuose jie negyveno. 1827 m. po teismų Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldėjo Platono Zubovo brolis, Rusijos kariuomenės generolas majoras Dmitrijus Zubovas. Vėliau dvarus valdė Nikolajus Zubovas (1832–1898), jo sūnus Vladimiras Zubovas (1862–1933).
Naujasis Didždvaris
Didždvario vasaros rezidenciją (dabar Šiaulių universiteto Menų fakultetas) pradėjo statyti Dmitrijus Zubovas, nes senieji rūmai nebetiko nuolatiniam gyvenimui. Žiemą Zubovai gyveno Ginkūnų ir kituose dvaruose.
Zubovų nuo dvaro valdos atrėžtame ir dovanotame sklype, iš jų plytinėse Gubernijoje ir Aleksandrijoje pagamintų plytų 1898 m. pastatytame pastate įsikūrė mergaičių gimnazija (dabar Didždvario gimnazija).
Buvo rekonstruotas ir , kuris per visą XX a. buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. 1837–1845 m. parkas užėmė 8 dešimtines žemės. Miestiečiams buvo leidžiama laisvai pasivaikščioti po parką. 1921 m. 3,6 ha parkas ir Kaštonų alėja oficialiai padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei. 1930 m. prie parko prijungtas dar vienas 7260 m² žemės sklypas, kuriame įrengti 2 teniso kortai, vaikų žaidimo aikštelės ir vasaros teatras.
Zubovams nustojus Didždvaryje gyventi, pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti įstaigoms. 1923 m. dvaro pastatuose buvo įsteigtas Aušros muziejus, įsikūrė „Kultūros“ bendrovė. 1926 m., tiesiant toliau Aušros alėją, nugriauti nebenaudojami Ekonomijos rūmai, o 1934 m. ir dvaro vartai.
Politikos ir kultūros židinys
Spaudos draudimo metais Didždvaris buvo tapęs vienu iš kontrabanda iš Rytprūsių atgabentos spaudos lietuvišku šriftu paskirstymo punktų. Į čia ją atgabendavo iš Gubernijos dvaro sandėlių ir išveždavo į aplinkinius kaimus bei miestelius. Vėliau taip buvo gabenamas „Varpas“, „Ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, netgi „“ ir kita socialdemokratų literatūra.
1874 m. Šiaulių gimnazijos kairiųjų gimnazistų būrelis, vadovaujamas Jono Bielskio, suorganizavo slaptą nelegalios literatūros biblioteką. Biblioteką knygomis rėmusi Aleksandra Zubovienė, o kai policijai pradėjus domėtis moksleivių veikla bibliotekai pradėjo grėsti pavojus, priėmė ją į savo kambarius rūmuose. Iš vieno gimnazistų buto knygas vaikišku vežimėliu, pakinkytu mažu arkliuku poniu pervežė Zubovienės vaikai Olga ir Dimitrijus. Knygų iš dabar jau saugios bibliotekos, skaitytojams parūpindavo gimnazistas Vladimiras Zubovas.
1900 m. balandžio 14 d. vidaus reikalų ministrui patvirtinus visuomeninės bibliotekos draugijos įstatus bibliotekos skaitykla buvo atidaryta pačiuose Didždvario rūmuose antrame aukšte. V. Zubovas bibliotekai perdavė Šiaulių ekonomijos archyvą ir visą savo biblioteką. Dar 2000 knygų padovanojo Peterburgo knygų leidėja P. Popova. 1913 m. ši biblioteka jau turėjo 9270 tomų mokslinės ir grožinės literatūros, joje per metus lankydavosi iki 9000 skaitytojų.
1907 m. Vladimiras Zubovas buvo sumanęs leisti dienraštį „Spindulys“, tačiau negavo gubernatoriaus leidimo.
Gyventojai
Dvare ir jo pastatuose kaip Zubovų dvaro darbuotojai, tarnautojai gimnazijos moksleiviai ar Zubovų vaikų mokytojai gyveno:
- Vaclovas Bielskis
- Laurynas Ivinskis
- Jonas Jablonskis
- Augustinas Janulaitis
- Mykolas Oginskis
Šaltiniai
- Šiaulių dvaro sodyba
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zubovų rūmai, Kas yra Zubovų rūmai? Ką reiškia Zubovų rūmai?
Zubovu rumai Didzdvaris Zubovu rumai atvirukas Vieta SiauliaiĮkurtas XVIII a pab Rumu stilius KlasicizmasBajoru gimines ZubovaiPastatu bukle RestauruotaSavininkas Siauliu universitetas Zubovu rumai arba Didzdvaris pastatas Siauliuose Ausros al 50 Siuo metu cia veikia Siauliu universiteto Menu fakultetas IstorijaDidesne dalis rumu pastatu buvo statyti po 1765 m kai Siauliu ekonomijos administratoriumi paskirtas Antanas Tyzenhauzas Naujai suprojektuotas dvaro sodybos isplanavimas buvo parengtas kaip ir pats miestas klasicizmo stiliuje staciakampio struktura o beveik visa Joniskio gatve buvo nugriauta Senieji rumaiNera tiksliu ziniu kada parke iskilo Siauliu ekonomijos rumai kuriuos projektavo matyt pats D Sakas Jie stovejo alejos kuria baigesi Skersine gatve gale ant kalniuko 1786 ir 1789 m Siauliu ekonomijos inventoriuje pazymeta kad dviaukste murine ekonomijos administratoriaus rezidencija jau stovi Greta jos abipus ziedo karietoms privaziuoti dar nebaigti du dviauksciai muriniai gyvenamieji pastatai Tiesa 1780 m Antanas Tyzenhauzas bankrutavus jo įsteigtoms manufakturoms apkaltintas valstybes lesu svaistymu buvo pasalintas is pareigu todel matyt jam siuose rumuose apsistoti nebeteko Salia rumu buvo įrengtas staciakampio plano parkas su vaismedziu sodu siaures vakaru puseje Inventoriuje suskaiciuota kad dvaro sode augo 192 obelys 39 kriauses 21 tresne 7 slyvos jo pakrasciuose 63 liepos Ant rytines dvaro ir miesto ribos dvaro zemeje pastatyti akmeniniai tvartai namai dvaro tarnautojams ir darbininkams arklides dabar Siauliu apygardos teismas su zirgu maniezu ir kiti ukiniai pastatai Sklypuose tarp dvaro ir turgaus aikstes buvo statomi namai amatininkams o naujai nutiestoje Mintaujos dabar Vilniaus gatveje jau 1783 m stovejo 26 muriniai 32 mediniai su fasadine muro siena ir 6 mediniai namai Sia gatve ejo ir pietvakarine dvaro riba iki jos nuo dvaro rumu vede dabartine Kastonu aleja kuri taip pat baigesi klasikinio stiliaus vartais Zubovu valdymasPo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1795 m Rusijos imperatore Jekaterina II Siauliu ekonomija su centriniu dvaru atidave savo favoritui vienam is Respublikos padalijimo iniciatoriu Platonui Zubovui 1807 m birzelio 14 d Napoleonas Prusijoje sumuse generolo Beningseno vadovaujamos rusu kariuomenes pajegas Isgasdintas caras Aleksandras I kunigaikstis Kurakinas ir kiti didziunai laikinai apsigyvene Siauliuose Didzdvario rumuose lauke diplomatinio karo tarp abieju valdovu pabaigos Tik kai Aleksandras I siekdamas islaikyti sosta ir baudziavine santvarka padare daugybe nuolaidu Napoleonas pasiule susitikti prie neutralaus Nemuno Susitikimas baigesi Tilzes taika 1812 m Tevynes karo isvakarese Aleksandras I vel lankesi Siauliuose Platonui Zubovui mirus Siauliu ekonomija kurį laika valde jo brolis Valerijonas bei sio vaikai Aleksandras ir Platonas Zubovai taciau rumuose jie negyveno 1827 m po teismu Siauliu Joniskio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldejo Platono Zubovo brolis Rusijos kariuomenes generolas majoras Dmitrijus Zubovas Veliau dvarus valde Nikolajus Zubovas 1832 1898 jo sunus Vladimiras Zubovas 1862 1933 Naujasis Didzdvaris2010 m atliekami archeologiniai tyrimai Didzdvaryje atskleide nemazai nezinotu faktuDidzdvario parkas Didzdvario vasaros rezidencija dabar Siauliu universiteto Menu fakultetas pradejo statyti Dmitrijus Zubovas nes senieji rumai nebetiko nuolatiniam gyvenimui Ziema Zubovai gyveno Ginkunu ir kituose dvaruose Zubovu nuo dvaro valdos atreztame ir dovanotame sklype is ju plytinese Gubernijoje ir Aleksandrijoje pagamintu plytu 1898 m pastatytame pastate įsikure mergaiciu gimnazija dabar Didzdvario gimnazija Buvo rekonstruotas ir kuris per visa XX a buvo taisyklingos staciakampio formos o amziaus pabaigoje tapo artimas angliskam laisvo isplanavimo stiliui 1837 1845 m parkas uzeme 8 desimtines zemes Miestieciams buvo leidziama laisvai pasivaikscioti po parka 1921 m 3 6 ha parkas ir Kastonu aleja oficialiai padovanoti Siauliu miesto savivaldybei 1930 m prie parko prijungtas dar vienas 7260 m zemes sklypas kuriame įrengti 2 teniso kortai vaiku zaidimo aiksteles ir vasaros teatras Zubovams nustojus Didzdvaryje gyventi pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti įstaigoms 1923 m dvaro pastatuose buvo įsteigtas Ausros muziejus įsikure Kulturos bendrove 1926 m tiesiant toliau Ausros aleja nugriauti nebenaudojami Ekonomijos rumai o 1934 m ir dvaro vartai Politikos ir kulturos zidinysSpaudos draudimo metais Didzdvaris buvo tapes vienu is kontrabanda is Rytprusiu atgabentos spaudos lietuvisku sriftu paskirstymo punktu Į cia ja atgabendavo is Gubernijos dvaro sandeliu ir isvezdavo į aplinkinius kaimus bei miestelius Veliau taip buvo gabenamas Varpas ukininkas Darbininku balsas netgi ir kita socialdemokratu literatura 1874 m Siauliu gimnazijos kairiuju gimnazistu burelis vadovaujamas Jono Bielskio suorganizavo slapta nelegalios literaturos biblioteka Biblioteka knygomis remusi Aleksandra Zuboviene o kai policijai pradejus dometis moksleiviu veikla bibliotekai pradejo gresti pavojus prieme ja į savo kambarius rumuose Is vieno gimnazistu buto knygas vaikisku vezimeliu pakinkytu mazu arkliuku poniu perveze Zubovienes vaikai Olga ir Dimitrijus Knygu is dabar jau saugios bibliotekos skaitytojams parupindavo gimnazistas Vladimiras Zubovas 1900 m balandzio 14 d vidaus reikalu ministrui patvirtinus visuomenines bibliotekos draugijos įstatus bibliotekos skaitykla buvo atidaryta paciuose Didzdvario rumuose antrame aukste V Zubovas bibliotekai perdave Siauliu ekonomijos archyva ir visa savo biblioteka Dar 2000 knygu padovanojo Peterburgo knygu leideja P Popova 1913 m si biblioteka jau turejo 9270 tomu mokslines ir grozines literaturos joje per metus lankydavosi iki 9000 skaitytoju 1907 m Vladimiras Zubovas buvo sumanes leisti dienrastį Spindulys taciau negavo gubernatoriaus leidimo GyventojaiDvare ir jo pastatuose kaip Zubovu dvaro darbuotojai tarnautojai gimnazijos moksleiviai ar Zubovu vaiku mokytojai gyveno Vaclovas Bielskis Laurynas Ivinskis Jonas Jablonskis Augustinas Janulaitis Mykolas OginskisSaltiniaiVikiteka Zubovu rumai vaizdine ir garsine medziagaSiauliu dvaro sodyba