Zborivo sutartis

Etmonato sienų žemėlapis pagal sutartį

Data:	1649 m. rugpjūčio 18 d.
Vieta:	Zborivas, dab. Ukraina
Rezultatas:	Didėjanti kazokų autonomija

Susitariančios pusės

Abiejų Tautų Respublika

Kazokų etmonatas

Zborivo sutartis (ukr. Зборівський договір, lenk. Ugoda zborowska) – 1649 m. rugpjūčio 18 d., po Zborivo mūšio, pasirašyta sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Kazokų etmonato. Mūšyje jungtinės kazokų ir Krymo totorių pajėgos, vadovaujamos etmono Bogdano Chmelnickio ir chano Islamo III, nugalėjo Jono Kazimiero Vazos vadovaujamą ATR kariuomenę.

Sutartį sudarė du atskiri Etmonato ir ATR bei Krymo ir ATR susitarimai.

Zborivo sutarčiai Ukrainos istorijoje tenka svarbus vaidmuo, nes ji buvusius Abiejų Tautų Respublikos maištininkus pavertė naujos politinės bendruomenės piliečiais.

Pasirašantys asmenys

Kazokų atstovai: Bogdanas Chmelnickis, Ivanas Vygovskis
ATR atstovai: Adomas Kisielis, Jurgis Osolinskis, Jonušas Radvila, Vladislavas Dominykas Zaslavskis

Susitarimo punktai

Pagal susitarimą:

Išsaugotos visos Zaporožės kazokų laisvės.
Registrinių kazokų skaičius bus 40 000, o registro rengimas bus pavestas Zaporožės kazokų etmonui.
Į registrinius kazokus bus leidžiama priimti kazokus šiuose miestuose: šioje Dniepro pusėje: nuo Korostyšivo, Pavoločo, Pohrebyščės, Prylukų, Vinycios, Braclavo, Jampilio iki Dniestro ir kitoje Dniepro pusėje: Osteryje, Černigove, Nižyne iki Maskvos sienos, taip pat visur tarp Dniepro ir Dniestro.
Kiekvienas, norintis būti kazoku, gali tai pasirinkti, pasilikdamas visą savo turtą.
Registras turi būti užpildytas ne vėliau kaip Dievo Motinos užtarimo dieną.
Čyhyrynas amžiams taps Zaporožės kazokų miestu šeimininku, o dabar jis perduotas Bogdanui Chmelnickiui.
Kad ir kas būtų nutikę per dabartinį sąmyšį, Dievo leidimu visa tai turi būti pamiršta, ir joks šeimininkas neturi keršyti ir bausti.
Visiems didikams, tiek stačiatikiams, tiek katalikams, prisijungusiems prie kazokų, bus atleista. Visos gėdos bus atšauktos.
Karūnos pajėgoms neleidžiama bazuotis kazokų miestuose.
Žydams neleidžiama būti kazokų miestų piliečiais.
Kijevo vaivadijoje, Braclavo vaivadijoje ir Černigovo vaivadijoje visas pareigas gali eiti stačiatikiai.
Kadangi Kijevo mieste yra privilegijuotų rusiškų mokyklų, jėzuitai turi būti steigiami ne ten ir ne kituose Ukrainos miestuose, o perkeliami kur nors kitur. O visos kitos mokyklos, kurios ten buvo senovėje, turi būti išsaugotos.

Sutartį ratifikavo 1649 m. lapkričio – 1650 m. sausio mėn. posėdžiavęs Seimas, tačiau, katalikų vyskupams atsisakius pripažinti sutarties nuostatas, karo veiksmai atsinaujino.