Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Walter GropiusValteris Gropijus 1919 m Gimė 1883 m gegužės 18 d Berlynas Vokietijos imperijaMirė 1969 m liepos 5 d 86 me
Walter Gropius
| Walter Gropius | |
|---|---|
| Valteris Gropijus 1919 m. | |
| Gimė | 1883 m. gegužės 18 d. Berlynas, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1969 m. liepos 5 d. (86 metai) Bostonas, Masačusetsas |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Walter Adolph Gropius |
| Motina | Manon Auguste Pauline Scharnweber |
| Sutuoktinis (-ė) | , Ise Frank |
| Veikla | Vokietijos ir JAV architektas |
| Žinomas (-a) už | „Bauhaus“ mokyklos įkūrėjas, vienas iš modernizmo architektūros pradininkų |
| Žymūs apdovanojimai | |
| aukso medalis (1959) | |
| Vikiteka | Walter Gropius |
Valteris Adolfas Georgas Gropijus (vok. Walter Adolph Georg Gropius, 1883 m. gegužės 18 d. Berlyne – 1969 m. liepos 5 d. Bostone) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų architektas, architektūros teoretikas ir dizaineris. „Bauhaus“ mokyklos įkūrėjas. Kartu su Liudvigu Mysu van der Rohe, Le Korbiuzjė ir Franku Loidu Raitu laikomas vienu modernizmo architektūros pradininkų ir vienu ryškiausių kūrėjų.
Biografija
Gimė pasiturinčioje architekto Valterio Adolfo ir Manon Augustės Paulinės Gropijų šeimoje. Studijavo architektūrą Miuncheno (1903–1904 m.) ir Berlyno (1905–1907 m.) aukštosiose technikos mokyklose, lankėsi Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje. 1907–1910 m. Berlyne dirbo Pėterio Bėrenso architektūrinėje bendrovėje kartu su L. Mysu van der Rohe ir Le Korbiuzjė. 1910 m. kartu su Adolfu Mejeriu įkūrė savo architektūrinę bendrovę. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui paimtas į kariuomenę, tarnavo kavalerijoje Vakarų fronte. 1919 m. Veimare įkūrė „Bauhaus“ architektūros ir taikomosios dailės mokyklą, iki 1928 m. buvo jos direktoriumi. 1928–1934 m. vertėsi privačia praktika Berlyne.
Atėjusiems į valdžią naciams uždarius „Bauhaus“ mokyklą ir apribojus modernizmo architektūros plėtotę, 1934 m. slapčia paliko Vokietiją ir per Italiją pasitraukė į Angliją, kur dirbo modernistinių namų, butų ir baldų projektavimo bendrovėje „Isokon“. 1937 m. emigravo į Jungtines Valstijas, iki 1952 m. dėstė Harvardo universiteto Dizaino mokykloje Kembridže, 1938–1952 m. buvo Architektūros departamento vadovas, profesorius. 1944 m. priėmė JAV pilietybę, o 1945 m. kartu su kitais architektais – savo buvusiais mokiniais – Kembridže įkūrė architektų asociaciją „The Architects Collaborative“ (Drauge dirbantys architektai), kuri tapo viena iš žymiausių XX a. antros pusės pasaulio architektūrinių bendrovių (veikė iki 1995 m.).
1956 m. apdovanotas aukso medaliu, 1959 m. – aukso medaliu, 1968 m. išrinktas Nacionalinės dizaino akademijos nariu. Mirė 1969 m. Bostone, po trumpos ligos.
Asmeninis gyvenimas
Buvo vedęs du kartus: 1915–1920 m. našlę Almą Maler (Alma Mahler), su kuria susilaukė dukters Manon (1916–1935 m.), 1922 m. – žydę Izę Frank (Ise Frank), su kuria gyveno iki pat savo mirties. Po Izės sesers mirties abu įvaikino Izės sesers dukterį Beatę.
Kūryba
V. Gropijus buvo vienas žymiausių XX a. architektų, padaręs didelę įtaką modernizmo architektūros raidai. Kūrė funkcionalizmo kryptimi; kaip ir kiti modernistai kritikuotas už pernelyg funkcinę savo projektuotų pastatų estetiką. V. Gropijus mėgo komandinį darbą, didesnę dalį projektų sukūrė bendradarbiaudamas su kitais architektais. Svarbiausi jo darbai – „Fagus“ gamyklos pastatas Alfelde (kartu su A. Mejeriu, 1911 m.) ir Bauhauzo mokyklos pastatai Desau (1926 m.) – funkcionalūs, paprastų formų, be puošybos, vientiso stiklo sienų, plokščių stogų. Kiti žymesni projektai – nuosavas gyvenamasis namas Linkolne, Masačusetse (1938 m., vienas pirmųjų tarptautinio modernizmo pavyzdžių), Harvardo universiteto Harkneso centras Kembridže (kartu su kitais, 1950 m.), Bagdado universiteto rūmai (kartu su kitais, 1960 m., tebestatomi), Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Atėnuose (kartu su kitais, 1959–1961 m.), Pan Am dangoraižis Niujorke (kartu su kitais, 1959–1963 m.). Parengė funkcionalių ir ekonomiškų gyvenamųjų rajonų projektų Desau (Tertenas, 1926–1930 m., kartu su H. Mejeriu), Karlsrūjėje (Damerštokas, 1928–1929 m., kartu su kitais), Berlyne (Zymensštatas, 1929–1931 m., kartu su M. Vagneriu ir H. Šarūnu).
V. Gropijus reikšmingas ne tik kaip architektas, bet ir kaip architektūros teoretikas ir pedagogas. Parašė knygų, iš kurių svarbiausia – „Naujoji architektūra ir Bauhauzas“ (The New Architecture and The Bauhaus, 1935 m.). Sukūrė ir automobilių, baldų dizaino, parodų paviljonų projektų.
Galerija
- Fagus gamyklos Alfelde, Vokietijoje, pagrindinis pastatas, davęs pradžią tarptautiniam modernizmui
- Architekto asmeninis namas (1938) Linkolne
- Alan I W Frank namo interjeras
- Modernios stilistikos JAV ambasada Atėnuose suderinta su istorine Atėnų aplinka – pastato formos primena netoliese esančio Partenono architektūrą.
- Pan Am pastatas (dabar – MetLife pastatas) (1959–1963)
Šaltiniai
- RIBA Royal Gold Medal, Design Intelligence. Nuoroda tikrinta 2021-06-04.
- AIA Gold Medal, DesignIntelligence. Archyvuota 2021-04-20. Nuoroda tikrinta 2023-04-09.
- Vaidas Petrulis. Walter Gropius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Bauhaus, The Tate Collection. Nuoroda tikrinta 2019-09-01.
- International Style, Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-09-01.
- Walter Gropius (1883-1969) , Encyclopedia of Art and Design. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
- Walter Adolph Gropius 1883 - 1969, Interviews, BBC Four. Archyvuota 2006-06-25. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
- Walter Gropius - Biography and Legacy, The Art Story. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
- Walter Gropius, Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-11.
- Inga Karlštrēma, Modernisms, arhitektūrā, Nacionālā enciklopēdija, 2020-12-28. Nuoroda tikrinta 2021-04-06.
- Art:Architecture for Athena, Time, 1957-07-15. Nuoroda tikrinta 2021-06-11.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Walter Gropius, Kas yra Walter Gropius? Ką reiškia Walter Gropius?
Walter GropiusValteris Gropijus 1919 m Gime 1883 m geguzes 18 d Berlynas Vokietijos imperijaMire 1969 m liepos 5 d 86 metai Bostonas MasacusetsasTautybe vokietisTevas Walter Adolph GropiusMotina Manon Auguste Pauline ScharnweberSutuoktinis e Ise FrankVeikla Vokietijos ir JAV architektasZinomas a uz Bauhaus mokyklos įkurejas vienas is modernizmo architekturos pradininkuZymus apdovanojimaiaukso medalis 1959 aukso medalis 1960 Vikiteka Walter Gropius Valteris Adolfas Georgas Gropijus vok Walter Adolph Georg Gropius 1883 m geguzes 18 d Berlyne 1969 m liepos 5 d Bostone Vokietijos ir Jungtiniu Valstiju architektas architekturos teoretikas ir dizaineris Bauhaus mokyklos įkurejas Kartu su Liudvigu Mysu van der Rohe Le Korbiuzje ir Franku Loidu Raitu laikomas vienu modernizmo architekturos pradininku ir vienu ryskiausiu kureju Bauhaus mokyklos pastatas Desau Vokietijoje vienas zymiausiu V Gropijaus projektu svarbus funkcionalizmo architekturos pavyzdysBiografijaGime pasiturincioje architekto Valterio Adolfo ir Manon Augustes Paulines Gropiju seimoje Studijavo architektura Miuncheno 1903 1904 m ir Berlyno 1905 1907 m aukstosiose technikos mokyklose lankesi Italijoje Ispanijoje Anglijoje 1907 1910 m Berlyne dirbo Peterio Berenso architekturineje bendroveje kartu su L Mysu van der Rohe ir Le Korbiuzje 1910 m kartu su Adolfu Mejeriu įkure savo architekturine bendrove Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui paimtas į kariuomene tarnavo kavalerijoje Vakaru fronte 1919 m Veimare įkure Bauhaus architekturos ir taikomosios dailes mokykla iki 1928 m buvo jos direktoriumi 1928 1934 m vertesi privacia praktika Berlyne Atejusiems į valdzia naciams uzdarius Bauhaus mokykla ir apribojus modernizmo architekturos pletote 1934 m slapcia paliko Vokietija ir per Italija pasitrauke į Anglija kur dirbo modernistiniu namu butu ir baldu projektavimo bendroveje Isokon 1937 m emigravo į Jungtines Valstijas iki 1952 m deste Harvardo universiteto Dizaino mokykloje Kembridze 1938 1952 m buvo Architekturos departamento vadovas profesorius 1944 m prieme JAV pilietybe o 1945 m kartu su kitais architektais savo buvusiais mokiniais Kembridze įkure architektu asociacija The Architects Collaborative Drauge dirbantys architektai kuri tapo viena is zymiausiu XX a antros puses pasaulio architekturiniu bendroviu veike iki 1995 m 1956 m apdovanotas aukso medaliu 1959 m aukso medaliu 1968 m isrinktas Nacionalines dizaino akademijos nariu Mire 1969 m Bostone po trumpos ligos Asmeninis gyvenimasBuvo vedes du kartus 1915 1920 m nasle Alma Maler Alma Mahler su kuria susilauke dukters Manon 1916 1935 m 1922 m zyde Ize Frank Ise Frank su kuria gyveno iki pat savo mirties Po Izes sesers mirties abu įvaikino Izes sesers dukterį Beate KurybaV Gropijus buvo vienas zymiausiu XX a architektu padares didele įtaka modernizmo architekturos raidai Kure funkcionalizmo kryptimi kaip ir kiti modernistai kritikuotas uz pernelyg funkcine savo projektuotu pastatu estetika V Gropijus mego komandinį darba didesne dalį projektu sukure bendradarbiaudamas su kitais architektais Svarbiausi jo darbai Fagus gamyklos pastatas Alfelde kartu su A Mejeriu 1911 m ir Bauhauzo mokyklos pastatai Desau 1926 m funkcionalus paprastu formu be puosybos vientiso stiklo sienu ploksciu stogu Kiti zymesni projektai nuosavas gyvenamasis namas Linkolne Masacusetse 1938 m vienas pirmuju tarptautinio modernizmo pavyzdziu Harvardo universiteto Harkneso centras Kembridze kartu su kitais 1950 m Bagdado universiteto rumai kartu su kitais 1960 m tebestatomi Jungtiniu Amerikos Valstiju ambasada Atenuose kartu su kitais 1959 1961 m Pan Am dangoraizis Niujorke kartu su kitais 1959 1963 m Parenge funkcionaliu ir ekonomisku gyvenamuju rajonu projektu Desau Tertenas 1926 1930 m kartu su H Mejeriu Karlsrujeje Damerstokas 1928 1929 m kartu su kitais Berlyne Zymensstatas 1929 1931 m kartu su M Vagneriu ir H Sarunu V Gropijus reiksmingas ne tik kaip architektas bet ir kaip architekturos teoretikas ir pedagogas Parase knygu is kuriu svarbiausia Naujoji architektura ir Bauhauzas The New Architecture and The Bauhaus 1935 m Sukure ir automobiliu baldu dizaino parodu paviljonu projektu GalerijaFagus gamyklos Alfelde Vokietijoje pagrindinis pastatas daves pradzia tarptautiniam modernizmui Architekto asmeninis namas 1938 Linkolne Alan I W Frank namo interjeras Modernios stilistikos JAV ambasada Atenuose suderinta su istorine Atenu aplinka pastato formos primena netoliese esancio Partenono architektura Pan Am pastatas dabar MetLife pastatas 1959 1963 SaltiniaiRIBA Royal Gold Medal Design Intelligence Nuoroda tikrinta 2021 06 04 AIA Gold Medal DesignIntelligence Archyvuota 2021 04 20 Nuoroda tikrinta 2023 04 09 Vaidas Petrulis Walter Gropius Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Bauhaus The Tate Collection Nuoroda tikrinta 2019 09 01 International Style Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2019 09 01 Walter Gropius 1883 1969 Encyclopedia of Art and Design Nuoroda tikrinta 2021 05 30 Walter Adolph Gropius 1883 1969 Interviews BBC Four Archyvuota 2006 06 25 Nuoroda tikrinta 2021 05 30 Walter Gropius Biography and Legacy The Art Story Nuoroda tikrinta 2021 05 30 Walter Gropius Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2021 06 11 Inga Karlstrema Modernisms arhitektura Nacionala enciklopedija 2020 12 28 Nuoroda tikrinta 2021 04 06 Art Architecture for Athena Time 1957 07 15 Nuoroda tikrinta 2021 06 11