Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 42 š pl 23 53 12 r ilg 54 8950 š pl 23 8868 r ilg 54 8950 23 8868 Kauno Švč Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyči
Vytauto bažnyčia
54°53′42″š. pl. 23°53′12″r. ilg. / 54.8950°š. pl. 23.8868°r. ilg.
| Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Aleksoto g. 3 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | apie 1400 m. |
| Stilius | gotika |
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (arba Vytauto Didžiojo bažnyčia) – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Vytauto Didžiojo tilto.
Istorija
Jėzuito istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mūšyje su totoriais prie Vorsklos (Vorsklos mūšis) buvo sumuštas ir vos nenuskendo upėje. Išsigelbėjęs jis pažadėjo Mergelei Marijai atsidėkodamas pastatydinti bažnyčią ant upės kranto.
Bažnyčia pastatyta apie 1400 m., priklausė pranciškonams. Prie bažnyčios iki pat XX a. veikė Kauno senasis uostas. Pirmą kartą dokumentuose bažnyčia minima 1439 m. – tada čia leista laikyti pamaldas svetimtaučiams. Iš pradžių buvo sumūryta navų dalis ir presbiterija. Manoma, kad XV a. pab. pastatytas ir bokštas. 1600 m. dailininkas Tomašas Makovskis graviūroje bažnyčią vaizduoja su bokštu, kuris galbūt atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams.
1655–1661 m. Švedijos ir Rusijos kariuomenės bažnyčią apiplėšė ir apgriovė. 1669 m. Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis atstatyta. XVIII a. pradžioje apgriauta, 1712 m. atnaujinta.
1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas iš Vytauto bažnyčios padarė ginklų sandėlį. Prancūzai, pralaimėję karą ir bėgdami per Lietuvą, bažnyčią padegė, vienuolynas apiplėštas ir nuniokotas. 1819 m. bažnyčia suremontuota.
1831–1832 m. paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu. 1845 m. uždaryta bažnyčia ir vienuolynas (jam priklausė 3 mūriniai dviaukščiai pastatai). Vienuolyno patalpose įsikūrė policijos nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija. 1848 m. architektas N. Timofejevas parengė bažnyčios rekonstrukcijos projektą. 1850–1853 m. pertvarkyta į pravoslavų cerkvę (Nikolajevskij sviatogo Nikolaja Sobor). 1870 m. vienuolynas nugriautas, vietoj jo pastatyta Valstybinė miesto ligoninė.
1871–1872 m. bažnyčia remontuota: vidus įrengtas rytietišku būdu, pastatytos 7 krosnys, buvusi plytų asla pakeista terakotine, įstatyti dvigubi langai, iš lauko plytos nudažytos raudonai, o siūlės tarp jų – baltai. Pakeltas bokštas, pakabinti keturi varpai, bažnyčia apdengta skarda, šventorius aptvertas mūrine tvora ir padaryti „Karališki vartai“.
Nuo 1899 m. cerkvė neveikė. 1903 m. perduota dragūnų pulkui (1905 m. remontuota). Per Pirmąjį pasaulinį karą nuplėšta dalis stogo, išdaužyti langų stiklai. Vokiečiai bažnyčią pavertė bulvių sandėliu.
1919 m. balandžio 18 d. lietuvių valdžios Žemės ūkio ir valstybės finansų ministerija Vytauto bažnyčią pervedė Žemaičių vyskupo žinion. 1920 m. rugpjūčio 15 d. bažnyčią pašventino prelatas Adomas Dambrauskas-Jakštas. Nuo 1930 m., (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto jubiliejinių metų) vadinama Vytauto vardu. 1933–1934 m. bažnyčia atnaujinta. 1933 m. įrengtas oro šildymas. 1938 m. įstatyti dailininko Vytauto Bičiūno vitražai, atnaujintas tinkas, perdengtas stogas.
1946 m. bažnyčia nukentėjo per Nemuno potvynį. 1970 m. pradėta remontuoti, nuo 1978 m. iš dalies restauruota. 1982–1984 m. restauruoti žvaigždiniai skliautai, nuvalytas fasadų tinkas (vadovė architektė Stefanija Čerškutė). 1990 m. restauruoti bažnyčios fasadai, interjerai, 1982 m. pagal XVII a. pr. T. Makovskio graviūrą atstatyta 27,9 m aukščio bokšto smailė. 1991 m. bažnyčios viduje pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra (skulpt. Gediminas Jokūbonis).
Architektūra
Bažnyčia halinė, trinavė. Rytiniame gale yra žemesnė presbiterija su trisiene apside, vakariniame – aukštas bokštas. Autentiški gotikiniai skliautai išlikę presbiterijoje, pietinėje koplyčioje ir zakristijoje.
Bažnyčios sienos labai storos: navų dalies – 1,6 m, presbiterijos ir koplyčių – 1,3 m. Sienų mūras kiautinis: vidus suklotas iš lauko akmenų, o paviršiai (apdaras) – iš plytų. Taikytas gotikinis plytų rišimas – pakaitomis dėtos ilgainės ir trumpainės plytos. Visuose fasaduose iš perdegtų juodos spalvos plytų sudėlioti kryželių, rombų raštai, o šiauriniame – dideli kryžiai (pranciškonų konventualų vienuolijos ženklas).
Rektoriai
Pirmuoju rektoriumi paskirtas Kauno įgulos kapelionas Bronius Bumša, nuo 1920 m. kovo 31 d. – kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis bažnyčią suremontavo, sutvarkė išorinę pusę, o pakviestieji dailininkai Paulius Galaunė (1919–1934 m. vadovavo bažnyčios įrengimui), Petras Kalpokas ir Alfonsas Janulis papuošė bažnyčios vidų. 1933 m. Juozas Tumas-Vaižgantas palaidotas kairiojoje navoje. Ypač dideli šventovės tyrimo, restauravimo ir tvarkymo darbai atlikti 1979–1989 m., kai bažnyčios rektoriumi dirbo kunigas Liudvikas Čechavičius. 1989–1992 m. bažnyčioje trejus metus dirbo kunigas Ričardas Mikutavičius. Dabartinis rektorius – kunigas .
Matavimo skalė
Krantinėje ties Vytauto bažnyčia buvo įrengta prieplauka, čia švartavosi burlaiviai, vėliau – garlaiviai. Į kitus miestus gabentos prekės, vykta į apžvalgines keliones.
1877 m. sausio 13 d. šalia bažnyčios įsteigta Nemuno vandens lygio matavimo stotis. 1915 m. rugpjūčio 16 d., prasidėjus I pasauliniam karui, stebėjimai nutraukti. 1916 m. sausio 1 d. vokiečiai atnaujino stebėjimus. Nuo 1919 m. kovo 31 m. stebėjimus tęsė Kauno vandens kelių rajonas.
Stoties matuoklė sumontuota prie granito sienos. Nulio altitudė 20,8 m virš jūros lygio.
Literatūra
- Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė, 1928 m., Nr. 11, 10-13 psl. [1]
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia: istorija, dailė, architektūra / Laima Šinkūnaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2005. – 38 p.: iliustr. – ISBN 9955-9608-2-5
Nuorodos
- Vytauto Didžiojo bažnyčios internetinis puslapis Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Vytauto bažnyčią Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
- Vytauto bažnyčios vitražai Archyvuota kopija 2006-07-19 iš Wayback Machine projekto.
- Knyga apie Vytauto bažnyčią Archyvuota kopija 2007-05-17 iš Wayback Machine projekto.
- Vytauto bažnyčia
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytauto bažnyčia, Kas yra Vytauto bažnyčia? Ką reiškia Vytauto bažnyčia?
54 53 42 s pl 23 53 12 r ilg 54 8950 s pl 23 8868 r ilg 54 8950 23 8868 Kauno Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznyciaVyskupija KaunoDekanatas Kauno ISavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Aleksoto g 3Statybine medziaga murasPastatyta įrengta apie 1400 m Stilius gotika Kauno Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia arba Vytauto Didziojo baznycia seniausia baznycia Kauno mieste vienintele Lietuvoje gotikos stiliaus baznycia turinti kryziaus pavidalo plana Tokia pastato kompozicija neturi analogu nei LDK nei gretimu saliu teritorijoje Stovi Senamiestyje Nemuno desiniajame krante 1 km auksciau Nemuno ir Neries santakos prie Vytauto Didziojo tilto Vaizdas nuo Aleksoto pusesIstorijaBaznycia ir salia jos buves Kauno senasis uostasBaznycia naktį zvelgiant nuo Nemuno kairiojo kranto Jezuito istoriko Alberto Vijuko Kojelaviciaus teigimu Lietuvos didysis kunigaikstis Vytautas musyje su totoriais prie Vorsklos Vorsklos musis buvo sumustas ir vos nenuskendo upeje Issigelbejes jis pazadejo Mergelei Marijai atsidekodamas pastatydinti baznycia ant upes kranto Baznycia pastatyta apie 1400 m priklause pranciskonams Prie baznycios iki pat XX a veike Kauno senasis uostas Pirma karta dokumentuose baznycia minima 1439 m tada cia leista laikyti pamaldas svetimtauciams Is pradziu buvo sumuryta navu dalis ir presbiterija Manoma kad XV a pab pastatytas ir bokstas 1600 m dailininkas Tomasas Makovskis graviuroje baznycia vaizduoja su bokstu kuris galbut atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams 1655 1661 m Svedijos ir Rusijos kariuomenes baznycia apiplese ir apgriove 1669 m Minsko piliu prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lesomis atstatyta XVIII a pradzioje apgriauta 1712 m atnaujinta 1812 m prancuzu imperatorius Napoleonas Bonapartas is Vytauto baznycios padare ginklu sandelį Prancuzai pralaimeje kara ir begdami per Lietuva baznycia padege vienuolynas apiplestas ir nuniokotas 1819 m baznycia suremontuota 1831 1832 m paversta Rusijos kariuomenes maisto sandeliu 1845 m uzdaryta baznycia ir vienuolynas jam priklause 3 muriniai dviauksciai pastatai Vienuolyno patalpose įsikure policijos nuovada ir kariuomenes įgulos kanceliarija 1848 m architektas N Timofejevas parenge baznycios rekonstrukcijos projekta 1850 1853 m pertvarkyta į pravoslavu cerkve Nikolajevskij sviatogo Nikolaja Sobor 1870 m vienuolynas nugriautas vietoj jo pastatyta Valstybine miesto ligonine 1871 1872 m baznycia remontuota vidus įrengtas rytietisku budu pastatytos 7 krosnys buvusi plytu asla pakeista terakotine įstatyti dvigubi langai is lauko plytos nudazytos raudonai o siules tarp ju baltai Pakeltas bokstas pakabinti keturi varpai baznycia apdengta skarda sventorius aptvertas murine tvora ir padaryti Karaliski vartai Nuo 1899 m cerkve neveike 1903 m perduota dragunu pulkui 1905 m remontuota Per Pirmajį pasaulinį kara nuplesta dalis stogo isdauzyti langu stiklai Vokieciai baznycia paverte bulviu sandeliu Baznycia 1995 metu Lietuvos pasto zenkle 1919 m balandzio 18 d lietuviu valdzios Zemes ukio ir valstybes finansu ministerija Vytauto baznycia pervede Zemaiciu vyskupo zinion 1920 m rugpjucio 15 d baznycia pasventino prelatas Adomas Dambrauskas Jakstas Nuo 1930 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Vytauto jubiliejiniu metu vadinama Vytauto vardu 1933 1934 m baznycia atnaujinta 1933 m įrengtas oro sildymas 1938 m įstatyti dailininko Vytauto Biciuno vitrazai atnaujintas tinkas perdengtas stogas 1946 m baznycia nukentejo per Nemuno potvynį 1970 m pradeta remontuoti nuo 1978 m is dalies restauruota 1982 1984 m restauruoti zvaigzdiniai skliautai nuvalytas fasadu tinkas vadove architekte Stefanija Cerskute 1990 m restauruoti baznycios fasadai interjerai 1982 m pagal XVII a pr T Makovskio graviura atstatyta 27 9 m aukscio boksto smaile 1991 m baznycios viduje pastatyta Vytauto Didziojo skulptura skulpt Gediminas Jokubonis ArchitekturaBaznycios vidus Baznycia haline trinave Rytiniame gale yra zemesne presbiterija su trisiene apside vakariniame aukstas bokstas Autentiski gotikiniai skliautai islike presbiterijoje pietineje koplycioje ir zakristijoje Baznycios sienos labai storos navu dalies 1 6 m presbiterijos ir koplyciu 1 3 m Sienu muras kiautinis vidus suklotas is lauko akmenu o pavirsiai apdaras is plytu Taikytas gotikinis plytu risimas pakaitomis detos ilgaines ir trumpaines plytos Visuose fasaduose is perdegtu juodos spalvos plytu sudelioti kryzeliu rombu rastai o siauriniame dideli kryziai pranciskonu konventualu vienuolijos zenklas RektoriaiPirmuoju rektoriumi paskirtas Kauno įgulos kapelionas Bronius Bumsa nuo 1920 m kovo 31 d kunigas ir rasytojas Juozas Tumas Vaizgantas Jis baznycia suremontavo sutvarke isorine puse o pakviestieji dailininkai Paulius Galaune 1919 1934 m vadovavo baznycios įrengimui Petras Kalpokas ir Alfonsas Janulis papuose baznycios vidu 1933 m Juozas Tumas Vaizgantas palaidotas kairiojoje navoje Ypac dideli sventoves tyrimo restauravimo ir tvarkymo darbai atlikti 1979 1989 m kai baznycios rektoriumi dirbo kunigas Liudvikas Cechavicius 1989 1992 m baznycioje trejus metus dirbo kunigas Ricardas Mikutavicius Dabartinis rektorius kunigas Matavimo skaleMatavimo skale ant baznycios Krantineje ties Vytauto baznycia buvo įrengta prieplauka cia svartavosi burlaiviai veliau garlaiviai Į kitus miestus gabentos prekes vykta į apzvalgines keliones 1877 m sausio 13 d salia baznycios įsteigta Nemuno vandens lygio matavimo stotis 1915 m rugpjucio 16 d prasidejus I pasauliniam karui stebejimai nutraukti 1916 m sausio 1 d vokieciai atnaujino stebejimus Nuo 1919 m kovo 31 m stebejimus tese Kauno vandens keliu rajonas Stoties matuokle sumontuota prie granito sienos Nulio altitude 20 8 m virs juros lygio LiteraturaJonas Puzinas Is Kauno baznyciu istorijos Savivaldybe 1928 m Nr 11 10 13 psl 1 Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu Vytauto Didziojo baznycia istorija daile architektura Laima Sinkunaite Nijole Luksionyte Tolvaisiene Kaunas Kauno arkivyskupijos muziejus 2005 38 p iliustr ISBN 9955 9608 2 5NuorodosVikiteka Kauno Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia vaizdine ir garsine medziagaVytauto Didziojo baznycios internetinis puslapis Archyvuota kopija 2016 03 03 is Wayback Machine projekto Apie Vytauto baznycia Archyvuota kopija 2006 09 09 is Wayback Machine projekto Vytauto baznycios vitrazai Archyvuota kopija 2006 07 19 is Wayback Machine projekto Knyga apie Vytauto baznycia Archyvuota kopija 2007 05 17 is Wayback Machine projekto Vytauto baznycia