Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vostoko stotis rus Станция Восток pažodžiui Stotis Rytai Rusijos mokslinė tyrimų stotis Antarktidoje maždaug 1300 km nuo
Vostoko stotis
Vostoko stotis (rus. Станция Восток, pažodžiui – Stotis Rytai) – Rusijos mokslinė tyrimų stotis Antarktidoje, , maždaug 1300 km nuo pietų poliaus, Rytų centrinėje dalyje.1957 m. įkurta sovietų. Stotis yra netoli Žemės šalčio poliaus, 1983 m. liepos 21 d. čia užfiksuota žemiausia temperatūra visoje Žemėje -89,2 °C. Vykdomi ledo gręžimo ir magnetometrijos tyrimai. 1996 m. 4 km gylyje po baze aptiktas didžiausias Antarktidoje poledinis Vostoko ežeras. Stotis pavadinta pagal kapitono Fadėjaus Belinshauzeno vadovaujamą laivą „Vostok“, su kuriuo buvo vykdoma ekspedicija į Antarktidą.
| Vostoko stotis Станция Восток | |
|---|---|
| Bendras bazės vaizdas | |
| Laiko juosta: (UTC+6) | |
| Valstybė | Rusija |
| Įkūrimo data | 1957 m. |
| Altitudė | 3 489 m |
| Tinklalapis | aari.aq |
| Vikiteka | Vostoko stotis |
Vostoko stotis yra įsikūrusi netoli pietinio ir , todėl tai yra viena iš patogiausių vietų stebėti pokyčius. Kiti tyrimai apima , geofiziką, mediciną ir klimatologiją.
Stotis yra įsikūrusi 3488 m aukštyje virš jūros lygio ir tai yra viena labiausiai izoliuotų tyrinėjimo stočių Antarktidoje. Stoties personalas vasarą – 25, žiemą – 13 žmonių. Ši stotis yra palaikoma , įsikūrusios Antarktidos pakrantėje.
Vienintelė nuolatinė labiau į pietus esanti tyrimų stotis yra Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis, kuri yra valdoma JAV, geografiniame pietų ašigalyje. Kinijai priklausanti Kunluno stotis taip pat yra piečiau, tačiau ji veikia tik antarktinės vasaros metu.
Klimatas
Pagal Köppen klimato klasifikacijos sistemą Vostoko stočiai būdingos ledynų klimato (EF) oro sąlygos, su Antarktidos vidinei daliai įprastomis neigiamomis temperatūromis visus metus. Stotyje vidutiniškai iškrenta tik 22 mm kritulių kiekio per metus, daugiausia – sniego pavidalu. Tai taip pat yra viena sausiausių vietų Žemėje. Vidutiniškai ties Vostoko stotimi sniegas iškrenta tik 26 dienas per metus. Čia taip pat buvo užfiksuota žemiausia temperatūra Žemėje – -89,2 °C. Antarktinės vasaros mėnesių vidutinė temperatūra −31.9 °C, Antarktinės žiemos −68 °C. Aukščiausia kada nors čia užfiksuota temperatūra −14.0 °C. Nepaisant itin žemų temperatūrų, tai viena saulėčiausių vietų Žemėje, nuo pačios saulėčiausios užfiksuotos vietos trūksta tik 300 valandų. Stočiai būdingas poliarinių dienų ir poliarinių naktų ciklas, todėl saulėta poliarinė diena atsigriebia prieš poliarinę naktį, kai stotis visą parą skendi nakties tamsoje, gegužės-rugpjūčio mėnesiais tenka 0 valandų saulės šviesos. Poliarinės dienos metu saulė šviečia visą parą, todėl tokiais mėnesiais saulė šviečia ilgiau nei bet kur kitur Žemėje, gruodžio mėnesį vidutiniškai tenkant apie 709 valandas saulės šviesos arba 22,9 valandas per parą.
Žemiausia vėjo žvarbumo temperatūra −124 °C buvo užfiksuota 2005 m. rugpjūčio 24 d., kai tikroji oro temperatūra buvo −74 °C
Kartu su itin žemomis temperatūromis, yra kitų faktorių, lemiančių, kad ši stotis pasižymi pačiomis sunkiausiomis žmogui išgyventi sąlygomis:
- Beveik nėra jokios oro drėgmės
- Itin žvarbus vėjas. Vidutinis 5 m/s vėjas, kartais pakylantis iki 27 m/s.
- Mažesnis deguonies kiekis dėl didelio aukščio virš jūros lygio (3488 m)
- Didesnė oro jonizacija
- 130 dienų trunkanti poliarinė naktis, besitęsianti nuo vėlyvo balandžio iki rugsėjo vidurio, įskaitant 85 dienos prieblandos, kai per sunku skaityti natūralioje šviesoje (saulė yra iki 6 laipsnius žemiau horizonto)
tokiomis sąlygomis gali trukti nuo kelių savaičių iki poros mėnesių, kurios metu gali kilti galvos skausmai, tvinkčioja akys, ausų skausmai, dusulys, staigiai pakilęs kraujospūdis, miego trūkumas, sumažėjęs apetitas, vėmimas, artritas, svorio netekimas (nuo 3 iki 5 kg, kartais iki 12 kg).
Šaltiniai
- „Vostok“ (Rytai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 431 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vostoko stotis, Kas yra Vostoko stotis? Ką reiškia Vostoko stotis?
Vostoko stotis rus Stanciya Vostok pazodziui Stotis Rytai Rusijos moksline tyrimu stotis Antarktidoje mazdaug 1300 km nuo pietu poliaus Rytu centrineje dalyje 1957 m įkurta sovietu Stotis yra netoli Zemes salcio poliaus 1983 m liepos 21 d cia uzfiksuota zemiausia temperatura visoje Zemeje 89 2 C Vykdomi ledo grezimo ir magnetometrijos tyrimai 1996 m 4 km gylyje po baze aptiktas didziausias Antarktidoje poledinis Vostoko ezeras Stotis pavadinta pagal kapitono Fadejaus Belinshauzeno vadovaujama laiva Vostok su kuriuo buvo vykdoma ekspedicija į Antarktida Vostoko stotis Stanciya VostokBendras bazes vaizdasVostoko stotis78 27 51 92 p pl 106 50 14 38 r ilg 78 4644222 s pl 106 8373278 r ilg 78 4644222 106 8373278 Vostoko stotis Laiko juosta UTC 6 Valstybe RusijaĮkurimo data 1957 m Altitude 3 489 mTinklalapis aari aqVikiteka Vostoko stotis Vostoko stotis yra įsikurusi netoli pietinio ir todel tai yra viena is patogiausiu vietu stebeti pokycius Kiti tyrimai apima geofizika medicina ir klimatologija Stotis yra įsikurusi 3488 m aukstyje virs juros lygio ir tai yra viena labiausiai izoliuotu tyrinejimo stociu Antarktidoje Stoties personalas vasara 25 ziema 13 zmoniu Si stotis yra palaikoma įsikurusios Antarktidos pakranteje Vienintele nuolatine labiau į pietus esanti tyrimu stotis yra Amundseno Skoto pietu asigalio stotis kuri yra valdoma JAV geografiniame pietu asigalyje Kinijai priklausanti Kunluno stotis taip pat yra pieciau taciau ji veikia tik antarktines vasaros metu KlimatasStoties vieta Antarktidos palydovineje nuotraukoje Pagal Koppen klimato klasifikacijos sistema Vostoko stociai budingos ledynu klimato EF oro salygos su Antarktidos vidinei daliai įprastomis neigiamomis temperaturomis visus metus Stotyje vidutiniskai iskrenta tik 22 mm krituliu kiekio per metus daugiausia sniego pavidalu Tai taip pat yra viena sausiausiu vietu Zemeje Vidutiniskai ties Vostoko stotimi sniegas iskrenta tik 26 dienas per metus Cia taip pat buvo uzfiksuota zemiausia temperatura Zemeje 89 2 C Antarktines vasaros menesiu vidutine temperatura 31 9 C Antarktines ziemos 68 C Auksciausia kada nors cia uzfiksuota temperatura 14 0 C Nepaisant itin zemu temperaturu tai viena sauleciausiu vietu Zemeje nuo pacios sauleciausios uzfiksuotos vietos truksta tik 300 valandu Stociai budingas poliariniu dienu ir poliariniu naktu ciklas todel sauleta poliarine diena atsigriebia pries poliarine naktį kai stotis visa para skendi nakties tamsoje geguzes rugpjucio menesiais tenka 0 valandu saules sviesos Poliarines dienos metu saule sviecia visa para todel tokiais menesiais saule sviecia ilgiau nei bet kur kitur Zemeje gruodzio menesį vidutiniskai tenkant apie 709 valandas saules sviesos arba 22 9 valandas per para Zemiausia vejo zvarbumo temperatura 124 C buvo uzfiksuota 2005 m rugpjucio 24 d kai tikroji oro temperatura buvo 74 C Kartu su itin zemomis temperaturomis yra kitu faktoriu lemianciu kad si stotis pasizymi paciomis sunkiausiomis zmogui isgyventi salygomis Beveik nera jokios oro dregmes Itin zvarbus vejas Vidutinis 5 m s vejas kartais pakylantis iki 27 m s Mazesnis deguonies kiekis del didelio aukscio virs juros lygio 3488 m Didesne oro jonizacija 130 dienu trunkanti poliarine naktis besitesianti nuo velyvo balandzio iki rugsejo vidurio įskaitant 85 dienos prieblandos kai per sunku skaityti naturalioje sviesoje saule yra iki 6 laipsnius zemiau horizonto tokiomis salygomis gali trukti nuo keliu savaiciu iki poros menesiu kurios metu gali kilti galvos skausmai tvinkcioja akys ausu skausmai dusulys staigiai pakiles kraujospudis miego trukumas sumazejes apetitas vemimas artritas svorio netekimas nuo 3 iki 5 kg kartais iki 12 kg Saltiniai Vostok Rytai Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 431 psl