90 p pl 0 v ilg 90 š pl 0 r ilg 90 0 1 Pietų polius 2 Pietų magnetinis polius 3 Pietų geomagnetinis polius 4 Pietų nepas
Pietų ašigalis

90° p. pl. 0° v. ilg. / 90°š. pl. 0°r. ilg.
Pietų ašigalis – piečiausias Žemės taškas. Tai vienas iš dviejų taškų, kur žemės sukimosi ašis kertasi su paviršiumi. Greta įsikūrusi Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis.
Istorija
Pirmieji bandymai tyrinėti pietų poliarines teritorijas prasidėjo XIX a. pradžioje. Laikoma, kad pirmoji pasaulyje Antarktidos žemyno krantą 1820 m. vasario 2 d. pasiekė F. Belingshauzeno vadovaujama ekspedicija. Nuo 1839 m. iki 1843 m. vykusios britų pietų poliarinės ekspedicijos metu Dž. K. Roso vadovaujama ekspedicija tyrinėjo Antarktidą, atrado Roso šelfinį ledyną bei ugnikalnius Erebusą ir Terorą. Kurį laiką pietų poliariniai kraštai nebuvo tiriami. Tik 1901 m. prasidėjo kitas brito R. Skoto vadovaujama Antarktidos tyrinėjimų etapas. Ekspedicijos metu buvo gauti svarbūs ir gausūs Antarktidos geografijos, biologijos, geologijos, meteorologijos duomenys. Pirmieji žmonės pasiekę geografinį pietų ašigalį buvo šunų kinkiniais vykusi norvegas Roalis Amundsenas ir jo grupė 1911 m. gruodžio 14 d. Beveik tuo pat metu – 1912 m. sausio 18 d. pietų ašigalį pasiekė ir pėsčiomis judėjusi R. Skoto ekspedicija, kuri grįždama tragiškai žuvo. Pirmasis 1928 m. lapkričio 29 d. virš pietų ašigalio lėktuvu praskrido amerikietis R. Berdas. 1956 m. spalį Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų grupė pietų ašigalyje pradėjo statyti pirmąją stacionarią Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotį, kuri veikia nuo 1957 m.
Klimatas
Žiemos metu (nuo kovo iki rugsėjo) pietų ašigalyje visiškai nešviečia Saulė, tuo tarpu vasarą (nuo rugsėjo iki kovo) ji visada yra aukščiau horizonto. Poliarinės nakties metu iki ir po Saulės patekėjimo bei nusileidimo, iš viso maždaug 15–16 parų, Antarktidoje stebimos baltosios naktys. Pietų ašigalyje Saulė nepakyla aukščiau 23,5° virš horizonto. Didžiąją dalį Saulės spindulių pietų ašigalyje atspindi sniegas. Pietų ašigalio absoliutus aukštis siekia 2804 metrus. Dėl aukščio, vėjų ir ledyno, klimatas pietų ašigalyje labai šaltas, atšiaurus ir sausas. Pietų ašigalyje beveik neiškrenta kritulių. Vidutinė metų temperatūra pietų ašigalyje yra −49 °C, vasarą ji svyruoja nuo −26 °C iki −29 °C, žiemą vidutiniškai siekia apie −58 °C.
Pietų magnetinis polius
Pietų magnetinis polius yra taškas, kuriame geomagnetinio lauko linijos vertikaliai kerta Žemės paviršių. Magnetinio poliaus padėtis keičiasi, nes kinta geomagnetinis laukas.
Taip pat skaitykite
- Šiaurės ašigalis
Šaltiniai
- Pietų ašigalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 200 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų ašigalis, Kas yra Pietų ašigalis? Ką reiškia Pietų ašigalis?
90 p pl 0 v ilg 90 s pl 0 r ilg 90 0 1 Pietu polius 2 Pietu magnetinis polius 3 Pietu geomagnetinis polius 4 Pietu nepasiekiamumo polius Pietu asigalis pieciausias Zemes taskas Tai vienas is dvieju tasku kur zemes sukimosi asis kertasi su pavirsiumi Greta įsikurusi Amundseno Skoto pietu asigalio stotis IstorijaPirmieji bandymai tyrineti pietu poliarines teritorijas prasidejo XIX a pradzioje Laikoma kad pirmoji pasaulyje Antarktidos zemyno kranta 1820 m vasario 2 d pasieke F Belingshauzeno vadovaujama ekspedicija Nuo 1839 m iki 1843 m vykusios britu pietu poliarines ekspedicijos metu Dz K Roso vadovaujama ekspedicija tyrinejo Antarktida atrado Roso selfinį ledyna bei ugnikalnius Erebusa ir Terora Kurį laika pietu poliariniai krastai nebuvo tiriami Tik 1901 m prasidejo kitas brito R Skoto vadovaujama Antarktidos tyrinejimu etapas Ekspedicijos metu buvo gauti svarbus ir gausus Antarktidos geografijos biologijos geologijos meteorologijos duomenys Pirmieji zmones pasieke geografinį pietu asigalį buvo sunu kinkiniais vykusi norvegas Roalis Amundsenas ir jo grupe 1911 m gruodzio 14 d Beveik tuo pat metu 1912 m sausio 18 d pietu asigalį pasieke ir pesciomis judejusi R Skoto ekspedicija kuri grįzdama tragiskai zuvo Pirmasis 1928 m lapkricio 29 d virs pietu asigalio lektuvu praskrido amerikietis R Berdas 1956 m spalį Jungtiniu Valstiju kariniu juru pajegu grupe pietu asigalyje pradejo statyti pirmaja stacionaria Amundseno Skoto pietu asigalio stotį kuri veikia nuo 1957 m KlimatasZiemos metu nuo kovo iki rugsejo pietu asigalyje visiskai nesviecia Saule tuo tarpu vasara nuo rugsejo iki kovo ji visada yra auksciau horizonto Poliarines nakties metu iki ir po Saules patekejimo bei nusileidimo is viso mazdaug 15 16 paru Antarktidoje stebimos baltosios naktys Pietu asigalyje Saule nepakyla auksciau 23 5 virs horizonto Didziaja dalį Saules spinduliu pietu asigalyje atspindi sniegas Pietu asigalio absoliutus aukstis siekia 2804 metrus Del aukscio veju ir ledyno klimatas pietu asigalyje labai saltas atsiaurus ir sausas Pietu asigalyje beveik neiskrenta krituliu Vidutine metu temperatura pietu asigalyje yra 49 C vasara ji svyruoja nuo 26 C iki 29 C ziema vidutiniskai siekia apie 58 C Pietu magnetinis poliusPietu magnetinis polius yra taskas kuriame geomagnetinio lauko linijos vertikaliai kerta Zemes pavirsiu Magnetinio poliaus padetis keiciasi nes kinta geomagnetinis laukas Taip pat skaitykiteSiaures asigalisSaltiniaiPietu asigalis Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 200 psl