Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vjeno grafystė pranc Comté de Vienne grafystė kurios sostinė buvo Vjenas Grafystė atsirado Karolingų imperijos laikais i
Vjeno grafystė
Vjeno grafystė (pranc. Comté de Vienne) – grafystė, kurios sostinė buvo Vjenas. Grafystė atsirado Karolingų imperijos laikais ir egzistavo iki 1030 m., kai buvo perduota .
| pranc. Comté de Vienne Vjeno grafystė | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Sostinė | Vjenas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - nežinoma | ? m. | |||
| - parduota Prancūzijos karalystei | 1240 m. | |||
IX a. viduryje Žeraras de Rusiljonas (Girart de Roussillon) valdė Provansą iš Vjeno. Jo įpėdinis Vjene buvo Bozonas I Provansietis (Boson de Provence), kuris 878–879 m. pamėgino susikurti savo karalystę iš Provanso žemių.
buvo pirmas žinomas Vjeno grafas, šį titulą įgijęs tarp 905 ir 926 m., kai jis Italijoje siekė tapti Italijos karaliumi. Kol jo Vjene nebuvo Provanso karalius Liudvikas Aklasis perdavė Vjeną savo sūnui Karoliui Konstantinui. 928 m. rugsėjį Hugas Arlietis susitiko su Vermá ir Trua grafu Herbertu II ir paskelbė Herberto sūnų Odą Vjeno grafu kaip priešpastatą Karoliui Konstantinui. Tačiau Karoliui 931 m. su Vakarų Frankų karalystės karaliaus Rudolfo Prancūzo, kuriam prisiekė kaip senjorui, pagalba pasisekė atsiimti Vjeną.
Iki 932 m. birželio 23 d. Vjeną, kuris buvo išnykusios jo tėvo karalystės sostinė, valdė Karolis Konstantinas. Po Karolio Konstantino mirties Vjeną paveldėjo jo duktė Konstanca Vjenietė, tad grafystė atiteko jos vyrui Bozonui II Arliečiui. Bozono palikuonys sugebėjo surinkti daug Provanso grafysčių ir galų gale tapti Provanso markgrafais.
1030 m. Vjenas buvo perduotas arkivyskupui, kuris išsyk valdą padalijo į dvi grafystes. Vieną atidavė savo savo galingam vasalui Guigues III Alboniečiui, kurį pakėlė į grafus. Antrąją dalį (Maurienne) perdavė būsimam Savojos grafui Humbertui I Baltarankiui. Tačiau Vjeno grafystė neišnyko. Ji egzistavo, nors labai sumažėjusi. Nuo 1085 iki 1240 m. ją valdė Makono grafai. Paskutinė grafienė Alisa Makonė, po jos vyro Jehan de Braine mirties 1240 m., pardavė Vjeno ir Makono grafystes Prancūzijos karūnai.
Nuorodos
- Previté Orton, C. W. „Italy and Provence, 900–950.“ The English Historical Review, Vol. 32, No. 127. (Jul., 1917), pp 335–347.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vjeno grafystė, Kas yra Vjeno grafystė? Ką reiškia Vjeno grafystė?
Vjeno grafyste pranc Comte de Vienne grafyste kurios sostine buvo Vjenas Grafyste atsirado Karolingu imperijos laikais ir egzistavo iki 1030 m kai buvo perduota pranc Comte de Vienne Vjeno grafystenebera 1240 Sostine VjenasValdymo forma monarchijaEra Viduramziai nezinoma m parduota Prancuzijos karalystei 1240 m IX a viduryje Zeraras de Rusiljonas Girart de Roussillon valde Provansa is Vjeno Jo įpedinis Vjene buvo Bozonas I Provansietis Boson de Provence kuris 878 879 m pamegino susikurti savo karalyste is Provanso zemiu buvo pirmas zinomas Vjeno grafas sį titula įgijes tarp 905 ir 926 m kai jis Italijoje sieke tapti Italijos karaliumi Kol jo Vjene nebuvo Provanso karalius Liudvikas Aklasis perdave Vjena savo sunui Karoliui Konstantinui 928 m rugsejį Hugas Arlietis susitiko su Verma ir Trua grafu Herbertu II ir paskelbe Herberto sunu Oda Vjeno grafu kaip priespastata Karoliui Konstantinui Taciau Karoliui 931 m su Vakaru Franku karalystes karaliaus Rudolfo Prancuzo kuriam prisieke kaip senjorui pagalba pasiseke atsiimti Vjena Iki 932 m birzelio 23 d Vjena kuris buvo isnykusios jo tevo karalystes sostine valde Karolis Konstantinas Po Karolio Konstantino mirties Vjena paveldejo jo dukte Konstanca Vjeniete tad grafyste atiteko jos vyrui Bozonui II Arlieciui Bozono palikuonys sugebejo surinkti daug Provanso grafysciu ir galu gale tapti Provanso markgrafais 1030 m Vjenas buvo perduotas arkivyskupui kuris issyk valda padalijo į dvi grafystes Viena atidave savo savo galingam vasalui Guigues III Albonieciui kurį pakele į grafus Antraja dalį Maurienne perdave busimam Savojos grafui Humbertui I Baltarankiui Taciau Vjeno grafyste neisnyko Ji egzistavo nors labai sumazejusi Nuo 1085 iki 1240 m ja valde Makono grafai Paskutine grafiene Alisa Makone po jos vyro Jehan de Braine mirties 1240 m pardave Vjeno ir Makono grafystes Prancuzijos karunai NuorodosPrevite Orton C W Italy and Provence 900 950 The English Historical Review Vol 32 No 127 Jul 1917 pp 335 347