Visbarynų valsčius (vok. Amtsbezirk Wisborienen, nuo 1938 m. Amtsbezirk Grenzhöhe) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Visbarynuose.
| Visbarynų valsčius Amtsbezirk Wisborienen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Visbarynų valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Visbarynai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 1 150 (1905) | |||
| Plotas | 25,5 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 14 kaimo bendruomenių ir 3 dvaro apygardų. XIX a. pab. Netolviečių kaimo bendruomenė prijungta prie Noviškių kaimo Doristalio valsčiuje, o 1928 m. panaikintos visos dvaro apygardos: Čiunkų ir Tanenvaldės sujungtos į naują Tanenvaldės kaimo bendruomenę, Bartkovų prijungta prie Eidginiškių kaimo. 1928–1945 m. Visbarynų valsčių sudarė 14 kaimo bendruomenių: Barčių, Briedžių, Dikiautų, Eidginiškių, Grablaukių, Gudpetrių, Klišių, Naujienų, Serbentų, Simokų, Stumbrių, Tanenvaldės, Uždravių ir Visbarynų.
Valsčius buvo rytinėje apskrities dalyje, Lietuvos pasienyje, Šešupės pakrantėje. Valsčiumi tekėjo Šešupės intakai Alksnupė ir Ežerupė, vakaruose plytėjo Vieškalnių giria.
1905 m. valsčiuje buvo 1150 gyventojų, iš jų 329 lietuviai (28,6 %). Daugiausia lietuvių gyveno Uždraviuose (100 %), Gudpetriuose (59 %) ir Stumbriuose (50 %). Didžiausia gyvenvietė 1939 m. buvo valsčiaus centras Visbarynai (330 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Visbarynų valsčius, Kas yra Visbarynų valsčius? Ką reiškia Visbarynų valsčius?