Vieškalnių valsčius (vok. Amtsbezirk Weszkallen, nuo 1938 m. Amtsbezirk Forsthusen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Vieškalniuose.
| Vieškalnių valsčius Amtsbezirk Weszkallen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Vieškalnių valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Vieškalniai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 681 (1905) | |||
| Plotas | 54,6 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 6 kaimo bendruomenių ir 1 girininkijos. 1931 m. Kalniškių kaimas perduotas Juknaičių valsčiaus Šilinėlių kaimo bendruomenei. 1931–1945 m. Vieškalnių valsčių sudarė Vieškalnių girininkija ir 5 kaimo bendruomenės: Didžiųjų Dargužių, Mažųjų Dargužių, Plonžievių, Šturmų ir Vieškalnių.
Valsčius buvo šiaurinėje apskrities dalyje, Lietuvos pasienyje. Valsčiaus teritorija apėmė Vieškalnių girią su jos viduryje ir pakraščiuose įsikūrusiais pavieniais kaimais. Valsčiaus šiaurinėje dalyje tekėjo Šešupė, centrinėje – Alksnupė, pietiniame pakraštyje – Žvirgalis.
1905 m. valsčiuje buvo 681 gyventojas, iš jų 242 lietuviai (35,5 %). Daugiausia lietuvių gyveno Kalniškiuose (60 %), Vieškalniuose (55 %) ir Didžiuosiuose Dargužiuose (54 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Mažieji Dargužiai (189 gyv.) ir Plonžieviai (145 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vieškalnių valsčius, Kas yra Vieškalnių valsčius? Ką reiškia Vieškalnių valsčius?