Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės Airija angl Northern Ireland air Tuaisceart ÉireannVėliava HerbasŠiaurės Airija žemėlapyjeValstybinė kalba anglų
Šiaurės Airija
| Šiaurės Airija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Šiaurės Airija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų, airių | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Belfastas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • ministras pirmininkas • Pirmininkas | Karolis III Keir Starmer Peter Robinson | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 14 130 km2 (-) - | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 1 903 100 (-) 122 žm./km2 (-) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2018 49 mlrd. £ (-) 26 000 £ (-) | ||||
| Valiuta | svaras sterlingų | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC (GMT) UTC+1 (BST) | ||||
| Nepriklausomybė - | - - | ||||
| Interneto kodas | .ie .uk | ||||
| Telefono kodas | +353 48, +44 28 | ||||
Šiaurės Airija (angl. Northern Ireland, air. Tuaisceart Éireann) – Jungtinės Karalystės dalis, esanti Airijos salos šiaurės rytinėje dalyje, geografiškai nepriklausanti Didžiajai Britanijai. Šiaurės Airija apima didžiąją dalį istorinės Airijos Alsterio provincijos, todėl kartais yra vadinama Alsterio vardu (angl. Ulster, air. Cúige Uladh). Šiaurės Airijoje yra 6 iš 9 istorinių Alsterio grafysčių. Šiaurės Airija ribojasi su vienintele valstybe – Airija.
Istorija
Šiaurės Rytinę Airijos salos dalį, tuometinę Alsterio karalystę britai ėmė kolonizuoti XVII a., čia atkeldami protestantus iš Anglijos ir Škotijos. 1801 m. visa Airija buvo prijungta prie Jungtinė Karalystės. 1918 m. prasidėjo Airijos nepriklausomybės karas, kurio pasekoje 26 Airijos grafystės atgavo nepriklausomybę. 1922 m. Airijos sala pasidalino į Airijos Laisvąją Valstybę (dabartinė Airijos Respublika), ir Šiaurės Airiją, kurią sudarė likusios 6 grafystės. Šiaurės Airija oficialiai tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Nuo 1922 iki 1972 metų Šiaurės Airija turėjo atskirą parlamentą (Stormont, taip pavadintą Belfasto rajono vardu). Apie 1968 m. regione įsiplieskė nesutarimai tarp protestantų daugumos ir katalikų mažumos, dėl to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas iš Londono. Tik 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujančių politinių partijų bei Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos vyriausybių. Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento (asamblėjos) atkūrimas bei sukarintų respublikonų ir lojalistų grupuočių nusiginklavimas. Tačiau faktiškai ginklus sudėjo tik 2006 m.(lojalistų grupuotės tai padarė 2004 m.) 2006 m. spalio 14 d. Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos buvo parengtas sutarties projektas, leidęs atkurti Š. Airijos savivaldą.
2007 m. kovo 7 d. įvyko rinkimai į Šiaurės Airijos asamblėją, kuriuose balsų daugumą gavo Demokratinė unionistų partija (DUP) ir IRA politinis sparnas Sinn Fein (air. Mes patys). Nepaisant esminių skirtumų dėl regiono statuso, šių partijų lyderiai Ian Paisley ir Gerry Adams sutarė iki 2007 m. gegužės 8 d. sudaryti bendrą vyriausybę ir tuo pačių užbaigti tiesioginį valdymą iš Londono. Nuo 2007 m. gegužės 8 d. provinciją valdo vyriausybė, kuriai vadovauja DUP lyderis, premjeras Ian Paisley. Jo pirmuoju pavaduotoju tapo Sinn Fein atstovas Martin McGuinness.
2016 m. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos. Riba tarp Šiaurės Airijos ir Airijos tapo vienintelė sausumos demarkacija tarp JK ir ES. Buvo suformuota sudėtinga prekybos sutartis, siekiant išvengti neramumų, kurie atsirastų tarp šalių sudarius pasienio zoną.
Geografija ir klimatas
Šiaurės Airija yra Airijos saloje ir užima 13 843 km² plotą, o tai sudaro šeštadalį Airijos salos ploto. Taip pat jai priklauso keletas mažesnių salų. Prieina prie Atlanto vandenyno ir Airijos jūros. Šalyje yra itin mažas miškingumas, ir žymiai didesnis santykinis drėgnumas, dėl to gausu vandens telkinių. Didžiausias ežeras – Nėjus (angl. Lough Neagh, air. Loch nEathach), užimantis 392 km² teritoriją. Kartu tai ir didžiausias ežeras Britų salose. Didžiausia sala priklausanti Šiaurės Airijai yra , esanti prie Antrimo krantų. – didžiausia vidinė įlanka Britų salose, užimanti 150 km² teritoriją.
Šalyje yra žinomi kaledoniniai raukšliniai kalnai, kuriuose į paviršių iškyla granitas ir bazaltas. Devynios jame esančios kalvos yra palyginti aukštos, aukščiausia jų (848 m aukščio) kartu yra aukščiausia Šiaurės Airijos vieta. Įdomūs yra Antrimo grafystėje suformuoti vulkanizmo dariniai.
Šiaurės Airijai yra būdingas jūrinis klimatas, su vėsiomis ir drėgnomis vasaromis, bei šilta ir drėgnoka žiema. Būdingas didelis debesuotumas visuose regionuose, ypač kalnuotose vietovėse. Būdinga nedidelė temperatūrų amplitudė, pavyzdžiui: Belfaste sausį vidutinė oro temperatūra yra 6,5 °C, o liepos – 17,5 °C. Aukščiausia temperatūra – 30,5 °C karščio 1983 metais ir šalčiausia – -17,5 °C 1979 metais Belfaste.
Demografija
2004.06.30 Šiaurės Airijoje gyveno 1 710 300 gyventojų. 2001 metais 53,1 procento gyventojų buvo protestantai, 43,8 procento buvo Romos katalikai, 0,4 procentai kitų ir 2,7 procento nežinoma. Skirtingai nuo Romos katalikų, protestantai nesudaro vienos bendruomenės. Dauguma jų presbiterionai (60 procentų visų protestantų), Airijos bažnyčia – anglikonai (30 procentų),likusieji-baptistai, metodistai sudaro apie 10 procentų. Dauguma šalies gyventojų yra airiai, taip pat gyvena anglai, škotai, valai ir kiti. Gyvena nedaug kinų ir kitų etninių grupių narių.
Šiaurės Airijai būdingas mažas gimstamumas ir vidutinis mirtingumas, todėl šalyje yra nedidelis . Migracija šalyje yra teigiama (daugiau imigrantų nei emigrantų).
Palyginus su bendru vidutiniu Jungtinės Karalystės gyventojų tankumu šalis yra apgyvendinta rečiau. Tačiau tokia pati situacija yra ir kitose karalystės dalyse. Tankiau gyvenamos yra Belfasto apylinkės, Antrimo grafystė. Urbanizacijos lygis Šiaurės Airijoje nėra pakankamai aukštas.
Administracinis suskirstymas
Šalis suskirstyta į šešias grafystes, kurios suskirstytos į 26 rajonus.
Grafystės:
- Antrimo grafystė (angl. County Antrim, air. Contae Aontroma)
- Armos grafystė (angl. County Armagh, air. Contae Ard Mhacha)
- Dauno grafystė (angl. County Down, air. Contae an Dúin)
- Fermanos grafystė (angl. County Fermanagh, air. Contae Fhear Manach)
- Derio grafystė (angl. County Londonderry, air. Contae Dhoire)
- Tirono grafystė (angl. County Tyrone, air. Contae Tír Eoghain)
Šios grafystės neturi administracinių galių, jos veikiau- istoriškai susiformavusios Šiaurės Airijos dalys. Didesnę administraciją turi 26 šalies rajonai.
Šiaurės Airijoje yra penki miestai turintys miesto statusą:
- Arma (angl. Armagh, air. Ard Macha)
- Belfastas (angl. Belfast, air. Béal Feirste)
- Deris (angl. Derry arba Londonderry, air. Doire arba Doire Cholm Chille)
- Lisbernas (angl. Lisburn, air. Lios na gCearrbhach)
- Niuris (angl. Newry, air. Iúr Chinn Trá)
Pilietybė ir tapatumas
Šiaurės Airijos gyventojai gali tapti Jungtinės Karalystės piliečiais tokiu pat būdu kaip ir bet kurioje kitoje Britanijos dalyje gyvenantys žmonės (pvz., jei vienas iš tėvų yra nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas arba pilietis).
Kaip alternatyva arba priedas prie Jungtinės Karalystės pilietybės žmonėms, gimusiems Šiaurės Airijoje iki 2004 metų gruodžio 31 d. (ir daugeliui, gimusių po šios datos), suteikta teisė įgyti Airijos pilietybę. Tai Airijos Respublikos veiklos plėtojant pilietybės įstatymus už valstybės ribų rezultatas. Pirmą kartą priimtas 1956 m., šis įstatymas buvo vėliau vystomas 2001 m. kaip Belfasto 1998 m. susitarimo rezultatas, kuris bylojo, kad:
Abi vyriausybės pripažįsta visų Šiaurės Airijos žmonių prigimtinę teisę laikyti save ir būti priimtiems kaip airių ar britų pilietybės turėtojams, arba abiejų pasirinktinai, ir atitinkamai patvirtina, kad jų teisė į dvigubą anglų ir airių pilietybę yra priimta abiejų vyriausybių ir nebus paveikta jokių galimų Šiaurės Airijos statuso pasikeitimų ateityje.
Tai vėliau buvo pataisyta dvidešimt septintoje Airijos Konstitucijos pataisoje, kuri skelbė, jog „nepaisant jokių kitų Konstitucijos nuostatų“, niekam negali būti automatiškai suteikiama teisė į Airijos pilietybę, nebent bent vienas iš to asmens tėvų buvo arba turėjo teisę į Airijos pilietybę. Vėlesni įstatymai (2004 m. Airijos tautybės ir pilietybės aktas) įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir supanašino Airijos ir Jungtinės Karalystės pilietybės įstatymus. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į smarkiai išaugusį emigrantų į Airiją skaičių, kurių vaikai automatiškai nuo gimimo įgaudavo airių pilietybę.
Šiandien tebeegzistuoja konstitucinė teisė į Airijos pilietybę tiems, kurie gimė Airijos saloje ir kurių bent vienas iš tėvų yra Airijos pilietybės arba turi teisę į ją.
Dažniausiai protestantai Šiaurės Airijoje laiko save britais, tuo tarpu katalikai yra linkę save identifikuoti su Airija. Tai skelbia keli tyrimai ir apklausos, atliktos tarp 1971 ir 2006 metų.
Vis dėlto tai nenusako visų painių identitetų Šiaurės Airijoje, turint omenyje kad didelė dalis populiacijos save priskiria Alsterio, arba šiaurės airių tapatybėms. Be to, daug kas save pripažįsta priklausant kartu ir anglams, ir airiams. 1999 metų apklausa parodė, jog 51 % protestantų savęs visiškai nelaikė airiais, o 41 % tik „truputį“ airiais.
Ekonomika
Nuo seno Šiaurės Airijoje vyravo pramoninė ekonomika: laivų statyba, virvių gamyba ir tekstilė, bet pastaruoju metu vis svarbesnis vaidmuo tenka paslaugų sektoriui, bei aukštųjų technologijų pramonei. Turizmas irgi svariai prisideda prie vietinės ekonomikos. Nedarbas sudarė apie 4.5 % ir 2007 m. buvo vienas žemiausių visoje JK. Valiuta – D. Britanijos svarai sterlingų.
BVP (PPP) dalis vienam gyventojui sudarė 19 603 JAV dolerius. Pagal šį rodiklį Šiaurės Airija šalyje užima paskutiniąją vietą.
Šiuo metu bandoma atgaivinti Šiaurės Airijos ekonomiką ir bent kiek pavyti Jungtinės Karalystės ekonominį lygį.
Kultūra
Šiaurės Airijos kultūra yra unikali tuo, kad joje formavosi savitos tradicijos dėl katalikybės ir protestantizmo įtakos. Kasmet šalį aplankyti atvyksta turistai iš viso pasaulio norėdami pamatyti didelį kultūrinį palikimą. Šalis traukia kultūros festivaliais, muzikinėmis ir meno tradicijomis, tradiciniais alaus barais (pabais); žinomas golfo ir žvejybos varžybomis. Nuo 1987 metų pabai yra atviri lankytojams ir sekmadieniais.
Kalba
Šiaurės Airijoje labiausiai kalbama šiomis kalbomis: anglų, airių ir Alsterio škotų tarme. Dauguma gyventojų kalba angliškai, dalis moka keltišką airių kalbą. Maža airiakalbių bendruomenė, gyvenanti daugiausia Belfaste ir Tirono grafystės pasienyje su Airija, siekia svaresnio airių kalbos statuso regione (šiuo metu ji oficiali tik „de jure“). Ši kalba kaimyninėje Airijos Respublikoje turi žymiai didesnę kalbančiųjų bendruomenę (ypač vakarinėje salos dalyje) ir oficialiosios kalbos statusą, kalba privalomai mokoma mokyklose ir yra rūpinamasi jos atgaivinimu. Airių kalbos entuziastų darbas yra ryškus ir gan vieningas visoje saloje, pavyzdžiui, airių kalbos leidybos centru galima vadinti Trali miestą vakarinėje salos dalyje, o airiška žiniasklaida dirba Dubline ir Belfaste.
Nuorodos
- Informacija apie darbą ir gyvenimą Airijoje (lietuvių kalba)
| Jungtinės Karalystės dalys | |
|---|---|
| Anglija • Škotija • Šiaurės Airija • Velsas | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Airija, Kas yra Šiaurės Airija? Ką reiškia Šiaurės Airija?
Siaures Airija angl Northern Ireland air Tuaisceart EireannVeliava HerbasSiaures Airija zemelapyjeValstybine kalba anglu airiuSostine ir didziausias miestas BelfastasValstybes vadovai Karalius ministras pirmininkas Pirmininkas Karolis III Keir Starmer Peter RobinsonPlotas Is viso vandens 14 130 km2 Gyventoju 2021 Tankis 1 903 100 122 zm km2 BVP Is viso Vienam gyventojui 2018 49 mlrd 26 000 Valiuta svaras sterlinguLaiko juosta Vasaros laikas UTC GMT UTC 1 BST Nepriklausomybe Interneto kodas ie ukTelefono kodas 353 48 44 28 Siaures Airija angl Northern Ireland air Tuaisceart Eireann Jungtines Karalystes dalis esanti Airijos salos siaures rytineje dalyje geografiskai nepriklausanti Didziajai Britanijai Siaures Airija apima didziaja dalį istorines Airijos Alsterio provincijos todel kartais yra vadinama Alsterio vardu angl Ulster air Cuige Uladh Siaures Airijoje yra 6 is 9 istoriniu Alsterio grafysciu Siaures Airija ribojasi su vienintele valstybe Airija IstorijaSiaures Rytine Airijos salos dalį tuometine Alsterio karalyste britai eme kolonizuoti XVII a cia atkeldami protestantus is Anglijos ir Skotijos 1801 m visa Airija buvo prijungta prie Jungtine Karalystes 1918 m prasidejo Airijos nepriklausomybes karas kurio pasekoje 26 Airijos grafystes atgavo nepriklausomybe 1922 m Airijos sala pasidalino į Airijos Laisvaja Valstybe dabartine Airijos Respublika ir Siaures Airija kuria sudare likusios 6 grafystes Siaures Airija oficialiai tapo Jungtines Karalystes dalimi Nuo 1922 iki 1972 metu Siaures Airija turejo atskira parlamenta Stormont taip pavadinta Belfasto rajono vardu Apie 1968 m regione įsiplieske nesutarimai tarp protestantu daugumos ir kataliku mazumos del to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas is Londono Tik 1998 m buvo pasirasyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujanciu politiniu partiju bei Jungtines Karalystes ir Airijos Respublikos vyriausybiu Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento asamblejos atkurimas bei sukarintu respublikonu ir lojalistu grupuociu nusiginklavimas Taciau faktiskai ginklus sudejo tik 2006 m lojalistu grupuotes tai padare 2004 m 2006 m spalio 14 d Jungtines Karalystes ir Airijos Respublikos buvo parengtas sutarties projektas leides atkurti S Airijos savivalda 2007 m kovo 7 d įvyko rinkimai į Siaures Airijos asambleja kuriuose balsu dauguma gavo Demokratine unionistu partija DUP ir IRA politinis sparnas Sinn Fein air Mes patys Nepaisant esminiu skirtumu del regiono statuso siu partiju lyderiai Ian Paisley ir Gerry Adams sutare iki 2007 m geguzes 8 d sudaryti bendra vyriausybe ir tuo paciu uzbaigti tiesioginį valdyma is Londono Nuo 2007 m geguzes 8 d provincija valdo vyriausybe kuriai vadovauja DUP lyderis premjeras Ian Paisley Jo pirmuoju pavaduotoju tapo Sinn Fein atstovas Martin McGuinness 2016 m Jungtine Karalyste pasitrauke is Europos Sajungos Riba tarp Siaures Airijos ir Airijos tapo vienintele sausumos demarkacija tarp JK ir ES Buvo suformuota sudetinga prekybos sutartis siekiant isvengti neramumu kurie atsirastu tarp saliu sudarius pasienio zona Geografija ir klimatasAirijos sala Siaures Airija yra Airijos saloje ir uzima 13 843 km plota o tai sudaro sestadalį Airijos salos ploto Taip pat jai priklauso keletas mazesniu salu Prieina prie Atlanto vandenyno ir Airijos juros Salyje yra itin mazas miskingumas ir zymiai didesnis santykinis dregnumas del to gausu vandens telkiniu Didziausias ezeras Nejus angl Lough Neagh air Loch nEathach uzimantis 392 km teritorija Kartu tai ir didziausias ezeras Britu salose Didziausia sala priklausanti Siaures Airijai yra esanti prie Antrimo krantu didziausia vidine įlanka Britu salose uzimanti 150 km teritorija Salyje yra zinomi kaledoniniai rauksliniai kalnai kuriuose į pavirsiu iskyla granitas ir bazaltas Devynios jame esancios kalvos yra palyginti aukstos auksciausia ju 848 m aukscio kartu yra auksciausia Siaures Airijos vieta Įdomus yra Antrimo grafysteje suformuoti vulkanizmo dariniai Siaures Airijai yra budingas jurinis klimatas su vesiomis ir dregnomis vasaromis bei silta ir dregnoka ziema Budingas didelis debesuotumas visuose regionuose ypac kalnuotose vietovese Budinga nedidele temperaturu amplitude pavyzdziui Belfaste sausį vidutine oro temperatura yra 6 5 C o liepos 17 5 C Auksciausia temperatura 30 5 C karscio 1983 metais ir salciausia 17 5 C 1979 metais Belfaste Demografija2004 06 30 Siaures Airijoje gyveno 1 710 300 gyventoju 2001 metais 53 1 procento gyventoju buvo protestantai 43 8 procento buvo Romos katalikai 0 4 procentai kitu ir 2 7 procento nezinoma Skirtingai nuo Romos kataliku protestantai nesudaro vienos bendruomenes Dauguma ju presbiterionai 60 procentu visu protestantu Airijos baznycia anglikonai 30 procentu likusieji baptistai metodistai sudaro apie 10 procentu Dauguma salies gyventoju yra airiai taip pat gyvena anglai skotai valai ir kiti Gyvena nedaug kinu ir kitu etniniu grupiu nariu Siaures Airijai budingas mazas gimstamumas ir vidutinis mirtingumas todel salyje yra nedidelis Migracija salyje yra teigiama daugiau imigrantu nei emigrantu Palyginus su bendru vidutiniu Jungtines Karalystes gyventoju tankumu salis yra apgyvendinta reciau Taciau tokia pati situacija yra ir kitose karalystes dalyse Tankiau gyvenamos yra Belfasto apylinkes Antrimo grafyste Urbanizacijos lygis Siaures Airijoje nera pakankamai aukstas Administracinis suskirstymasSalis suskirstyta į sesias grafystes kurios suskirstytos į 26 rajonus Grafystes Antrimo grafyste angl County Antrim air Contae Aontroma Armos grafyste angl County Armagh air Contae Ard Mhacha Dauno grafyste angl County Down air Contae an Duin Fermanos grafyste angl County Fermanagh air Contae Fhear Manach Derio grafyste angl County Londonderry air Contae Dhoire Tirono grafyste angl County Tyrone air Contae Tir Eoghain Sios grafystes neturi administraciniu galiu jos veikiau istoriskai susiformavusios Siaures Airijos dalys Didesne administracija turi 26 salies rajonai Siaures Airijoje yra penki miestai turintys miesto statusa BelfastasArma angl Armagh air Ard Macha Belfastas angl Belfast air Beal Feirste Deris angl Derry arba Londonderry air Doire arba Doire Cholm Chille Lisbernas angl Lisburn air Lios na gCearrbhach Niuris angl Newry air Iur Chinn Tra Pilietybe ir tapatumasSiaures Airijos gyventojai gali tapti Jungtines Karalystes pilieciais tokiu pat budu kaip ir bet kurioje kitoje Britanijos dalyje gyvenantys zmones pvz jei vienas is tevu yra nuolatinis Jungtines Karalystes gyventojas arba pilietis Kaip alternatyva arba priedas prie Jungtines Karalystes pilietybes zmonems gimusiems Siaures Airijoje iki 2004 metu gruodzio 31 d ir daugeliui gimusiu po sios datos suteikta teise įgyti Airijos pilietybe Tai Airijos Respublikos veiklos pletojant pilietybes įstatymus uz valstybes ribu rezultatas Pirma karta priimtas 1956 m sis įstatymas buvo veliau vystomas 2001 m kaip Belfasto 1998 m susitarimo rezultatas kuris bylojo kad Abi vyriausybes pripazįsta visu Siaures Airijos zmoniu prigimtine teise laikyti save ir buti priimtiems kaip airiu ar britu pilietybes turetojams arba abieju pasirinktinai ir atitinkamai patvirtina kad ju teise į dviguba anglu ir airiu pilietybe yra priimta abieju vyriausybiu ir nebus paveikta jokiu galimu Siaures Airijos statuso pasikeitimu ateityje Tai veliau buvo pataisyta dvidesimt septintoje Airijos Konstitucijos pataisoje kuri skelbe jog nepaisant jokiu kitu Konstitucijos nuostatu niekam negali buti automatiskai suteikiama teise į Airijos pilietybe nebent bent vienas is to asmens tevu buvo arba turejo teise į Airijos pilietybe Velesni įstatymai 2004 m Airijos tautybes ir pilietybes aktas įsigaliojo 2005 m sausio 1 d ir supanasino Airijos ir Jungtines Karalystes pilietybes įstatymus Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į smarkiai isaugusį emigrantu į Airija skaiciu kuriu vaikai automatiskai nuo gimimo įgaudavo airiu pilietybe Siandien tebeegzistuoja konstitucine teise į Airijos pilietybe tiems kurie gime Airijos saloje ir kuriu bent vienas is tevu yra Airijos pilietybes arba turi teise į ja Dazniausiai protestantai Siaures Airijoje laiko save britais tuo tarpu katalikai yra linke save identifikuoti su Airija Tai skelbia keli tyrimai ir apklausos atliktos tarp 1971 ir 2006 metu Vis delto tai nenusako visu painiu identitetu Siaures Airijoje turint omenyje kad didele dalis populiacijos save priskiria Alsterio arba siaures airiu tapatybems Be to daug kas save pripazįsta priklausant kartu ir anglams ir airiams 1999 metu apklausa parode jog 51 protestantu saves visiskai nelaike airiais o 41 tik truputį airiais EkonomikaNuo seno Siaures Airijoje vyravo pramonine ekonomika laivu statyba virviu gamyba ir tekstile bet pastaruoju metu vis svarbesnis vaidmuo tenka paslaugu sektoriui bei aukstuju technologiju pramonei Turizmas irgi svariai prisideda prie vietines ekonomikos Nedarbas sudare apie 4 5 ir 2007 m buvo vienas zemiausiu visoje JK Valiuta D Britanijos svarai sterlingu BVP PPP dalis vienam gyventojui sudare 19 603 JAV dolerius Pagal sį rodiklį Siaures Airija salyje uzima paskutiniaja vieta Siuo metu bandoma atgaivinti Siaures Airijos ekonomika ir bent kiek pavyti Jungtines Karalystes ekonominį lygį Didziausia lavos plynaukste Europoje Milzinu keliasKulturaSiaures Airijos kultura yra unikali tuo kad joje formavosi savitos tradicijos del katalikybes ir protestantizmo įtakos Kasmet salį aplankyti atvyksta turistai is viso pasaulio noredami pamatyti didelį kulturinį palikima Salis traukia kulturos festivaliais muzikinemis ir meno tradicijomis tradiciniais alaus barais pabais zinomas golfo ir zvejybos varzybomis Nuo 1987 metu pabai yra atviri lankytojams ir sekmadieniais Kalba Siaures Airijoje labiausiai kalbama siomis kalbomis anglu airiu ir Alsterio skotu tarme Dauguma gyventoju kalba angliskai dalis moka keltiska airiu kalba Maza airiakalbiu bendruomene gyvenanti daugiausia Belfaste ir Tirono grafystes pasienyje su Airija siekia svaresnio airiu kalbos statuso regione siuo metu ji oficiali tik de jure Si kalba kaimynineje Airijos Respublikoje turi zymiai didesne kalbanciuju bendruomene ypac vakarineje salos dalyje ir oficialiosios kalbos statusa kalba privalomai mokoma mokyklose ir yra rupinamasi jos atgaivinimu Airiu kalbos entuziastu darbas yra ryskus ir gan vieningas visoje saloje pavyzdziui airiu kalbos leidybos centru galima vadinti Trali miesta vakarineje salos dalyje o airiska ziniasklaida dirba Dubline ir Belfaste NuorodosInformacija apie darba ir gyvenima Airijoje lietuviu kalba Jungtines Karalystes dalysAnglija Skotija Siaures Airija Velsas Vikiteka Siaures Airija vaizdine ir garsine medziaga