Vernerio dėnis – germanų kalboms būdingas fonetinis-morfologinis reiškinys, 1875 m. atrastas danų kalbininko Karlo Vernerio (Karl Verner) ir formuluojamas taip: dėl Grimo dėsnio atsiradę pučiamieji priebalsiai h, þ, f, taip pat išlikęs indoeuropiečių prokalbės s, būdavo suskardinami, jei iš karto prieš juos einąs balsis neturėdavo pagrindinio indoeuropiečių prokalbės kirčio. Nebūdavo skardinama žodžio pradžioje ir junginiuose xt (ht), xs (hs), ft, fs, sk, st, sp, ss. Vernerio dėsnis, drauge su Grimo dėsniu, lyginamojoje kalbotyroje laikomas vienu įžymiausių.
| Būklė indoeuropiečių prokalbėje | *p | *t | *k | *kʷ | *s | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Po Grimo dėsnio poveikio | *f | *þ | *h | *hʷ | ||||||
| Po Vernerio dėsnio poveikio | *f | *β | *þ | *ð | *h | *ɣ | *hʷ | *ɣʷ | *s | *z |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vernerio dėsnis, Kas yra Vernerio dėsnis? Ką reiškia Vernerio dėsnis?