Vatikano miestas

Šis straipsnis apie valstybę. Apie ją valdančią instituciją skaitykite straipsnyje Šventasis Sostas.

Vatikano Miesto Valstybė lot. Status Civitatis Vaticanae it. Stato della Città del Vaticano
Vėliava Herbas
Himnas: „Pontifiko himnas ir maršas“
Vatikanas žemėlapyje
Valstybinė kalba	Italų, lotynų
Sostinė ir didžiausias miestas	Vatikanas
Valstybės vadovai  • Popiežius  • Valstybės sekretorius	Leonas XIV Pietro Parolin
Plotas  • Iš viso  • % vandens	0,44 km^2 (195) 0 %
Gyventojų  • 2019  • Tankis	453 (240) 924 žm./km^2 (12)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	netaikoma N/A mlrd. $ (N/A) N/A $ (N/A)
Valiuta	Euras (€)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Laterano sutartys	nuo Italijos 1929 m. vasario 11 d.
Interneto kodas	.va
Telefono kodas	+379
Kirčiavimas	Vatikãnas

Vatikanas (lot. Civitas Vaticana, it. Città del Vaticano), oficialiai Vatikano Miesto Valstybė (lot. Status Civitatis Vaticanae, it. Stato della Città del Vaticano) – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo Sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste, o prie Šventojo Sosto ir reziduoja ne Vatikane, o Romoje.

Šventasis Sostas yra nuolatinis Jungtinių Tautų narys – stebėtojas, 2004 m. liepos mėn. gavęs balsavimo teisę. Be to nuo 2008 m. liepos mėn. Vatikanas pradėjo nuolatinį bendradarbiavimą su Interpolu.

Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).

Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas – Šv. Petro bazilika, laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Senovėje ant Vatikano kalvos (mons Vaticanus) stovėjo didelis imperatoriaus Nerono cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas Šv. Petras ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažnyčia, o praėjus maždaug 250 metų, imperatorius Konstantinas ant apaštalo kapo pastatė nuostabią baziliką. Vatikanas tapo piligrimų, traukiančių prie šv. Petro kapo, traukos centru.

Iki XIV a. popiežių rezidencija buvo ne Vatikanas, o Laterano rūmai. Po Romos imperijos žlugimo popiežiai, apeliuodami į vadinamąją „Pipino dovaną“, pasiskelbė savo „bažnytinės valstybės“ valdovais. Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko valdė didesniąją dalį Apeninų pusiasalio. Popiežiai Vatikane įsikūrė tik po Didžiosios schizmos, grįžę iš Avinjono (1377 m.). Nuo 1377 m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikano kalvos statinius, stengėsi šventąją kalvą paversti garbinga Vyriausiojo Katalikų bažnyčios Tėvo būstine.

XIX a. didesniąją dalį popiežiaus valdomų žemių atėmė naujai susikūrusi Italijos karalystė. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie Italijos karalystės, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius Pijus IX atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus ją boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su Italijos valstybe, tikėdamiesi su Europos didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius Pijus XI 1929 m. vasario 11 d. pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. Laterano susitarime pirmąkart paminėtas Vatikano miestas. Žodis „Vatikanas“ kilęs iš Romoje esančios kalvos pavadinimo (lot. Mons Vaticanus, it. Colle Vaticano), o pats kalvos pavadinimas yra kilęs iš lotyniško vāticinor (pranašauju, būriu) arba yra etruskų kilmės. Nuo to laiko oficialus šalies pavadinimas italų kalba - it. Città del Vaticano, formaliau - it. Stato della Città del Vaticano (Vatikano miesto valstybė), oficialus pavadinimas lotynų k. - lot. Status Civitatis Vaticanae.

1947 m. Vatikano suverenitetas įteisintas Italijos konstitucijoje. 1984 m. naujas konkordatas tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalikų religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Vatikano geografija.

Vatikanas – mažiausia pagal plotą nepriklausoma valstybė pasaulyje (0,44 km²). Mikrovalstybė išsidėsčiusi ant Vatikano kalvos šiaurės rytų Romos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo Tibro dešiniojo kranto. Vatikano ir Italijos ribos (3,2 km ilgio) beveik visur atkartoja miesto sienų, pastatytų popiežiaus apsaugai, ribas. Žemiausias Vatikano taškas yra 19 m, aukščiausias – 75 m aukštyje virš jūros lygio.

Remiantis Laterano sutartimi, tam tikri Šventojo Sosto objektai, esantys Italijos teritorijoje, tarp jų ir didžiosios bazilikos, turi išskirtinį statusą, analogišką užsienio ambasadų statusui. Šiose patalpose, išsibarsčiusiose visoje Romoje ir Italijoje, yra įsikūrusios pagrindinės įstaigos, reikalingos Šventojo Sosto misijai vykdyti. Šias įstaigas ir Gandolfo rūmus saugo ne Italijos policija, o . Kita vertus, šv. Petro aikštėje iki pat bazilikos laiptų saugumą ir tvarką paprastai palaiko Italijos policija.

Vatikano klimatas toks pat kaip ir Romos – Viduržemio jūros klimatas su švelniais lietumis nuo rugsėjo iki gegužės vidurio bei karštomis vasaromis nuo gegužės iki rugsėjo.

Geografinės koordinatės: 41° 54′ šiaurės platumos, 12° 27′ rytų ilgumos.

Vatikano miesto teritorijoje yra renesanso ir baroko laikotarpiu užveisti Vatikano sodai, sudarantys apie pusę šios teritorijos. Sodus puošia fontanai ir skulptūros. Sodai užima maždaug 23 ha, aukščiausias taškas − 60 m virš jūros lygio. Šiaurėje, pietuose ir vakaruose teritoriją juosia akmeninės sienos.

Pirmąkart šiose vietovėse vaismedžių ir vynuogynų sodai tęsėsi į šiaurę nuo apaštalų rūmų.1279 m. popiežius Mikalojus III perkėlė savo rezidenciją iš Laterano rūmų atgal į Vatikaną ir aptvėrė šią teritoriją siena. Buvo užveisti vaisdmedynai (pomerium), veja (pratellum) ir sodas (viridarium).

Politinė sistema

Vatikano valstybinis statusas aptartas 1929 metų Laterano susitarimu. Santvarka – absoliutinė renkamoji monarchija (teokratija). Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu yra Romos katalikų bažnyčios vadovas. Popiežių renka iki gyvos galvos kardinolų taryba (popiežiaus rinkimai vadinami konklava).

Popiežius skiria administracinį valdytoją, kurio pareigos panašios į ministro pirmininko. Katalikų bažnyčios vykdomąją valdžią įgyvendina Valstybės sekretorius, ypatingai atsakingas už tarptautinius Vatikano santykius. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 kardinolų įeina į Romos , kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų sinodas. Teisinė sistema remiasi kanonų teise, jei jos normos nėra nustatytos – taikomi Romos miesto įstatymai.

Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiškai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų. Narius į Kuriją skiria popiežius iš kardinolų tarpo.

Nuo Vatikano, kaip valstybės, skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios „centrinė vyriausybė“.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Vatikano ekonomika.

Unikali Vatikano ekonomika – tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pašto ženklų, monetų, turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus bei leidinių pardavimas. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip ir Romoje.

Vatikane naudojami eurai su Vatikano simbolika. Šalis taip pat turi savo banką Istituto per le Opere di Religione. Šis bankas turi bankomatus su instrukcijomis lotynų kalba; tokie yra bene vieninteliai pasaulyje.

Demografija

2019 m. Vatikano mieste gyveno 453 gyventojai, nepriklausomai nuo pilietybės. Taip pat kitur gyveno 372 Vatikano piliečiai, kuriuos sudarė Šventojo Sosto diplomatai iš kitų šalių ir kardinolai, gyvenantys Romoje.

Didelė gyventojų dalį sudaro dvasininkija, patarnautojai (pvz., šveicarų sargyba) ir jų šeimos nariai. 2013 m. Vatikane gyveno 13 Šventojo Sosto patarnautojų šeimų, o 2019 m. Vatikane gyveno 20 šveicarų sargybinių vaikų. Miestas taip pat kasdien sulaukia tūkstančių turistų ir pagalbinių darbininkų.

Kultūra

Visas Vatikanas laikomas kultūros paminklu. Tokie pastatai kaip Šv. Petro bazilika ar Siksto koplyčia talpina savyje pasaulinio garso menininkų kūrybą – čia kūrė Botičelis, Berninis, Mikelandželas.

Vatikano apaštališkoji biblioteka ir Vatikano muziejų kolekcijos yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos objektai. 1984 m. UNESCO įtraukė Vatikaną į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienintelė valstybė pasaulyje, kurios visa teritorija įtraukta į šį sąrašą.

Populiariausias komandinis sportas valstybėje – futbolas. Šalyje vyksta vadinamas futbolo čempionatas, kuriame dalyvauja aštuonios komandos, tarp kurių yra Šveicarijos gvardijos , policijos bei muziejų apsaugos komandos. Vatikanas turi savo vyrų futbolo rinktinę (suburta 1985 m.) ir (suburta 2018 m.) Rinktinės nėra FIFA narės.

Kariuomenė

Iki 1970 m. Vatikane buvo 4 rūšių kariuomenės:

• Šveicarų gvardija

1970 m. popiežius Paulius VI reformavo kariuomenę, likvidavęs pirmąsias tris kariuomenės rūšis ir valstybės apsaugai palikęs tik Šveicariškąją gvardiją, sukurtą 1506 m. 2002 m. popiežius Jonas Paulius II atkūrė žandarmeriją.

Šveicarų gvardija pavaldi tiesiogiai popiežiui.

Transportas, infrastruktūra ir komunikacijos

Pagrindinis straipsnis – Vatikano transportas.

Atsižvelgiant į Vatikano dydį, šalis turi pakankamai gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Ją daugiausia sudaro aikštė ir pėsčiųjų takai. Teritorijos ilgis ir plotis siekia atitinkamai 1,05 ir 0,85 km, tad susisiekimo sistemoje nėra oro uostų ar greitkelių. Kita vertus, Vatikane įrengtas . Vatikanas yra viena iš nedaugelio nepriklausomų valstybių, neturinčių oro uosto. Vatikaną aptarnaujantys oro uostai įsikūrę Italijoje: Romos-Fjumičino Leonardo da Vinčio tarptautinis oro uostas ir Romos Čijampino tarptautinis oro uostas.

Netoli Šv. Petro bazilikos esančioje Romos šv. Petro stotyje yra standartinio pločio Vatikano geležinkelis, daugiausia naudojamas kroviniams vežti, 852 metrų atšaka sujungtas su Italijos geležinkeliais. 300 metrų ruožas yra Vatikano teritorijoje. Popiežius Jonas XXIII buvo pirmasis popiežius, 1962 m. pasinaudojęs geležinkeliu, nors popiežius Jonas Paulius II geležinkelio paslaugomis naudojosi retai.

Artimiausia metropoliteno stotis yra Romoje – Ottaviano – San Pietro – Musei Vaticani.

Miestą aptarnauja nepriklausoma, moderni telekomunikacijų sistema (Vatikano telefono tarnyba) ir paštas (Poste Vaticane), paslaugas teikti pradėjęs 1929 m. vasario 13 d. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. valstybė pradėjo leisti savo pašto ženklus. Už valstybės pašto ženklus atsakingas Vatikano Miesto Valstybės filatelijos ir numizmatikos biuras. Teigiama, kad miesto paštas yra „geriausias pasaulyje“ ir greitesnis nei Romos paštas.

Vatikanas taip pat turi ir valdo savo interneto domeną, kuris registruotas kaip . Plačiajuosčio ryšio paslauga Vatikane plačiai teikiama. Šaliai taip pat buvo suteiktas radijo ITU priešdėlis HV, kurį kartais naudoja radijo operatoriai mėgėjai.

Vatikano radijas, kurį įsteigė Guglielmo Marconi, transliuoja trumpųjų, vidutinių bangų ir FM dažniais bei internetu. Veikia trys AM radijo stotys, keturios FM bei dvi trumpųjų bangų stotys. Pagrindinės perdavimo antenos yra Italijos teritorijoje ir viršija Italijos leidžiamą aplinkosaugos lygį, dėl ko Vatikano radijas buvo patrauktas į teismą. Televizijos paslaugos teikiamos per kitą įmonę – .

yra daugiakalbis pusiau oficialus Šventojo Sosto laikraštis. Leidinį leidžia privati korporacija, vadovaujama katalikų pasauliečių. Kasdien leidžiamas italų kalba, kartą per savaitę – anglų, ispanų, portugalų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, bei kartą per mėnesį – lenkiškai. Nors praneša ir oficialią informaciją, oficialūs dokumentų tekstai skelbiami Acta Apostolicae Sedis, oficialiame Šventojo Sosto leidinyje, kuriame yra Vatikano Miesto Valstybės dokumentų skiltis.

Nuo 2008 m. Vatikane aktyviai rūšiuojamos atliekos, paisoma ekologijos. Iniciatyvas tęsia Popiežius Pranciškus. Ant Pauliaus VI auditorijos salės stogo įrengtos saulės baterijos. 2019 m. liepą buvo paskelbta, kad Vatikanas uždraus naudoti ir parduoti vienkartinius plastiko gaminius, kai tik baigsis jų atsargos, anksčiau nei tai padarė Europos Sąjunga (2021 m.) Apskaičiuota, kad 50–55 % Vatikano miesto komunalinių kietųjų atliekų yra tinkamai išrūšiuojamos ir perdirbamos. Užsibrėžta pasiekti 70–75 % rūšiavimo rodiklį.

Diplomatiniai santykiai

Už Šventojo sosto diplomatinius santykius atsako Valstybės sekretoriato santykių su valstybėmis sekcija. Sekcijai vadovauja sekretorius arkivyskupas (pastaruoju metu Dominique Mamberti).

Šventasis sostas palaiko diplomatinius santykius su 174 pasaulio valstybėmis, tarp jų su ES bei Palestinos išsivadavimo organizacijos ir yra 15-kos tarptautinių organizacijų narė (tarp jų UNESCO, , Pasaulio prekybos organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos).

Šventasis sostas – seniausias (nuo 1942 m.) Kinijos Respublikos diplomatinis sąjungininkas ir šiuo metu yra vienintelis suverenus tarptautinės teisės subjektas Europoje, formaliai pripažįstantis Taivaną.

2007 m. Šventasis sostas užmezgė diplomatinius santykius su Saudo Arabija.

Diplomatiniai santykiai su Lietuva

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos-Vatikano santykiai.

Santykiai tarp Lietuvos ir Vatikano užmegzti 1919 m., kai šis de facto pripažino Lietuvą. Tarpukario laikotarpiu užtruko, kol Lietuvai buvo suteikta atskira bažnytinė provincija (tik 1926 m.). Dėl tarp Vatikano ir Lenkijos 1925 m. sudaryto konkordato būta nemažai įtampos diplomatiniuose santykiuose. 1927 m. konkordatą su Vatikanu sudarė ir Lietuva. Vatikano ir Lietuvos santykiai ėmė normalizuotis 1939 m. rudenį, tačiau ir tuomet problematišku iškilo Vilniaus klausimas – Lietuva siekė išsiųsti iš Lietuvos Vilniaus prijungimui prie Lietuvos nepritarusį Vilniaus arkivyskupą Jalbrzykowskį. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo SSRS Vatikano pripažinimo sulaukta 1991 m. rugpjūčio 30 d. Netrukus atkurti diplomatiniai santykiai, o 1993 m. ir 2018 m. čia lankėsi popiežiai (Jonas Paulius II ir Pranciškus).

Kuriozai statistikoje

Dėl šalies labai mažo ploto ir nuolatinio gyventojų skaičiaus bei bažnytinės funkcijos Vatikanas pagal rodiklius 100 000 gyventojų ar pagal plotą išsiskiria iš kitų valstybių. Šalis yra vienintelė pasaulyje, kur piliečių vyrų skaičius moterų skaičių lenkia ne keliais procentais, o kelis kartus. Taip pat dėl smulkaus pobūdžio nusikaltimų prieš Vatikaną lankančius turistus vienam gyventojui tenka labai aukštas nusikalstamumo lygis. Taip pat Vatikanas pirmauja pasaulyje pagal vyno suvartojimą vienam gyventojui.

Taip pat skaitykite

• Vatikano radijas

Išnašos

1. „Population“ (italų). Vatikano Miesto Valstybė. 2019-02-01. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-17. Nuoroda tikrinta 2020-04-11.
2. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
3. „Europe :: Holy See (Vatican City) — The World Factbook - Central Intelligence Agency“. www.cia.gov. 2021-09-22. Suarchyvuota iš originalo 2022-01-26. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
4. Vatikanas, The World Factbook Archyvuota kopija 2019-01-07 iš Wayback Machine projekto.
5. Richardson, New Topographical Dictionary of Ancient Rome, p. 405
6. „Apostolic Constitution“ (lotynų). Suarchyvuota iš originalo 2020-09-12. Nuoroda tikrinta 2020-08-03.
7. Popiežius Pranciškus (2014-09-08). „Letter to John Cardinal Lajolo“ (lotynų). The Vatican. Suarchyvuota iš originalo 2015-04-18. Nuoroda tikrinta 2015-05-28.
8. Lateran Treaty of 1929, Articles 13–16
9. „Patti Lateranensi“. vatican.va. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-19. Nuoroda tikrinta 2013-11-06.
10. „Al Pellegrino Cattolico: The Vatican Gardens“. 2008 Al Pellegrino Cattolico s.r.l. Via di Porta Angelica 81\83 (S.Pietro) I- 00193 Roma, Italy. Suarchyvuotas originalas 2008-04-13. Nuoroda tikrinta 2008-11-21.
11. „Official Vatican City State Website: A Visit to the Vatican Gardens“. Uffici di Presidenza S.C.V. 2007. Suarchyvuotas originalas 2008-11-08. Nuoroda tikrinta 2008-11-21.
12. Seán P. O'Malley (2006-09-28). „A Glimpse Inside the Vatican & Msgr. Robert Deeley’s Guest Post“. Nuoroda tikrinta 2008-01-30.
13. „Law on citizenship, residence and access“ (PDF) (italų). Vatikano Miesto Valstybė. 2011-02-22. Nuoroda tikrinta 2022-07-31.
14. „Population“ (italų). Vatican City State. Suarchyvuotas originalas 2019-04-14.
15. MrowiÅ„ska, Alina (2013-02-26). „Behind The Walls: What It's Like To Live Inside The Vatican, For A Woman“. NET TV - Catholic TV from the Diocese of Brooklyn. Suarchyvuotas originalas 2022-11-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
16. „Raising Children Within the Vatican: Life of a Swiss Guard Familydate =2019-08-05“. Pew Research Center.
17. „Vatican City – UNESCO World Heritage Centre“. UNESCO. Suarchyvuota iš originalo 2017-12-25. Nuoroda tikrinta 2009-10-10.
18. „Life in the Guard“. Pontifical Swiss Guard. Suarchyvuotas originalas 2019-02-04. Nuoroda tikrinta 2016-09-10.
19. „Holy See – State of the Vatican City“. Vatican Papal Conclave. Suarchyvuota iš originalo 2010-05-29. Nuoroda tikrinta 2007-11-28.
20. „Railways of the World“. Sinfin.net. Suarchyvuota iš originalo 2017-10-10. Nuoroda tikrinta 2006-08-08.
21. „The Vatican Museums & St Peter's, Rome; getting there -“. www.rometoolkit.com (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-03-05. Nuoroda tikrinta 2018-03-19.
22. On call 24/7: Vatican phone system directs thousands of call each day Archyvuota kopija 2012-12-19 iš Wayback Machine projekto., 2006 m. liepos 24 d.
23. „The Early Definitives“. Vatican Philatelic Society. Suarchyvuotas originalas 2007-12-11. Nuoroda tikrinta 2007-11-28.
24. Baker, Al (2004-06-27). „Hail Marys Not Needed: Vatican Mail Will Deliver“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2008-01-01. Nuoroda tikrinta 2007-11-28.
25. „Vatican Radio – Index“. Vatican.va. 2005-09-02. Suarchyvuota iš originalo 2009-05-03. Nuoroda tikrinta 2009-05-06.
26. „Vatican Television Center – Index“. Vatican.va. Suarchyvuota iš originalo 2009-05-03. Nuoroda tikrinta 2009-05-06.
27. Glatz, Carol. „Vatican City State set to end sale of single-use plastics“. Crus. Suarchyvuota iš originalo 2019-07-16. Nuoroda tikrinta 2019-07-17.
28. LIETUVOS IR VATIKANO DIPLOMATINIAI SANTYKIAI 1918–1940
29. „Vatican City drinks more wine per person than anywhere else in the world“. The Independent. 2014-02-25. Suarchyvuota iš originalo 2018-07-27. Nuoroda tikrinta 2018-07-27.
30. Mrowińska, Alina. "Behind The Walls: What It's Like To Live Inside The Vatican, For A Woman" Archyvuota kopija 2016-01-01 iš Wayback Machine projekto., Gazeta Wyborcza/Worldcrunch, 2013-02-26.
31. „Vatican crime rate 'soars'“ (britų anglų). 2003-01-08. Suarchyvuota iš originalo 2019-02-05. Nuoroda tikrinta 2019-03-06.

Nuorodos

Vikiteka: Vatikanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Vatikanas

Bendros nuorodos apie Vatikaną:

• Oficiali Vatikano Miesto Valstybės svetainė Archyvuota kopija 2010-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Vatikano kanalas Youtube svetainėje
• Vatikano TV
• Vatikano radijas (liet.) Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.

Vatikano profilis:

• Apie Vatikaną iš BBC tinklalapio
• Apie Vatikaną iš CIA tinklalapio Archyvuota kopija 2019-01-07 iš Wayback Machine projekto.

Vatikanas žemėlapiuose:

• Vatikano žemėlapis
• Vatikanas per googlemaps žemėlapį