Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vanda Daugirdaitė SruogienėDaugirdai giminė Gimė 1899 m rugpjūčio 16 d Piatigorske KaukazasMirė 1997 m vasario 10 d 97 m
Vanda Daugirdaitė Sruogienė
| Vanda Daugirdaitė-Sruogienė | |
|---|---|
| Daugirdai (giminė) | |
| Gimė | 1899 m. rugpjūčio 16 d. Piatigorske ,Kaukazas |
| Mirė | 1997 m. vasario 10 d. (97 metai) Čikagoje |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | |
| Motina | Jadvyga Paulavičaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Balys Sruoga |
| Vaikai | Dalia Sruogaitė |
Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899 m. rugpjūčio 16 d. Piatigorske, Kaukazas – 1997 m. vasario 10 d. Čikagoje, JAV) – istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja. Balio Sruogos žmona.
Biografija
Tėvas Kazimieras Daugirdas (1865 m. Būgiuose, Viekšnių apylinkėse – 1944 m. ten pat) senos, nuo Lydos kilusios Lietuvos bajorų giminės palikuonis (herbas nežinomas), veterinarijos gydytojas. Motina– Jadvyga Paulavičaitė (m. 1912 m.) buvo kilusi iš Viekšnių valsčiaus Lietuvos bajorų. Tėvai dirbo pagal specialybę Kaukaze ir Ukrainoje – Podolės gubernijoje, Balino miestelyje.
Vaikystės metai
Baline prabėgo Vandos Daugirdaitės vaikystė. Mergaitė buvo auginama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos kultūrinių tradicijų dvasia. Šeima priklausė tiems bajorams, kurie, būdami dvikalbiai, nesulenkėjo, o nacionalinio atgimimo metais liko lietuviais. Namuose ji kalbėjo lenkiškai, pasamdyta mokytoja išmokė prancūzų kalbos, mokykloje mokėsi rusiškai, o su bendraamžiais bendravo ukrainietiškai. Tėvai namuose lietuviškai kalbėdavo retai, motina dainuodavo dukrytei žemaitiškai, iš toli gaudavo lietuvišką spaudą, tėvas parveždavo iš Lietuvos dukrai lietuviškų elementorių. Į lietuvišką aplinką Vanda pasinerdavo atostogų metu, parvežta į Žemaitiją – Būgius. Namuose motina skaitė A. Mickevičiaus, V. Sirokomlės (1823–1862), J. I. Kraševskio (1812–1887) kūrinius. Jie ėmė auginti būsimąją istorikę. Taip mergaitė, kad ir toli gyvendama nuo Lietuvos, pajuto tėvynės artumą.
Mokslo ir studijų metai
1916 m. Vanda Daugirdaitė baigė gimnaziją Rostove prie Dono ir išvažiavo mokytis į Maskvos komercijos institutą. Ten studijavo du semestrus. Maskvoje dar labiau sustiprėjo saitai su lietuviškąja aplinka – tęsėsi Būgiuose, Viekšniuose užmegzta draugystė su M. K. Čiurlionio seserimi J. Čiurlionyte (1899–1992), plačia tėvo gimine – tėvo pusbroliu, vėliau Lietuvos diplomatu Tadu Petkevičiumi, itin pratinusiu ir skatinusiu mokytis lietuviškai. Pastarieji padėjo merginai įsijungti į lietuvių studentų kultūrinę veiklą, savo gyvenimą susieti su lietuvių tautos siekiais. Maskvoje nutrūko ryšiai su lenkais ir ukrainiečiais studentais, pagrindinė aplinka buvo lietuvių kolonija Maskvoje, kur ji pirmą kartą susitiko ir Balį Sruogą.
Sugrįžimas į Lietuvą
1917 m. Spalio revoliucija sukrėtė ne tik pasaulį, Rusiją, bet keitė ir visų tuo metu gyvenusiųjų biografijas. V. Daugirdaitė, kaip ir daugelis kitų, nutraukė mokslus. 1917 m. žiemą Ukrainoje (Vinicoje) savarankiškai baigė mokytis lietuviškai. Visus I Pasaulinio karo metus Daugirdai – tėvas ir duktė (motina mirė dar 1912 m.) – buvo fronto atskirti nuo Lietuvos. Tačiau juos gana greit pasiekė žinia apie tai, kad 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Vanda kartu su pussesere Sofija Laucevičiute nusprendė važiuoti į Lietuvą ir su pirmaisiais lietuvių karių bei pabėgėlių ešelonais grįžo į Vilnių, o vėliau ir į Būgius. Ši kelionė 1918 m. rugpjūčio mėn. buvo grįžimas į Lietuvą, į jos kultūrą visam laikui. Nuo tol savo likimą Vanda Daugirdaitė galutinai susiejo su Lietuvos inteligentų likimu.
Darbas nepriklausomoje Lietuvoje
V. Daugirdaitė, tuomet devyniolikos metų mergina, dėstė prancūzų kalbą, 1918–1919 m. dirbo Šiaulių gimnazijos mokytoja (lietuvių kalba dėstomoje mokykloje), vėliau persikėlė į Kauną, kur gavo vietą spaudos biure „Lietuva" redakcijoje. Čia dirbdama (1919 m. liepos 1 d. – 1921 m. lapkričio 1 d.) ji rengė lenkų ir prancūzų spaudos apžvalgas. Po Suvalkų sutarties (1920 m. spalio 7 d.) su lenkais vykusių derybų metu rengė interviu su Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijos atstovais. Tačiau reikėjo įsigyti specialybę ir V. Daugirdaitė apsisprendė tęsti studijas.
Studijos Berlyne
Vėlyvą 1921 m. rudenį ji išvažiavo į Berlyno universitetą, nuo tada visam gyvenimui pasirinkdama istorikės kelią. Tik ką atgavusios nepriklausomybę Lietuvos švietimo politikos formuotojai jaunimą ugdyti siekė žymiausiuose Europos mokslo ir kultūros centruose, kad jaunos galvos perimtų naujausias idėjas be tarpininkų. Tuo tikslu pirmaisiais savo gyvavimo metais dar ekonomiškai nesutvirtėjusi valstybė gabius jaunuolius siuntė į Vakarų Europos universitetus ir mokėjo jiems stipendijas užsienio valiuta. Berlyną būsimoji istorikė pasirinko dėl kelių priežasčių: pirma – ten dėstė garsūs Europos mokslininkai, antra – Vokietijoje tuo metu buvo didelio masto infliacija, o lietuviai, gaunantys pinigus pragyvenimui tvirta valiuta (doleriais), galėjo ten pigiai pragyventi, trečia – susidarė sava darbinga aplinka, į Miuncheną išvažiavo studijuoti ir B. Sruoga. Stipendijos Švietimo ministerijos V. Daugirdaitė neprašė, o pragyvenimui užsidirbo versdama iš prancūzų į lietuvių kalbą. V. Daugirdaitė klausėsi filosofijos, psichologijos bei sociologijos kursų. Deja, rimtai įsibėgėtų studijų Berlyne nepavyko baigti, kadangi vokiečiai, po 1923 m. įvykusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos, lietuviams, neišklausiusiems 4 semestrų (ji buvo išklausiusi 3 semestrus), nebeleido toliau studijuoti.
Studijos Kaune
1924 m. kovo mėn. V. Daugirdaitė ištekėjo už rašytojo Balio Sruogos. Mokslą V. Daugirdaitė-Sruogienė tęsė Kaune, Lietuvos universitete (1924–1928), kur 1929 m. gavo istorikės diplomą. V. Daugirdaitės-Sruogienės studijų Kaune metai buvo pirmasis Lietuvos universiteto (nuo 1930 m.– Vytauto Didžiojo universitetas) veiklos dešimtmetis. Universitete susibūrė istorikai, XIX–XX a. sandūroje baigusieji Rusijos aukštąsias mokyklas ir kėlusieji kvalifikaciją Vakarų Europos universitetuose: J. Yčas, I. Jonynas (1884–1954), A. Voldemaras (istorikai), A. Janulaitis, V. Biržiška (teisės istorikai) ir kt. V. Daugirdaitė-Sruogienė klausėsi I. Jonyno paskaitų, mokėsi lotynų kalbos. Istorijos tyrimo metodologijos kursui išeiti studijavo prancūzų mokyklą. Lankė J. Yčo istorijos seminarą. Akiračiui plėsti kartu su B. Sruoga, kuris organizavo pažintines ekskursijas studentams, 1928 m., dar kartą nuvyko į Vokietiją. Lankėsi Berlyne, Miunchene, Insbruke, Bavarijos Alpėse, Tirolyje. Jos diplominis darbas tapo studija ir vėliau buvo išspausdintas. Temą „Žemaičių bajorų ūkis XIX a. pirmoje pusėje" – įvairiapusišką XIX a. bajorų ūkio apibudinimą – pasiūlė prof. V. Biržiška, o darbą priėmė ir vertino I. Jonynas. Šį darbą, kuriame esama įdomios ūkio, kultūros istorijos ir etnografijos medžiagos, V. Daugirdaitė-Sruogienė rašė remdamasi Daugirdų Būgių dvaro archyvu. 1929 m. gavo Vytauto Didžiojo universiteto baigimo diplomą.
Brandos metai
V. Daugirdaitė-Sruogienė gyvenimo sąlygų pastūmėta, pilietinės pareigos vedama, nors ir turėdama gerą istorijos tyrimų metodikos pasirengimą, mokslo tiriamąjį darbą atidėjo vėlesniems laikams ir pasuko pedagogės keliu. 1928 m. išlaikė egzaminus mokytojos cenzui įgyti, o bebaigdama studijas pradėjo dirbti mokytoja. V. Daugirdaitė-Sruogienė 1927–1939 m. dirbo Kauno III valstybinės gimnazijos mokytoja, o nuo 1935 m. minėtosios gimnazijos inspektore. Rūpestis, kaip pagerinti Lietuvos istorijos dėstymą, paskatino V. Daugirdaitę-Sruogienę įsitraukti ir į organizacinę veiklą, ji buvo viena iš istorijos mokytojų sekcijos prie Lietuvos istorijos draugijos kūrėjų. Išrinkta į draugijos valdybą sekretore, ji tapo 1929 m. įkurtos Lietuvos istorijos draugijos nare. 1935 m. parengė Lietuvos istorijos vadovėlį gimnazijoms. Pradėtas rengti Klaipėdos krašto mokykloms, pakartotinai jis buvo išleistas visai Lietuvai. V. Daugirdaitė-Sruogienė parengė ir 1939 m. išleido knygą „Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai“. V. Daugirdaitė-Sruogienė paaukojo daug kūrybinių ir dvasios jėgų, kad Lietuvos istorija būtų domimasi, tuo tikslu ji rašė populiarius straipsnius istorinėmis temomis vaikų žurnalui „Vyturys“ („Kaip totoriai atsirado Lietuvoje“, „Apie Kęstutį ir Birutę“, „Iš Lenkijos praeities“ ir kt.). Istorikė tapo minėtojo žurnalo ir „Motinos ir vaiko" kalendoriaus redakcijų narė. Lietuvai atgavus Vilnių, 1939 m. pabaigoje, pradėjo dirbti direktore Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje.
Okupacija
1941–1944 m. V. Daugirdaitė-Sruogienė lietuviškos kunigaikštienės Birutės gimnazijos direktorė. 1943 m. kovo 16 d. hitlerinės vokiečių okupacijos valdžios įsakymu, jos vyras Balys Sruoga, buvo suimtas ir kaip lietuvių tautos įkaitas drauge su kitais 46 lietuvių inteligentais, išgabentas į Štuthofo koncentracijos lagerį. V. Sruogienės pastangos išlaisvinti, vizitai pas SD vadą Lietuvai Karlą Jėgerį bei kitus aukštus okupacinės valdžios pareigūnus liko bevaisiai. 1944 m. rudeniop karo frontas artėjo prie Būgių, kur tuo metu buvo prisiglaudusi istorikė su dukra. Iškilo ir jųdviejų likimo klausimas. 1944 m. spalio 9 d. frontas perėjo per ūkį palikdamas gaisravietes. V. Daugirdaitės-Sruogienės apsisprendimą trauktis nuo fronto tolyn – link Liepojos, paskui į Gdanską – skatino mintis, kad pavyks pasiekti Štuthofą ir susisiekti su vyru. Atsidūrusi Vokietijoje ir ten kurį laiką apsistojusi, užmezgė ryšį su Baliu Sruoga, tačiau susirašinėjimas, deja, nutrūko, kai 1945 m. sausio mėnesį lageris buvo evakuotas ir kaliniai iš jo išvaryti. V. Daugirdaitė su dukra liko Vokietijoje, gyveno Greifsvalde, Liuneburge (Holšteino provincijoje), Deutsch=Evern, vėliau Detmolde, kur dėstė lietuvių gimnazijoje nuo jos įsteigimo 1945 m. iki 1946 m. rudens, vadovavo vaikų darželių auklėtojų kursams.
Pokaris
1945 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad B. Sruoga gyvas, gyvena Lietuvoje. Tačiau nebuvo jokių garantijų, kad, pasiryžusios grįžti, paklius į Vilnių ir neteks klajoti Sibiro tremtinių keliais. Pirmuosius pokario gyvenimo Vokietijoje metus V. Daugirdaitė-Sruogienė paskyrė mokslo laipsniui gauti. Jos apsisprendimą pasilikti Bonoje su tvirtino ta aplinkybė, kad Bonoje stipendiją studijoms gavo dukra Dalia, o mieste likti gyventi galėjo tik tie, kurie buvo kaip nors susiję su universitetu. Dukra tapo studente, o motina ėmėsi filosofijos doktorantūros. Bonoje istorikė rašė referatus apie luomų susidarymą Lietuvoje ir Lietuvos ūkio istorijos klausimus, bet universitete nebuvo specialistų doktorantui iš Lietuvos istorijos įvertinti, reikėjo rinktis filosofinę temą. Taip atsirado disertacija „N. I. Danilevskis ir V. S. Solovjovas. Istorinių kultūros tipų teorijos tyrinėjimai“, kuri buvo įvertinta „cum laude". 1948 m. V. Daugirdaitė-Sruogienė už ją gavo filosofijos mokslų daktarės laipsnį. „Geležinė uždanga" tarp TSRS ir kitų valstybių, prasidėjęs šaltasis karas neleido karo išskirtai šeimai normaliai susirašinėti. 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje mirė B. Sruoga. V. Daugirdaitei-Sruogienei su dukra reikėjo apsispręsti dėl tolimesnių gyvenimo kelių ir ieškoti pragyvenimo būdų. 1949 m. rugsėjo mėnesį persikėlė gyventi į JAV.
Emigracija
V. Daugirdaitė-Sruogienė pragyvenimui beveik dešimtį metų dirbo visokiausius darbus, kokius tik būdavo įmanoma gauti. Tik 1958 m. gavo iš dalies jos vertą darbą amerikiečių Auroros kolegijoje netoli Čikagos, kur iki 1970 m. dėstė kalbas ir istoriją Europos studijų profesorės titulu. Rengė naujus vadovėlio „Lietuvos istorija“ leidimus. 1950 m. ji buvo viena iš Čikagos Aukštesniosios lituanistinės mokyklos organizatorių, vėliau prisidėjo prie Aukštesniųjų pedagogikos lituanistinių kursų steigimo 1958 m. „The Lithuanian Institute of Education, Inc.“ pavadinimu ir pripažino aukštesniojo mokslo įstaiga. V. Daugirdaitė-Sruogienė visą gyvenimą išliko iš esmės demokratiškų pažiūrų asmenybė, teigianti laisvos pasaulėžiūros, nevaržomos dogmų, ir nestereotipinio mąstymo žmogų, ir sunkiausiose gyvenimo situacijose išlaikantį savarankiškas pozicijas. Daugiau kaip 30 straipsnių parašė į to meto išeivių periodiką. Savo straipsniais ji skelbė istorijos mokslo žinias ir kartu išaiškino naujų dalykų: „Liublino unija“, „Žymiausios kunigaikščių Radvilų moterys“, „Seniausi Lietuvos moterų atvaizdai“, „Lietuvos Didžioji Kunigaikštienė Elena 1476–1513“ ir kt. Daug rašė išeivijos kultūrinio gyvenimo klausimais. Spaudai parengė leidinį „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose“. Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos istorijos skyriaus redaktorė. „Jei galėčiau gimti iš naujo, turėčiau vieną troškimą – vėlei pradėti Lietuvos istorijos studijas" – 1983 m. rašė V. Daugirdaitė-Sruogienė, tuo metu jau atlikusi nemažai darbų istorijos srityje.
Šeima
Būgiuose 1924 m. kovo 22 d. Vanda Daugirdaitė ištekėjo už rašytojo Balio Sruogos, 1925 m. gimė dukra Dalia Sruogaitė. V. Daugirdaitė-Sruogienė mirė 1997 m. vasario 10 dieną emigracijoje Čikagoje, 1998 m. palaidota Vilniuje Rasų kapinėse.
Kūrybinis palikimas
- Lietuvos istorija. – Kaunas,1935 (8 leid. 1990).
- Žemaičių bajorų ūkis I pusėj XIX šimtmečio. – Kaunas, 1938 (2 leid.1995).
- Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai. – Kaunas, 1939 m.
- Lietuvos istorija: Lietuva amžių sūkuryje. – Chicago, III., 1956 m.
- Lietuvos kultūros istorijos bruožai. – Chicago, III., 1962 m.
- Balys Sruoga mūsų atsiminimuose. – Chicago, III., 1974 m.
- Lietuvos Steigiamasis Seimas. – New York, 1975 m.
- Aušros gadynės dukra Eglė. Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė. – Chicago, III., 1985 m.
Pastabos
- cum laude – su pagyrimu [išlaikyti aukštojoje mokykloje egzaminai].
Šaltiniai
- Ingė Lukšaitė. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė ir jos „Lietuvos istorija“, kn.: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius: Vyturys, 1990, p. 411–423.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vanda Daugirdaitė Sruogienė, Kas yra Vanda Daugirdaitė Sruogienė? Ką reiškia Vanda Daugirdaitė Sruogienė?
Vanda Daugirdaite SruogieneDaugirdai gimine Gime 1899 m rugpjucio 16 d Piatigorske KaukazasMire 1997 m vasario 10 d 97 metai CikagojePalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevasMotina Jadvyga PaulavicaiteSutuoktinis e Balys SruogaVaikai Dalia Sruogaite Vanda Daugirdaite Sruogiene 1899 m rugpjucio 16 d Piatigorske Kaukazas 1997 m vasario 10 d Cikagoje JAV istorike pedagoge visuomenes veikeja Balio Sruogos zmona BiografijaTevas Kazimieras Daugirdas 1865 m Bugiuose Vieksniu apylinkese 1944 m ten pat senos nuo Lydos kilusios Lietuvos bajoru gimines palikuonis herbas nezinomas veterinarijos gydytojas Motina Jadvyga Paulavicaite m 1912 m buvo kilusi is Vieksniu valsciaus Lietuvos bajoru Tevai dirbo pagal specialybe Kaukaze ir Ukrainoje Podoles gubernijoje Balino miestelyje Vaikystes metaiBaline prabego Vandos Daugirdaites vaikyste Mergaite buvo auginama Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajorijos kulturiniu tradiciju dvasia Seima priklause tiems bajorams kurie budami dvikalbiai nesulenkejo o nacionalinio atgimimo metais liko lietuviais Namuose ji kalbejo lenkiskai pasamdyta mokytoja ismoke prancuzu kalbos mokykloje mokesi rusiskai o su bendraamziais bendravo ukrainietiskai Tevai namuose lietuviskai kalbedavo retai motina dainuodavo dukrytei zemaitiskai is toli gaudavo lietuviska spauda tevas parvezdavo is Lietuvos dukrai lietuvisku elementoriu Į lietuviska aplinka Vanda pasinerdavo atostogu metu parvezta į Zemaitija Bugius Namuose motina skaite A Mickeviciaus V Sirokomles 1823 1862 J I Krasevskio 1812 1887 kurinius Jie eme auginti busimaja istorike Taip mergaite kad ir toli gyvendama nuo Lietuvos pajuto tevynes artuma Mokslo ir studiju metai1916 m Vanda Daugirdaite baige gimnazija Rostove prie Dono ir isvaziavo mokytis į Maskvos komercijos instituta Ten studijavo du semestrus Maskvoje dar labiau sustiprejo saitai su lietuviskaja aplinka tesesi Bugiuose Vieksniuose uzmegzta draugyste su M K Ciurlionio seserimi J Ciurlionyte 1899 1992 placia tevo gimine tevo pusbroliu veliau Lietuvos diplomatu Tadu Petkeviciumi itin pratinusiu ir skatinusiu mokytis lietuviskai Pastarieji padejo merginai įsijungti į lietuviu studentu kulturine veikla savo gyvenima susieti su lietuviu tautos siekiais Maskvoje nutruko rysiai su lenkais ir ukrainieciais studentais pagrindine aplinka buvo lietuviu kolonija Maskvoje kur ji pirma karta susitiko ir Balį Sruoga Sugrįzimas į Lietuva 1917 m Spalio revoliucija sukrete ne tik pasaulį Rusija bet keite ir visu tuo metu gyvenusiuju biografijas V Daugirdaite kaip ir daugelis kitu nutrauke mokslus 1917 m ziema Ukrainoje Vinicoje savarankiskai baige mokytis lietuviskai Visus I Pasaulinio karo metus Daugirdai tevas ir dukte motina mire dar 1912 m buvo fronto atskirti nuo Lietuvos Taciau juos gana greit pasieke zinia apie tai kad 1918 m vasario 16 d pasirasytas Lietuvos Nepriklausomybes aktas Vanda kartu su pussesere Sofija Lauceviciute nusprende vaziuoti į Lietuva ir su pirmaisiais lietuviu kariu bei pabegeliu eselonais grįzo į Vilniu o veliau ir į Bugius Si kelione 1918 m rugpjucio men buvo grįzimas į Lietuva į jos kultura visam laikui Nuo tol savo likima Vanda Daugirdaite galutinai susiejo su Lietuvos inteligentu likimu Darbas nepriklausomoje Lietuvoje V Daugirdaite tuomet devyniolikos metu mergina deste prancuzu kalba 1918 1919 m dirbo Siauliu gimnazijos mokytoja lietuviu kalba destomoje mokykloje veliau persikele į Kauna kur gavo vieta spaudos biure Lietuva redakcijoje Cia dirbdama 1919 m liepos 1 d 1921 m lapkricio 1 d ji renge lenku ir prancuzu spaudos apzvalgas Po Suvalku sutarties 1920 m spalio 7 d su lenkais vykusiu derybu metu renge interviu su Tautu Sajungos Karines kontroles komisijos atstovais Taciau reikejo įsigyti specialybe ir V Daugirdaite apsisprende testi studijas Studijos Berlyne Velyva 1921 m rudenį ji isvaziavo į Berlyno universiteta nuo tada visam gyvenimui pasirinkdama istorikes kelia Tik ka atgavusios nepriklausomybe Lietuvos svietimo politikos formuotojai jaunima ugdyti sieke zymiausiuose Europos mokslo ir kulturos centruose kad jaunos galvos perimtu naujausias idejas be tarpininku Tuo tikslu pirmaisiais savo gyvavimo metais dar ekonomiskai nesutvirtejusi valstybe gabius jaunuolius siunte į Vakaru Europos universitetus ir mokejo jiems stipendijas uzsienio valiuta Berlyna busimoji istorike pasirinko del keliu priezasciu pirma ten deste garsus Europos mokslininkai antra Vokietijoje tuo metu buvo didelio masto infliacija o lietuviai gaunantys pinigus pragyvenimui tvirta valiuta doleriais galejo ten pigiai pragyventi trecia susidare sava darbinga aplinka į Miunchena isvaziavo studijuoti ir B Sruoga Stipendijos Svietimo ministerijos V Daugirdaite neprase o pragyvenimui uzsidirbo versdama is prancuzu į lietuviu kalba V Daugirdaite klausesi filosofijos psichologijos bei sociologijos kursu Deja rimtai įsibegetu studiju Berlyne nepavyko baigti kadangi vokieciai po 1923 m įvykusio Klaipedos prijungimo prie Lietuvos lietuviams neisklausiusiems 4 semestru ji buvo isklausiusi 3 semestrus nebeleido toliau studijuoti Studijos Kaune 1924 m kovo men V Daugirdaite istekejo uz rasytojo Balio Sruogos Moksla V Daugirdaite Sruogiene tese Kaune Lietuvos universitete 1924 1928 kur 1929 m gavo istorikes diploma V Daugirdaites Sruogienes studiju Kaune metai buvo pirmasis Lietuvos universiteto nuo 1930 m Vytauto Didziojo universitetas veiklos desimtmetis Universitete susibure istorikai XIX XX a sanduroje baigusieji Rusijos aukstasias mokyklas ir kelusieji kvalifikacija Vakaru Europos universitetuose J Ycas I Jonynas 1884 1954 A Voldemaras istorikai A Janulaitis V Birziska teises istorikai ir kt V Daugirdaite Sruogiene klausesi I Jonyno paskaitu mokesi lotynu kalbos Istorijos tyrimo metodologijos kursui iseiti studijavo prancuzu mokykla Lanke J Yco istorijos seminara Akiraciui plesti kartu su B Sruoga kuris organizavo pazintines ekskursijas studentams 1928 m dar karta nuvyko į Vokietija Lankesi Berlyne Miunchene Insbruke Bavarijos Alpese Tirolyje Jos diplominis darbas tapo studija ir veliau buvo isspausdintas Tema Zemaiciu bajoru ukis XIX a pirmoje puseje įvairiapusiska XIX a bajoru ukio apibudinima pasiule prof V Birziska o darba prieme ir vertino I Jonynas Sį darba kuriame esama įdomios ukio kulturos istorijos ir etnografijos medziagos V Daugirdaite Sruogiene rase remdamasi Daugirdu Bugiu dvaro archyvu 1929 m gavo Vytauto Didziojo universiteto baigimo diploma Brandos metaiV Daugirdaite Sruogiene gyvenimo salygu pastumeta pilietines pareigos vedama nors ir turedama gera istorijos tyrimu metodikos pasirengima mokslo tiriamajį darba atidejo velesniems laikams ir pasuko pedagoges keliu 1928 m islaike egzaminus mokytojos cenzui įgyti o bebaigdama studijas pradejo dirbti mokytoja V Daugirdaite Sruogiene 1927 1939 m dirbo Kauno III valstybines gimnazijos mokytoja o nuo 1935 m minetosios gimnazijos inspektore Rupestis kaip pagerinti Lietuvos istorijos destyma paskatino V Daugirdaite Sruogiene įsitraukti ir į organizacine veikla ji buvo viena is istorijos mokytoju sekcijos prie Lietuvos istorijos draugijos kureju Isrinkta į draugijos valdyba sekretore ji tapo 1929 m įkurtos Lietuvos istorijos draugijos nare 1935 m parenge Lietuvos istorijos vadovelį gimnazijoms Pradetas rengti Klaipedos krasto mokykloms pakartotinai jis buvo isleistas visai Lietuvai V Daugirdaite Sruogiene parenge ir 1939 m isleido knyga Lietuvos istorijos vaizdai ir rastai V Daugirdaite Sruogiene paaukojo daug kurybiniu ir dvasios jegu kad Lietuvos istorija butu domimasi tuo tikslu ji rase populiarius straipsnius istorinemis temomis vaiku zurnalui Vyturys Kaip totoriai atsirado Lietuvoje Apie Kestutį ir Birute Is Lenkijos praeities ir kt Istorike tapo minetojo zurnalo ir Motinos ir vaiko kalendoriaus redakciju nare Lietuvai atgavus Vilniu 1939 m pabaigoje pradejo dirbti direktore Vilniaus IV lenku mergaiciu gimnazijoje Okupacija 1941 1944 m V Daugirdaite Sruogiene lietuviskos kunigaikstienes Birutes gimnazijos direktore 1943 m kovo 16 d hitlerines vokieciu okupacijos valdzios įsakymu jos vyras Balys Sruoga buvo suimtas ir kaip lietuviu tautos įkaitas drauge su kitais 46 lietuviu inteligentais isgabentas į Stuthofo koncentracijos lagerį V Sruogienes pastangos islaisvinti vizitai pas SD vada Lietuvai Karla Jegerį bei kitus aukstus okupacines valdzios pareigunus liko bevaisiai 1944 m rudeniop karo frontas artejo prie Bugiu kur tuo metu buvo prisiglaudusi istorike su dukra Iskilo ir judvieju likimo klausimas 1944 m spalio 9 d frontas perejo per ukį palikdamas gaisravietes V Daugirdaites Sruogienes apsisprendima trauktis nuo fronto tolyn link Liepojos paskui į Gdanska skatino mintis kad pavyks pasiekti Stuthofa ir susisiekti su vyru Atsidurusi Vokietijoje ir ten kurį laika apsistojusi uzmezge rysį su Baliu Sruoga taciau susirasinejimas deja nutruko kai 1945 m sausio menesį lageris buvo evakuotas ir kaliniai is jo isvaryti V Daugirdaite su dukra liko Vokietijoje gyveno Greifsvalde Liuneburge Holsteino provincijoje Deutsch Evern veliau Detmolde kur deste lietuviu gimnazijoje nuo jos įsteigimo 1945 m iki 1946 m rudens vadovavo vaiku darzeliu aukletoju kursams Pokaris 1945 m rugpjucio menesį suzinojo kad B Sruoga gyvas gyvena Lietuvoje Taciau nebuvo jokiu garantiju kad pasiryzusios grįzti paklius į Vilniu ir neteks klajoti Sibiro tremtiniu keliais Pirmuosius pokario gyvenimo Vokietijoje metus V Daugirdaite Sruogiene paskyre mokslo laipsniui gauti Jos apsisprendima pasilikti Bonoje su tvirtino ta aplinkybe kad Bonoje stipendija studijoms gavo dukra Dalia o mieste likti gyventi galejo tik tie kurie buvo kaip nors susije su universitetu Dukra tapo studente o motina emesi filosofijos doktoranturos Bonoje istorike rase referatus apie luomu susidaryma Lietuvoje ir Lietuvos ukio istorijos klausimus bet universitete nebuvo specialistu doktorantui is Lietuvos istorijos įvertinti reikejo rinktis filosofine tema Taip atsirado disertacija N I Danilevskis ir V S Solovjovas Istoriniu kulturos tipu teorijos tyrinejimai kuri buvo įvertinta cum laude 1948 m V Daugirdaite Sruogiene uz ja gavo filosofijos mokslu daktares laipsnį Gelezine uzdanga tarp TSRS ir kitu valstybiu prasidejes saltasis karas neleido karo isskirtai seimai normaliai susirasineti 1947 m spalio 16 d Vilniuje mire B Sruoga V Daugirdaitei Sruogienei su dukra reikejo apsispresti del tolimesniu gyvenimo keliu ir ieskoti pragyvenimo budu 1949 m rugsejo menesį persikele gyventi į JAV Emigracija V Daugirdaite Sruogiene pragyvenimui beveik desimtį metu dirbo visokiausius darbus kokius tik budavo įmanoma gauti Tik 1958 m gavo is dalies jos verta darba amerikieciu Auroros kolegijoje netoli Cikagos kur iki 1970 m deste kalbas ir istorija Europos studiju profesores titulu Renge naujus vadovelio Lietuvos istorija leidimus 1950 m ji buvo viena is Cikagos Aukstesniosios lituanistines mokyklos organizatoriu veliau prisidejo prie Aukstesniuju pedagogikos lituanistiniu kursu steigimo 1958 m The Lithuanian Institute of Education Inc pavadinimu ir pripazino aukstesniojo mokslo įstaiga V Daugirdaite Sruogiene visa gyvenima isliko is esmes demokratisku paziuru asmenybe teigianti laisvos pasauleziuros nevarzomos dogmu ir nestereotipinio mastymo zmogu ir sunkiausiose gyvenimo situacijose islaikantį savarankiskas pozicijas Daugiau kaip 30 straipsniu parase į to meto iseiviu periodika Savo straipsniais ji skelbe istorijos mokslo zinias ir kartu isaiskino nauju dalyku Liublino unija Zymiausios kunigaiksciu Radvilu moterys Seniausi Lietuvos moteru atvaizdai Lietuvos Didzioji Kunigaikstiene Elena 1476 1513 ir kt Daug rase iseivijos kulturinio gyvenimo klausimais Spaudai parenge leidinį Balys Sruoga musu atsiminimuose Bostone isleistos Lietuviu enciklopedijos istorijos skyriaus redaktore Jei galeciau gimti is naujo tureciau viena troskima velei pradeti Lietuvos istorijos studijas 1983 m rase V Daugirdaite Sruogiene tuo metu jau atlikusi nemazai darbu istorijos srityje SeimaBugiuose 1924 m kovo 22 d Vanda Daugirdaite istekejo uz rasytojo Balio Sruogos 1925 m gime dukra Dalia Sruogaite V Daugirdaite Sruogiene mire 1997 m vasario 10 diena emigracijoje Cikagoje 1998 m palaidota Vilniuje Rasu kapinese Kurybinis palikimasLietuvos istorija Kaunas 1935 8 leid 1990 Zemaiciu bajoru ukis I pusej XIX simtmecio Kaunas 1938 2 leid 1995 Lietuvos istorijos vaizdai ir rastai Kaunas 1939 m Lietuvos istorija Lietuva amziu sukuryje Chicago III 1956 m Lietuvos kulturos istorijos bruozai Chicago III 1962 m Balys Sruoga musu atsiminimuose Chicago III 1974 m Lietuvos Steigiamasis Seimas New York 1975 m Ausros gadynes dukra Egle Liudvika Malinauskaite Sliupiene Chicago III 1985 m Pastaboscum laude su pagyrimu islaikyti aukstojoje mokykloje egzaminai SaltiniaiInge Luksaite Vanda Daugirdaite Sruogiene ir jos Lietuvos istorija kn Vanda Daugirdaite Sruogiene Lietuvos istorija Vilnius Vyturys 1990 p 411 423