Vakarų baltų pilkapių kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi siaurame Baltijos pajūrio ruože – nuo Sembos iki Kuršo. Išskirta tik pagal laidojimo paminklus.
| Vakarų baltų pilkapių kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Urna iš laidojimo lauko Tumianų mieste, Varmijos Mozūrijoje | ||||||
| Dab. valstybės | Pietvakarių Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurės rytų Lenkija | |||||
| Amžius | Bronzos amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | vakarų baltai | |||||
| Vakarų baltų pilkapių kultūra - mėlyna | ||||||
Kultūros ypatybės
Ankstyvuosiuose pilkapiuose aptinkami griautiniai palaidojimai, priskiriami 1500-1300 m. pr. m. e. laikotarpiui. Vėlyvajame laikotarpyje mirusiuosius kremuodavo ir pelenus supildavo į keramines urnas (molinius puodus), pilkapiuose įrengiant sudėtingas akmenų konstrukcijas. Ši tradicija išliko iki ankstyvojo geležies amžiaus (VI-I a. pr. m. e.). Genetiškai susijusi su vėlyvojo neolito-eneolito laikotarpio Pamarių (lenk. Rzucewo) kultūra, gyvavusia Gdansko įlankos ir Aistmarių pakrantėse.
Lietuvoje
Vakarų baltų pilkapių kultūros Lietuvos teritorijoje pavyzdžiai: Šernų (Klaipėdos raj.), Ėgliškių, Kurmaičių (Kretingos raj.) pilkapynai.[reikalingas šaltinis] Čia būdingi pilkapiai su koncentriniais akmenų vainikais, akmenų rentiniais ir sudegintų mirusiųjų kapais. Kurmaičių, Ėgliškių pilkapiuose palaidota po keletą ar keliolika mirusiųjų įvairiai įrengtuose kapuose. Sudeginti kaulai supilti į duobutę, apdėti plokščiais akmenimis ar supilti į urną. III–II a. pr. m. e. čia plito paprotys laidoti nedegintus mirusiuosius tuose pačiuose pilkapiuose. Į jų kapus buvo dedama žalvarinių papuošalų.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vakarų baltų pilkapių kultūra, Kas yra Vakarų baltų pilkapių kultūra? Ką reiškia Vakarų baltų pilkapių kultūra?