Vaižgantas Waizganthos senovės lietuvių linų ir kanapių dievybė kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus Ši dievyb
Vaižgantas (dievas)

Vaižgantas (Waizganthos) – senovės lietuvių linų ir kanapių dievybė, kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus. Ši dievybė garbinta ištęstu bei gana sudėtingu ritualu ir tik tam tikru metų laiku.
Dievybę vardu Waizganthos mini XVII a. lenkų autorius Jonas Lasickis veikale „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“. Jis aprašo tokią Vaižganto garbinimo apeigą: nuėmus nuo laukų derlių, spalio mėnesio pabaigoje, pati aukščiausia mergina, pripylusi į sterblę paplotėlių (vadinamų sikėmis), stovėdama viena koja ant kėdės, aukštai iškeltoje kairėje rankoje laikė plačią liepos ar guobos karną, o dešinėje rankoje turėjo alaus ąsotį ir kalbėjo: Waizganthos deuaite auging mani linus teip ilgies, ik mani, nie duok munus nogus eithi („Vaižgante, dievaiti, išaugink man tokius aukštus linus, kokia aš aukšta esu, ir neleisk mums nuogiems vaikščioti“). Paskui išgerdavo iš ąsočio, vėl jį pripildavo ir išliedavo ant žemės dievybėms, paplotėlius taip pat išmesdavo, kad dievai galėtų pavalgyti. Jeigu, tai padariusi, ji tvirtai stovėdavo, visi patikėdavo, kad kitais metais bus puikus linų derlius, o jeigu nugriūdavo ir kita koja atsispirdavo, derliumi būdavo abejojama. Vėlesni autoriai teigia, kad pagerbdami Vaižgantą žmonės aukojo ėriuką arba gaidį ir atlikdavo jam skirtas apeigas.
Matas Pretorijus Lasickio Waizganthos aiškino esant vardu „Vaisgamtis“, kuris kilęs junginio „vaisius gauti“. Anot Pretorijaus, tai buvo vaisingumo dievybė, jai žmonės aukoję ėriuką arba gaidį. Simonas Daukantas šią dievybę vadina Vaisgamta. Pranė Dundulienė taip pat teigė, kad tai buvusi deivė Vaisgamta, kuri patriarchato laikais perinterpretuota į vyrišką dievybę. XVIII a. antroje pusėje rašytojas Gupelis mini Veizgantą (Weizgants) tarp latvių dievų. Esą tai nuotakų dievas, susijęs su geros kloties viltimi. Vladimiras Toporovas ir Viačeslavas Ivanovas Vaižganto įtraukimą į latvių dievus laiko „kabinetine mitologija“, paremta klaidinga etimologija, esą dievavardis kilęs iš žodžių vaisius, vaisa ir ganyti, ginti. Anot mitologų, šis žodis veikiau kilęs iš vyžti („pinti“). Valteris Jaskevičius dievavardį gretina su asmenvardžiu *Vaišganta(s), kuris nepaliudytas, bet išlikę jo atmainos Vaišginta bei Vaišgintas, taip pat vietovardis Vaišgintiškiai (Vojžgintiški).
Šaltiniai
- Vaižgantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-28.
- Pranė Dundulienė, Senovės lietuvių mitologija ir religija
- Мифы народов мира. Вайжгантас , B. B. Иванов, B. H. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- Valteris Jaskevičius. „Jono Lasickio žemaičių dievai: lietuvių mitologijos studija“, vert. Dainius Razauskas. Liaudies kultūra, 2010, 5; p. 49–55.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaižgantas (dievas), Kas yra Vaižgantas (dievas)? Ką reiškia Vaižgantas (dievas)?
Vaizgantas Waizganthos senoves lietuviu linu ir kanapiu dievybe kurios saukesi merginos del gero linu derliaus Si dievybe garbinta istestu bei gana sudetingu ritualu ir tik tam tikru metu laiku Dievybe vardu Waizganthos mini XVII a lenku autorius Jonas Lasickis veikale Apie zemaiciu kitu sarmatu bei netikru krikscioniu dievus Jis apraso tokia Vaizganto garbinimo apeiga nuemus nuo lauku derliu spalio menesio pabaigoje pati auksciausia mergina pripylusi į sterble paploteliu vadinamu sikemis stovedama viena koja ant kedes aukstai iskeltoje kaireje rankoje laike placia liepos ar guobos karna o desineje rankoje turejo alaus asotį ir kalbejo Waizganthos deuaite auging mani linus teip ilgies ik mani nie duok munus nogus eithi Vaizgante dievaiti isaugink man tokius aukstus linus kokia as auksta esu ir neleisk mums nuogiems vaikscioti Paskui isgerdavo is asocio vel jį pripildavo ir isliedavo ant zemes dievybems paplotelius taip pat ismesdavo kad dievai galetu pavalgyti Jeigu tai padariusi ji tvirtai stovedavo visi patikedavo kad kitais metais bus puikus linu derlius o jeigu nugriudavo ir kita koja atsispirdavo derliumi budavo abejojama Velesni autoriai teigia kad pagerbdami Vaizganta zmones aukojo eriuka arba gaidį ir atlikdavo jam skirtas apeigas Matas Pretorijus Lasickio Waizganthos aiskino esant vardu Vaisgamtis kuris kiles junginio vaisius gauti Anot Pretorijaus tai buvo vaisingumo dievybe jai zmones aukoje eriuka arba gaidį Simonas Daukantas sia dievybe vadina Vaisgamta Prane Dunduliene taip pat teige kad tai buvusi deive Vaisgamta kuri patriarchato laikais perinterpretuota į vyriska dievybe XVIII a antroje puseje rasytojas Gupelis mini Veizganta Weizgants tarp latviu dievu Esa tai nuotaku dievas susijes su geros kloties viltimi Vladimiras Toporovas ir Viaceslavas Ivanovas Vaizganto įtraukima į latviu dievus laiko kabinetine mitologija paremta klaidinga etimologija esa dievavardis kiles is zodziu vaisius vaisa ir ganyti ginti Anot mitologu sis zodis veikiau kiles is vyzti pinti Valteris Jaskevicius dievavardį gretina su asmenvardziu Vaisganta s kuris nepaliudytas bet islike jo atmainos Vaisginta bei Vaisgintas taip pat vietovardis Vaisgintiskiai Vojzgintiski SaltiniaiVaizgantas Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 03 28 Prane Dunduliene Senoves lietuviu mitologija ir religija Mify narodov mira Vajzhgantas B B Ivanov B H Toporov 2 e izd 1992 Moskva Sovetskaya Enciklopediya Valteris Jaskevicius Jono Lasickio zemaiciu dievai lietuviu mitologijos studija vert Dainius Razauskas Liaudies kultura 2010 5 p 49 55