Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Narkūnų piliakalnisNarkūnų piliakalnisKoordinatės 55 28 24 1 š pl 25 33 3 2 r ilg 55 473361 š pl 25 550889 r ilg 55 4733
Utenio pilis
| Narkūnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Narkūnų piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Utenos rajonas | ||
| Seniūnija | Leliūnų seniūnija | ||
| Aukštis | 14 m | ||
| Plotas | 55x35 | ||
| Priešpilis | 15x25 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. – II a. ir XIV a. – XV a. pradžia | ||
| Žvalgytas | 1959, 1970 | ||
| Tirtas | 1835, 1959, 1975-1978 m. | ||
| Registro Nr. | AR1315 / A946KP / 3592, 24062, 24063, 24064 | ||
Narkūnų piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Utenio Pilis, Didysis piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 24062; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1315; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A946KP), priešpilis (unikalus objekto MC kodas 24063) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24064) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Narkūnų, Leliūnų seniūnija. Pasiekiamas plentu Utena–Pakalniai–Alanta pakilus į Utenėlės kairiojo kranto aukštumą, yra 100 m į kairę pietryčiuose nuo plento susikirtimo su buvusio Panevėžio–Pastovio geležinkelio linija.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Utenėlės kairiajame krante. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55 m ilgio, 35 m pločio šiauriniame gale. Čia supiltas 1,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 60 m ilgio, 55 m pločio, 14 m gylio griovys 9 m pločio dugnu. Šlaitai statūs, 14 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas arimų, aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę praretintais medžiais. Šiaurės vakarų šlaite įrengti laiptai.
Priešpilis
Priešpilis (Utenio Kapas, Mažasis piliakalnis) įrengtas į šiaurę nuo piliakalnio, už griovio (koordinatės 55°28′26.9″ š. pl. 25°33′2.9″ r. ilg. / 55.474139°š. pl. 25.550806°r. ilg.). Jo aikštelė pusapvalė, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 15 m ilgio, 25 m pločio pietiniame krašte. Jos vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pusėse supiltas 60 m ilgio, 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. (sunaikintas).
Gyvenvietė
Vakarinėje piliakalnio papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1959, 1975–1976 m. Joje rasta stulpaviečių, židinių, geležinis smeigtukas, kaltelis, yla, žalvarinis auskaras, molinis verpstukas, Djakovo tipo svorelis, brūkšniuotos, lygios ir žiestos keramikos, geležies gargažių.
750 m į pietryčius yra XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Narkūnų kapinynas, tyrinėtas 1976–1977 m. Į pietvakarius nuo piliakalnio buvo šventu laikomas šaltinis (sunaikintas).
Tyrimai
1835 m. piliakalnį kasinėjo Pranciškus Vilčinskis. Aikštelėje jis aptiko storą kultūrinį sluoksnį su apdegusio molio gabalais, puodų šukėmis, gyvulių kaulais ir kitais radiniais.
1959 m. piliakalnio papėdės gyvenvietėje, į vakarus nuo piliakalnio, 91 m² plotą ištyrė Utenos kraštotyros muziejus (vad. B. Valuckytė). Čia rastas iki 25 cm storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta brūkšniuota bei žiesta keramika.
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.
1976–1978 m. Regina Kulikauskienė ir Pranas Kulikauskas ištyrė vakarinę aikštelės pusę – iš viso 660 m² plotą. Aptiktas 3,3 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskiriami 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai. Ankstyviausi piliakalnio įtvirtinimai buvo dvi medinių 8-18 cm storio stulpų eilės. Atstumas tarp stulpų eilių buvo 40-45 cm, o tarp stulpų – 6-12 cm. Tvora buvo pinta iš šakų, ne kartą degusi ir remontuota. Jos vidinėje pusėje aikštelės kraštas sutvirtintas moliu ir 0,8 m pločio akmenų grindiniu. Šis sluoksnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. Keturkampiai stulpinės konstrukcijos 6-8 m ilgio pastatai su apvaliais židiniais stovėjo aikštelės kraštuose.
I tūkstantmečio pradžioje medinių tvorų įtvirtinimus pakeitė aikštelės pakraščiuose iš molio suplūktas 1 m aukščio pylimas. XIV a. iš molio, panaudojant akmenis ir rąstus, suplūktas dabar matomas pylimas, ant kurio pastatyta stulpinės konstrukcijos medinė gynybinė siena, drėbta moliu.
Tyrinėjimų metu surasta daugiau kaip 800 radinių: geležinių arbaleto ir lanko strėlių, plačiaašmenis kirvis, smeigtukų, ylų, peilių-pjautuvėlių, peilių, dalgių ir pentinų dalių, cilindrinių spynų, skiltuvų, , žalvarinių smeigtukų, apyrankių, kabučių, pinta apyrankė, varinė II a. Senovės Romos ir sidabrinė XIV a. pabaigos Jogailos monetos, apvali segė, akmeninių kirvių (45 vienetai), buožių, verpstukų, galąstuvėlių, trinamosios girnos, kaulinių ietigalių (35 vienetai), strėlių antgalių (40 vienetų), durklų, ylų, žeberklų, smeigtukų, adiklių, adatų, skobtelių, gremžtukų, grandiklių, peilių, rėžtukų, švilpynių, raginių kirvių, molinių žalvarinių kirvelių ir apyrankių liejimo formų, tiglių, verpstukų, apie 10 tūkst. brūkšniuotos, lygios, gludintos ir žiestos keramikos šukių, per 7 tūkst. gyvulių kaulų.
Priešpilyje 1978 m. P. Kulikauskas ištyrė 62 m² dydžio plotą, padarė pylimo pusinį pjūvį. Po pylimu aptiktas I tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su geležiniu smeigtuku, akmeninio kirvelio dalimi, brūkšniuota keramika. Pylimas supiltas XIV a. per vieną kartą iš molio.
Papėdės gyvenvietės vakarinėje dalyje ištirtas bendras 575 m² plotas, rastas apardytas irgi dviejų laikotarpių kultūrinis sluoksnis. Pirmųjų m.e. amžių sluoksnyje aptikta molinių (svoreliai, verpstukas), geležinių (smeigtukas, kaltelis, yla) dirbinių, lipdytos brūkšniuotos keramikos, statinių bei židinių liekanų. Viršutiniame papėdės gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje rasta bronzinių (auskarai), stiklinių (karoliai) dirbinių, žiestos keramikos, geležies gargažių.
1976 m. buvo tyrinėta ir piliakalnio griovio rytiniame gale esanti 15 m skersmens iki 1,5 m aukščio kalvelė. Nustatyta, kad ji natūrali, tik paaukštinta XX a. įrengiant ant Utenėlės upelio užtvanką.
Radinius saugo Utenos kraštotyros muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II a. ir XIV a. – XV a. pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 4,8 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1742000 m².
Istorija
Piliakalnyje stovėjo Utenos pilis. 1373 m. vasario mėnesį ir 1375 m. jos apylinkes niokojo Livonijos ordinas, kuris pilį sudegino 1433 m. vasario pradžioje.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Aknystėlių piliakalnis 9 km | Šeimyniškių piliakalnis 20 km Gaigalių piliakalnis (Utena) 13 km | Jaurelio piliakalnis 10 km | |||||||||
| Antalgės piliakalnis 3 km | | Nemeikščių piliakalnis 5 km | |||||||||
| Vosgėlių piliakalnis (Utena) 3 km | Gaižiūnų piliakalnis 9 km | Gimžiškių piliakalnis 5 km | |||||||||
Šaltiniai
- Gintautas Zabiela. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 66 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 116–117 (Nr. 481)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.198
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 244–245.
- Wilczyñski F. Wędrówka do gór Utenesa, xiąžęcia Litwy založyciela Uciany// Tygodnik Petersburski. 1836. Nr. 93. P. 559–560;
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Narkūnų (Utenos raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, 1977. p. 32–37.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Narkūnų Didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai (Apatinis kultūrinis sluoksnis) // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1986. T. 5, p. 5–49.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Pranas Kulikauskas. Narkūnų (Utenos raj.) archeologinių paminklų 1976 ir 1977 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 84–94.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Aleksiejus Luchtanas. Narkūnų (Utenos raj.) „Didžiojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 29–32.
- Pranas Kulikauskas. Narkūnų (Utenos raj.) „Mažojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 32–35.
- Aleksiejus Luchtanas. Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1981. 1981. T. 2, p. 5–17.
- Лухтан А. Скотоводство и охота в Восточной Литве в тысячелетии до н. э. // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1986. T. XXV, p. 3–19.
- Algimantas Merkevičius. Narkūnų piliakalnio spalvoto metalo dirbiniai // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1986. T. 5, p. 49–52.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 157–158.
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
- Lietuvos piliakalniai. Narkūnai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Utenio pilis, Kas yra Utenio pilis? Ką reiškia Utenio pilis?
Narkunu piliakalnisNarkunu piliakalnisKoordinates 55 28 24 1 s pl 25 33 3 2 r ilg 55 473361 s pl 25 550889 r ilg 55 473361 25 550889Vieta Utenos rajonasSeniunija Leliunu seniunijaAukstis 14 mPlotas 55x35Priespilis 15x25Naudotas I tukstantmetis pr m e II a ir XIV a XV a pradziaZvalgytas 1959 1970Tirtas 1835 1959 1975 1978 m Registro Nr AR1315 A946KP 3592 24062 24063 24064 Narkunu piliakalnis su priespiliu ir gyvenviete Utenio Pilis Didysis piliakalnis piliakalnis unikalus objekto MC kodas 24062 Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1315 registro iki 2005 m balandzio 19 d Nr A946KP priespilis unikalus objekto MC kodas 24063 ir gyvenviete unikalus objekto MC kodas 24064 Utenos rajono savivaldybes teritorijoje į siaure nuo Narkunu Leliunu seniunija Pasiekiamas plentu Utena Pakalniai Alanta pakilus į Uteneles kairiojo kranto aukstuma yra 100 m į kaire pietryciuose nuo plento susikirtimo su buvusio Panevezio Pastovio gelezinkelio linija PiliakalnisPiliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Uteneles kairiajame krante Aikstele trikampe pailga siaures pietu kryptimi 55 m ilgio 35 m plocio siauriniame gale Cia supiltas 1 7 m aukscio 15 m plocio pylimas uz kurio iskastas 60 m ilgio 55 m plocio 14 m gylio griovys 9 m plocio dugnu Slaitai status 14 m aukscio 3D model Piliakalnis labai apardytas arimu aikstele dirvonuoja slaitai apauge praretintais medziais Siaures vakaru slaite įrengti laiptai PriespilisPriespilis Utenio Kapas Mazasis piliakalnis įrengtas į siaure nuo piliakalnio uz griovio koordinates 55 28 26 9 s pl 25 33 2 9 r ilg 55 474139 s pl 25 550806 r ilg 55 474139 25 550806 Utenio Kapas Jo aikstele pusapvale orientuota siaures pietu kryptimi 15 m ilgio 25 m plocio pietiniame kraste Jos vakarineje siaurineje ir rytineje pusese supiltas 60 m ilgio 2 5 m aukscio 14 m plocio pylimas 4 m aukscio isoriniu slaitu sunaikintas GyvenvieteVakarineje piliakalnio papedeje 1 ha plote yra papedes gyvenviete tyrineta 1959 1975 1976 m Joje rasta stulpavieciu zidiniu gelezinis smeigtukas kaltelis yla zalvarinis auskaras molinis verpstukas Djakovo tipo svorelis bruksniuotos lygios ir ziestos keramikos gelezies gargaziu 750 m į pietrycius yra XIV a pabaigos XV a pradzios Narkunu kapinynas tyrinetas 1976 1977 m Į pietvakarius nuo piliakalnio buvo sventu laikomas saltinis sunaikintas Tyrimai1835 m piliakalnį kasinejo Pranciskus Vilcinskis Aiksteleje jis aptiko stora kulturinį sluoksnį su apdegusio molio gabalais puodu sukemis gyvuliu kaulais ir kitais radiniais 1959 m piliakalnio papedes gyvenvieteje į vakarus nuo piliakalnio 91 m plota istyre Utenos krastotyros muziejus vad B Valuckyte Cia rastas iki 25 cm storio kulturinis sluoksnis su lipdyta bruksniuota bei ziesta keramika 1970 m piliakalnį zvalge Istorijos institutas 1976 1978 m Regina Kulikauskiene ir Pranas Kulikauskas istyre vakarine aiksteles puse is viso 660 m plota Aptiktas 3 3 m storio kulturinis sluoksnis kuriame isskiriami 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai Ankstyviausi piliakalnio įtvirtinimai buvo dvi mediniu 8 18 cm storio stulpu eiles Atstumas tarp stulpu eiliu buvo 40 45 cm o tarp stulpu 6 12 cm Tvora buvo pinta is saku ne karta degusi ir remontuota Jos vidineje puseje aiksteles krastas sutvirtintas moliu ir 0 8 m plocio akmenu grindiniu Sis sluoksnis datuojamas I tukstantmeciu pr m e Keturkampiai stulpines konstrukcijos 6 8 m ilgio pastatai su apvaliais zidiniais stovejo aiksteles krastuose I tukstantmecio pradzioje mediniu tvoru įtvirtinimus pakeite aiksteles pakrasciuose is molio supluktas 1 m aukscio pylimas XIV a is molio panaudojant akmenis ir rastus supluktas dabar matomas pylimas ant kurio pastatyta stulpines konstrukcijos medine gynybine siena drebta moliu Tyrinejimu metu surasta daugiau kaip 800 radiniu geleziniu arbaleto ir lanko streliu placiaasmenis kirvis smeigtuku ylu peiliu pjautuveliu peiliu dalgiu ir pentinu daliu cilindriniu spynu skiltuvu zalvariniu smeigtuku apyrankiu kabuciu pinta apyranke varine II a Senoves Romos ir sidabrine XIV a pabaigos Jogailos monetos apvali sege akmeniniu kirviu 45 vienetai buoziu verpstuku galastuveliu trinamosios girnos kauliniu ietigaliu 35 vienetai streliu antgaliu 40 vienetu durklu ylu zeberklu smeigtuku adikliu adatu skobteliu gremztuku grandikliu peiliu reztuku svilpyniu raginiu kirviu moliniu zalvariniu kirveliu ir apyrankiu liejimo formu tigliu verpstuku apie 10 tukst bruksniuotos lygios gludintos ir ziestos keramikos sukiu per 7 tukst gyvuliu kaulu Priespilyje 1978 m P Kulikauskas istyre 62 m dydzio plota padare pylimo pusinį pjuvį Po pylimu aptiktas I tukstantmecio pradzios papedes gyvenvietes kulturinis sluoksnis su geleziniu smeigtuku akmeninio kirvelio dalimi bruksniuota keramika Pylimas supiltas XIV a per viena karta is molio Papedes gyvenvietes vakarineje dalyje istirtas bendras 575 m plotas rastas apardytas irgi dvieju laikotarpiu kulturinis sluoksnis Pirmuju m e amziu sluoksnyje aptikta moliniu svoreliai verpstukas geleziniu smeigtukas kaltelis yla dirbiniu lipdytos bruksniuotos keramikos statiniu bei zidiniu liekanu Virsutiniame papedes gyvenvietes kulturiniame sluoksnyje rasta bronziniu auskarai stikliniu karoliai dirbiniu ziestos keramikos gelezies gargaziu 1976 m buvo tyrineta ir piliakalnio griovio rytiniame gale esanti 15 m skersmens iki 1 5 m aukscio kalvele Nustatyta kad ji naturali tik paaukstinta XX a įrengiant ant Uteneles upelio uztvanka Radinius saugo Utenos krastotyros muziejus Piliakalnis datuojamas I tukstantmeciu pr m e II a ir XIV a XV a pradzia Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas del paskelbimo kulturos paminklu 1998 05 19 Nr 612 Paminklo teritorijos plotas 4 8 ha Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1742000 m IstorijaPiliakalnyje stovejo Utenos pilis 1373 m vasario menesį ir 1375 m jos apylinkes niokojo Livonijos ordinas kuris pilį sudegino 1433 m vasario pradzioje Aplinkiniai piliakalniaiAknysteliu piliakalnis 9 km Seimyniskiu piliakalnis 20 km Gaigaliu piliakalnis Utena 13 km Jaurelio piliakalnis 10 kmAntalges piliakalnis 3 km Nemeiksciu piliakalnis 5 kmVosgeliu piliakalnis Utena 3 km Gaiziunu piliakalnis 9 km Gimziskiu piliakalnis 5 kmSaltiniaiGintautas Zabiela Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 66 psl Lietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 116 117 Nr 481 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 198 Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 t 3 p 244 245 Wilczynski F Wedrowka do gor Utenesa xiazecia Litwy zalozyciela Uciany Tygodnik Petersburski 1836 Nr 93 P 559 560 Regina Volkaite Kulikauskiene Narkunu Utenos raj gyvenvietes tyrinejimai 1975 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais Vilnius 1977 p 32 37 Regina Volkaite Kulikauskiene Narkunu Didziojo piliakalnio tyrinejimu rezultatai Apatinis kulturinis sluoksnis Lietuvos archeologija Vilnius 1986 T 5 p 5 49 Regina Volkaite Kulikauskiene Pranas Kulikauskas Narkunu Utenos raj archeologiniu paminklu 1976 ir 1977 metu tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1976 1977 metais Vilnius 1978 p 84 94 Regina Volkaite Kulikauskiene Aleksiejus Luchtanas Narkunu Utenos raj Didziojo piliakalnio tyrinejimai 1978 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais Vilnius 1980 p 29 32 Pranas Kulikauskas Narkunu Utenos raj Mazojo piliakalnio tyrinejimai 1978 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais Vilnius 1980 p 32 35 Aleksiejus Luchtanas Zalvario apdirbimas ankstyvuosiuose Lietuvos piliakalniuose Lietuvos archeologija Vilnius 1981 1981 T 2 p 5 17 Luhtan A Skotovodstvo i ohota v Vostochnoj Litve v tysyacheletii do n e Lietuvos TSR aukstuju mokyklu mokslo darbai Istorija Vilnius 1986 T XXV p 3 19 Algimantas Merkevicius Narkunu piliakalnio spalvoto metalo dirbiniai Lietuvos archeologija Vilnius 1986 T 5 p 49 52 Kulturos paminklu enciklopedija V 1998 T 2 P 157 158 NuorodosSarasas Lietuvos piliakalniai Lietuvos piliakalniai Narkunai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai Pastaba Noredami pamatyti Vikipedijoje aprasytu gyvenvieciu ir kulturos paveldo objektu zemelapį paspauskite prie koordinaciu esancia Zemes ikona