Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pysanka ukrainiečių tradicija ir kiaušinių marginimo menasNematerialusis pasaulio paveldasUkrainietiški margučiaiVieta U
Ukrainietiški margučiai
| Pysanka, ukrainiečių tradicija ir kiaušinių marginimo menas | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Ukrainietiški margučiai | |
| Vieta | Ukraina, Estija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2024 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Ukrainietiški margučiaiVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Ukrainietiški margučiai (ukr. писанки = pysanky), dar žinomi kaip pysanka – Ukrainoje ir tarp diasporos paplitusi margučių marginimo tradicija. Ukrainietiškas žodis pysanka kildinamas iš slaviško žodžio pysat, reiškiančio „rašyti“, „piešti“.
Ukrainoje margučių marginimo menas žinomas kaip pisankarstvo yra visoje šalyje paplitusi meno forma, vienas iš Ukrainos kultūrinių simbolių. Ukrainietiški margučiai dėl savo meninės vertės ir svarbos ukrainiečių kultūroje 2024 m. buvo pripažinti kaip nematerialusis pasaulio paveldas. Kadangi šią paraišką UNESCO Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste padėjo ruošti ir pateikė Estija, šis pasaulio paveldas pripažintas ir jai.
Istorija
Ukrainos teritorijoje margučių tradicija siekia V–III tūkst. pr. m. e. čia klestėjusią Tripolės kultūrą, tarp kurios reliktų randami keramikiniai marginti kiaušiniai. Greičiausiai jie turėjo ritualinę paskirtį. Panašiai Kijevo Rusios laikotarpiu suaugusiųjų ir vaikų kapuose randami keramikiniai, kauliniai ir akmeniniai dekoruoti kiaušiniai. Dažnas dekoravimo motyvas – geltonas arba žalias „eglutės“ ornamentas tamsiame fone. Šie margučiai buvo gaminami Kyjive ir Černigove, svarbiuose Ukrainos keramikos centruose. Iš ten jie buvo eksportuojami į visą Rytų Europą, iki pat Lenkijos, Lietuvos ir net iki Skandinavijos šalių.
Seniausias originalus margutis Ukrainos teritorijoje datuojamas XV–XVI a. ir 2013 m. rastas Lvive. Antras seniausias datuojamas XVII a. pabaiga. Kiaušinių marginimas buvo paplitęs visoje Ukrainos teritorijoje ir kiaušiniai buvo marginami šeimose siejant su šv. Velykų tradicija. XIX a. viduryje jie pradėti vertinti ir kaip meno kūriniai: vietos moterys specializavosi kiaušinių marginime, pardavinėdavo juos turguose. Margučiais domėjosi ir etnografai, kurie rinko medžiagą apie raštus, technologijas ir simboliką.
Sovietmečiu margučiai buvo traktuojami kaip religinis objektas, jų gamyba buvo persekiojama, o kolekcijos – naikinamos. Dėl to tradicija atsidūrė ties išnykimo riba. Šią tradiciją tęsė tik kelios bendruomenės Huculščinoje, Čerkasuose, Bukovinoje ir kt.. Tiesa, gausi ukrainiečių diaspora pasklidusi po visą pasaulį paskleidė tradiciją, o margučių raštai įgijo naujus kontekstus ir formas.
Ukrainai atgavus nepriklausomybę 1991 m., margučių marginimo menas atgimė ir tapo svarbia ukrainiečių tautinės tapatybės išraiška, jų nacionaliniu simboliu. Padaugėjo tyrimų, iniciatyvų išsaugoti šią svarbią tradiciją. Kolomyjoje įkurtas vienintelis pasaulyje Margučių muziejus (ukr. Музе́й «Пи́санка»), Lvive ir Užgorode vyksta didžiuliai margučių festivaliai.
Simbolinė reikšmė ir susiję papročiai
Užkarpatėje yra išlikę senovinės legendos susiję su margučiais. Ten yra tikima, kad margučių dažymo paprotys išlaiko pasaulyje gėrį. Kol jis yra tęsiamas, pasaulis gali egzistuoti. Didžiulė gyvatė, pritvirtinta grandinėmis prie kalnų, kasmet siunčia pasiuntinius skaičiuoti, kiek margučių buvo primarginta. Jeigu jų yra nedaug, grandinės atsilaisvina, ir priešingai, jeigu žmonės gausiai margina, grandinės susiveržia. Vėlyvesnės krikščioniškos legendos pasakoja apie margučių atsiradimą. Viena jų pasakoja apie Mariją, kuri prie nukryžiuoto Kristaus dalino kiaušinius kareiviams, melsdama pasigailėjimo. Jos ašaros nukritusios ant kiaušinių juos nudažė. Kitoje jų Simeonas padeda nešti Jėzui kryžių ir pakelėje palieka kiaušinių pintinę. Grįžęs randa pintinę pilną margučių.
Velykų papročiuose margučiai buvo ne tik Velykų simbolis, bet ir turėjo daug magiškų galių. Jie saugojo nuo piktųjų dvasių, gaisrų, žaibo, veikė kaip talismanai. Jie buvo padedami namo kampuose, tvarte, po aviliu, užkasami į žemę, lukštai sušeriami gyvuliams, taip didinant derlių ir skalsą, apsaugant gyvulius ir ūkį. Buvo tikima, kad lukštai gali būti panaudoti raganų, todėl juos stengtasi kiek įmanoma susmulkinti. Užlipti ant margučio buvo laikoma blogu ženklu.
Velykų laikotarpiu margučiai yra svarbus objektas stiprinti bendruomeninius ryšius. Jie gausiai dovanojami šventikams, šeimos nariams (dažniausiai vaikams), dedami ant kapų mirusiesiems, įteikiami mylimiesiems. Kiekvienas bendruomenės narys pasmet gauna ir dovanoja daug margučių. Juos marginant galvojama apie tą, kam jis skiriamas, margutyje užkoduojami svarbūs simboliai. Jie eksponuojami gražiausioje namų erdvėje.
Marginimo būdai
Tradiciškai marginimas buvo moterų margutininkių (ukr. Писанкарка) darbas, motinų perduodamas dukroms kruopščiai saugant paslaptis šeimoje. Gavėnios pabaigoje buvo atrenkami gražiausi kiaušiniai. Jie turėdavo būti apvaisinti, nes neapvaisintas kiaušinis reiškė nevaisingumą šeimoje. Kiaušinių marginimas vyksta visą Didžiąją savaitę prieš Velykas, kuomet pluša visos šeimos moterys, vaikai. Jos ruošia dažus, vašką, margina.
Ukrainoje žinomos įvairios marginimo formos. Keturios iš jų laikomos pagrindinėmis:
- Krašanka (ukr. Крашанка) – patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai. Tradiciškai jiems naudojami natūralūs dažai, gaunami iš medžių žievės, šaknų, žiedų, vabzdžių. Pastaruoju metu naudojami ir sintetiniai;
- Krapanka (ukr. Крапанка) – naudojamas vaškas, kuris lašinamas ant kiaušinio;
- Pysanka (ukr. Писанка) – naudojamas specialus įrankis, kuriuo vašku brėžiamos linijos. Vėliau kiaušinį nudažius, vašku padengtos vietos nenusidažo. Kelis kartus dažant kiaušinį išgaunami labai sudėtingi polichrominiai raštai;
- Driapanka (ukr. Дряпанка) – peiliuku skutinėti kiaušiniai.
Be to, naudojomos ir kitos technologijos: marginimas lapais (ukr. Listovka), ėsdinimas rūgštimi (ukr. Travlenka), tapymas dažais (ukr. Maliovanka), apklijavimas (ukr. Nakleianka), apklijavimas karoliukais (ukr. biserka), perforavimas (ukr. Riblenka), puošimas lipdukais (ukr. Linivka).
Raštai ir simbolika
Dėl magiškų galių suteikimo margučių mene naudojama labai daug simbolikos, dažnai jie yra kuriami kaip žinutė tam, kam bus dovanojami. Seniausiuose margučiuose (tiksliau jų keramikiniuose, akmeniniuose variantuose) aptinkama daug apsaugą reiškiančių ornamentų. Vėliau, po krikščionybės priėmimo, simbolika palengva transformavosi.
Ukrainietiškiems margučiams būdingas geometriškumas. Kiaušinis linijomis dalinamas į aiškiai apibrėžtas zonas, kurios marginamos atskirai. Vienas dalinimo būdas yra į „keturiasdešimt kampų“ (Sorokoklyn), kas pats savaime simbolizuoja 40 gavėnios dienų, 40 kankinių ir pan. Tarp geometrinių figūrų paplitę tinklelis (savo šaknimis siekiantis paleolitą), trikampiai (debesys, lietus, trejybė), taškai (sėklos, žvaigždės, ašaros), kryputės (gyvatė), spiralės (apsauga), širdelės (meilė), meandros, kryžiai ir svastikos (saulė), ašuonkampė žvaigždė.
Ornamentuose išlikę ypač daug pagoniškų simbolių, tarp kurių vienas svarbiausių - stilizuotas Deivės motinos (Berehynia) atvaizdavimas. Iš krikščioniškų simbolių dažniausiai pasitaiko cerkvės motyvas, trikampis su tašku centre (Dievo akis), balandis (Šventoji dvasia).
Margučiuose dažnai vaizduojami stilizuoti augalai, kurie reiškia gamtos atgimimą. Galima atpažinti pasaulio medžio simboliką, kuomet vaizduojamas iš vazono augantis daugiašakis augalas. Dalis augalų yra atpažįstami (saulėgrąža, našlaitė, gvazdikas, lelija ir pan.), kiti - labai stilizuoti, virtę geometriniais raštais.
Margučiuose galima aptikti ir žemės ūkio įrankių (grėblys, kopėčios, šakės ir pan.), zoomorfinių simbolių (žirgas, elnias, avinas, paukštis, žuvis), taip pat nacionalinių simbolių, tokių kaip .
Margučiuose vyrauja geltona, raudona, žalia, juoda ir ruda spalvos. Paprastai vyresniems žmonėms buvo dovanojami tamsesni, o vaikams - ryškių spalvų, šviesesni margučiai. Spalvos dažnai sietos su simbolika. Pavyzdžiui, raudona reiškė gyvybę, saulę, meilę, džiaugsmą; juoda - anapusinį pasaulį; geltona - dangaus šviesulius, derlių; mėlyna - dangų, sveikatą; balta - skaistybę, šviesą, gimimą; žalia - gamtą, gyvybę, atgimimą; ruda - žemę.
- Margutis iš Pokutjės
- Margutis su deivės motinos (Berehynia) simboliu
- Margutis su cerkvės motyvu
- Margutis su augaliniais motyvais
- Margutis su grėblio motyvais
- Margutis su paukščiais ir pasaulio medžiu
- Margutis su aštuonkampe žvaigžde (Saule)
Šaltiniai
- Pysanka, Ukrainian tradition and art of decorating eggs
- Кириченко, М.А. Український Народний Декоративний Розпис Київ: «Знання-Прес», 2008
- Tkachuk, Mary et al. Pysanka: Icon of the Universe Saskatoon: Ukrainian Museum, 1977.
- „Археологи у Львові виявили унікальну писанку, якій понад 500 років. Фото“. galinfo.com.ua.
- Manko, Vira (2008). The Ukrainian Folk Pysanka (2nd ed.). L’viv, Ukraine: Svichado. ISBN 978-9668744235.
- Воропай, Олекса. Звичаї Нашого Народу (Folk Customs of Our People) Київ: «Оберіг», 1993.
- Воропай, Олекса. Звичаї Нашого Народу (Folk Customs of Our People) Київ: «Оберіг», 1993
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ukrainietiški margučiai, Kas yra Ukrainietiški margučiai? Ką reiškia Ukrainietiški margučiai?
Pysanka ukrainieciu tradicija ir kiausiniu marginimo menasNematerialusis pasaulio paveldasUkrainietiski marguciaiVieta Ukraina EstijaRegionas ENAĮrasas 2024NuorodosNuorodaVikiteka Ukrainietiski marguciaiVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Ukrainietiski marguciai ukr pisanki pysanky dar zinomi kaip pysanka Ukrainoje ir tarp diasporos paplitusi marguciu marginimo tradicija Ukrainietiskas zodis pysanka kildinamas is slavisko zodzio pysat reiskiancio rasyti piesti Ukrainoje marguciu marginimo menas zinomas kaip pisankarstvo yra visoje salyje paplitusi meno forma vienas is Ukrainos kulturiniu simboliu Ukrainietiski marguciai del savo menines vertes ir svarbos ukrainieciu kulturoje 2024 m buvo pripazinti kaip nematerialusis pasaulio paveldas Kadangi sia paraiska UNESCO Rusijos invazijos į Ukraina kontekste padejo ruosti ir pateike Estija sis pasaulio paveldas pripazintas ir jai Istorija1899 m knygoje uzfiksuoti marguciu rastai Ukrainos teritorijoje marguciu tradicija siekia V III tukst pr m e cia klestejusia Tripoles kultura tarp kurios reliktu randami keramikiniai marginti kiausiniai Greiciausiai jie turejo ritualine paskirtį Panasiai Kijevo Rusios laikotarpiu suaugusiuju ir vaiku kapuose randami keramikiniai kauliniai ir akmeniniai dekoruoti kiausiniai Daznas dekoravimo motyvas geltonas arba zalias eglutes ornamentas tamsiame fone Sie marguciai buvo gaminami Kyjive ir Cernigove svarbiuose Ukrainos keramikos centruose Is ten jie buvo eksportuojami į visa Rytu Europa iki pat Lenkijos Lietuvos ir net iki Skandinavijos saliu Seniausias originalus margutis Ukrainos teritorijoje datuojamas XV XVI a ir 2013 m rastas Lvive Antras seniausias datuojamas XVII a pabaiga Kiausiniu marginimas buvo paplites visoje Ukrainos teritorijoje ir kiausiniai buvo marginami seimose siejant su sv Velyku tradicija XIX a viduryje jie pradeti vertinti ir kaip meno kuriniai vietos moterys specializavosi kiausiniu marginime pardavinedavo juos turguose Marguciais domejosi ir etnografai kurie rinko medziaga apie rastus technologijas ir simbolika Sovietmeciu marguciai buvo traktuojami kaip religinis objektas ju gamyba buvo persekiojama o kolekcijos naikinamos Del to tradicija atsidure ties isnykimo riba Sia tradicija tese tik kelios bendruomenes Huculscinoje Cerkasuose Bukovinoje ir kt Tiesa gausi ukrainieciu diaspora pasklidusi po visa pasaulį paskleide tradicija o marguciu rastai įgijo naujus kontekstus ir formas Ukrainai atgavus nepriklausomybe 1991 m marguciu marginimo menas atgime ir tapo svarbia ukrainieciu tautines tapatybes israiska ju nacionaliniu simboliu Padaugejo tyrimu iniciatyvu issaugoti sia svarbia tradicija Kolomyjoje įkurtas vienintelis pasaulyje Marguciu muziejus ukr Muze j Pi sanka Lvive ir Uzgorode vyksta didziuliai marguciu festivaliai Simboline reiksme ir susije paprociaiUzkarpateje yra islike senovines legendos susije su marguciais Ten yra tikima kad marguciu dazymo paprotys islaiko pasaulyje gerį Kol jis yra tesiamas pasaulis gali egzistuoti Didziule gyvate pritvirtinta grandinemis prie kalnu kasmet siuncia pasiuntinius skaiciuoti kiek marguciu buvo primarginta Jeigu ju yra nedaug grandines atsilaisvina ir priesingai jeigu zmones gausiai margina grandines susiverzia Velyvesnes krikscioniskos legendos pasakoja apie marguciu atsiradima Viena ju pasakoja apie Marija kuri prie nukryziuoto Kristaus dalino kiausinius kareiviams melsdama pasigailejimo Jos asaros nukritusios ant kiausiniu juos nudaze Kitoje ju Simeonas padeda nesti Jezui kryziu ir pakeleje palieka kiausiniu pintine Grįzes randa pintine pilna marguciu Velyku paprociuose marguciai buvo ne tik Velyku simbolis bet ir turejo daug magisku galiu Jie saugojo nuo piktuju dvasiu gaisru zaibo veike kaip talismanai Jie buvo padedami namo kampuose tvarte po aviliu uzkasami į zeme lukstai suseriami gyvuliams taip didinant derliu ir skalsa apsaugant gyvulius ir ukį Buvo tikima kad lukstai gali buti panaudoti raganu todel juos stengtasi kiek įmanoma susmulkinti Uzlipti ant margucio buvo laikoma blogu zenklu Velyku laikotarpiu marguciai yra svarbus objektas stiprinti bendruomeninius rysius Jie gausiai dovanojami sventikams seimos nariams dazniausiai vaikams dedami ant kapu mirusiesiems įteikiami mylimiesiems Kiekvienas bendruomenes narys pasmet gauna ir dovanoja daug marguciu Juos marginant galvojama apie ta kam jis skiriamas margutyje uzkoduojami svarbus simboliai Jie eksponuojami graziausioje namu erdveje Marginimo budaiMoteris su marguciais Tradiciskai marginimas buvo moteru margutininkiu ukr Pisankarka darbas motinu perduodamas dukroms kruopsciai saugant paslaptis seimoje Gavenios pabaigoje buvo atrenkami graziausi kiausiniai Jie turedavo buti apvaisinti nes neapvaisintas kiausinis reiske nevaisinguma seimoje Kiausiniu marginimas vyksta visa Didziaja savaite pries Velykas kuomet plusa visos seimos moterys vaikai Jos ruosia dazus vaska margina Ukrainoje zinomos įvairios marginimo formos Keturios is ju laikomos pagrindinemis Krasanka ukr Krashanka patys paprasciausi vienspalviai marguciai Tradiciskai jiems naudojami naturalus dazai gaunami is medziu zieves saknu ziedu vabzdziu Pastaruoju metu naudojami ir sintetiniai Krapanka ukr Krapanka naudojamas vaskas kuris lasinamas ant kiausinio Pysanka ukr Pisanka naudojamas specialus įrankis kuriuo vasku breziamos linijos Veliau kiausinį nudazius vasku padengtos vietos nenusidazo Kelis kartus dazant kiausinį isgaunami labai sudetingi polichrominiai rastai Driapanka ukr Dryapanka peiliuku skutineti kiausiniai Be to naudojomos ir kitos technologijos marginimas lapais ukr Listovka esdinimas rugstimi ukr Travlenka tapymas dazais ukr Maliovanka apklijavimas ukr Nakleianka apklijavimas karoliukais ukr biserka perforavimas ukr Riblenka puosimas lipdukais ukr Linivka Rastai ir simbolikaDel magisku galiu suteikimo marguciu mene naudojama labai daug simbolikos daznai jie yra kuriami kaip zinute tam kam bus dovanojami Seniausiuose marguciuose tiksliau ju keramikiniuose akmeniniuose variantuose aptinkama daug apsauga reiskianciu ornamentu Veliau po krikscionybes priemimo simbolika palengva transformavosi Ukrainietiskiems marguciams budingas geometriskumas Kiausinis linijomis dalinamas į aiskiai apibreztas zonas kurios marginamos atskirai Vienas dalinimo budas yra į keturiasdesimt kampu Sorokoklyn kas pats savaime simbolizuoja 40 gavenios dienu 40 kankiniu ir pan Tarp geometriniu figuru paplite tinklelis savo saknimis siekiantis paleolita trikampiai debesys lietus trejybe taskai seklos zvaigzdes asaros kryputes gyvate spirales apsauga sirdeles meile meandros kryziai ir svastikos saule asuonkampe zvaigzde Ornamentuose islike ypac daug pagonisku simboliu tarp kuriu vienas svarbiausiu stilizuotas Deives motinos Berehynia atvaizdavimas Is krikscionisku simboliu dazniausiai pasitaiko cerkves motyvas trikampis su tasku centre Dievo akis balandis Sventoji dvasia Marguciuose daznai vaizduojami stilizuoti augalai kurie reiskia gamtos atgimima Galima atpazinti pasaulio medzio simbolika kuomet vaizduojamas is vazono augantis daugiasakis augalas Dalis augalu yra atpazįstami saulegraza naslaite gvazdikas lelija ir pan kiti labai stilizuoti virte geometriniais rastais Marguciuose galima aptikti ir zemes ukio įrankiu greblys kopecios sakes ir pan zoomorfiniu simboliu zirgas elnias avinas paukstis zuvis taip pat nacionaliniu simboliu tokiu kaip Marguciuose vyrauja geltona raudona zalia juoda ir ruda spalvos Paprastai vyresniems zmonems buvo dovanojami tamsesni o vaikams ryskiu spalvu sviesesni marguciai Spalvos daznai sietos su simbolika Pavyzdziui raudona reiske gyvybe saule meile dziaugsma juoda anapusinį pasaulį geltona dangaus sviesulius derliu melyna dangu sveikata balta skaistybe sviesa gimima zalia gamta gyvybe atgimima ruda zeme Margutis is Pokutjes Margutis su deives motinos Berehynia simboliu Margutis su cerkves motyvu Margutis su augaliniais motyvais Margutis su greblio motyvais Margutis su pauksciais ir pasaulio medziu Margutis su astuonkampe zvaigzde Saule SaltiniaiPysanka Ukrainian tradition and art of decorating eggs Kirichenko M A Ukrayinskij Narodnij Dekorativnij Rozpis Kiyiv Znannya Pres 2008 Tkachuk Mary et al Pysanka Icon of the Universe Saskatoon Ukrainian Museum 1977 Arheologi u Lvovi viyavili unikalnu pisanku yakij ponad 500 rokiv Foto galinfo com ua Manko Vira 2008 The Ukrainian Folk Pysanka 2nd ed L viv Ukraine Svichado ISBN 978 9668744235 Voropaj Oleksa Zvichayi Nashogo Narodu Folk Customs of Our People Kiyiv Oberig 1993 Voropaj Oleksa Zvichayi Nashogo Narodu Folk Customs of Our People Kiyiv Oberig 1993 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu