Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tuskulo pokalbiai Tuskulo pokalbių rankraštisAutorius Markas Tulijus CiceronasŠalis Romos respublikaŽanras FilosofijaSri
Tuskulo pokalbiai
| „Tuskulo pokalbių“ rankraštis | |
| Autorius | Markas Tulijus Ciceronas |
| Šalis | Romos respublika |
| Žanras | Filosofija |
| Sritis | Etika |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | Tusculanae Disputationes |
| Kalba | |
| Išleista | 45 m. pr. m. e. |
Tuskulo pokalbiai (lot. Tusculanae Disputationes arba Tusculanae Quaestiones) – penkių knygų serija, kurią Markas Tulijus Ciceronas parašė maždaug 45 m. pr. m. e., siekdamas Senovės Romoje išpopuliarinti graikų filosofiją, įskaitant stoicizmą. Veikalas vadinamas „Tuskulo pokalbiais“, kadangi jis buvo parašytas jo viloje . „Tuskulo pokalbiai“ susideda iš penkių knygų, kurių kiekviena yra tam tikra tema: apie mirties panieką; apie skausmą; apie sielvartą; apie emocinius sutrikimus; ir ar laimingam gyvenimui užtenka vien dorybės.
Kontekstas
45 m. pr. m. e., kai Ciceronui buvo maždaug 61 metai, gimdymo metu mirė jo dukra . Jos netektis taip sukrėtė Ciceroną, kad jis metė bet kokias viešąsias veiklas ir paliko miestą, pasitraukdamas į Asterą – kaimo namą šalia Ancijaus. Ten jis atsidėjo filosofijos studijoms, parašė keletą kūrinių, tarp jų ir De finibus bonorum et malorum. Ciceronas turėjo tradiciją į savo kaimo namus intelektualiems pokalbiams pasikviesti keletą draugų. Jo viloje Tuskule buvo galerija, pavadinta Akademija, kurią Ciceronas įrengė su tikslu joje vesti filosofines diskusijas.
Iš esmės sutariama, kad Ciceronas „Tuskulo pokalbius“ parašė per 45 m. pr. m. e. vasarą ir (arba) rudenį. Ciceronas „Tuskulo pokalbiuose“ kreipiasi į savo draugą Brutą – žymų politiką, kuris buvo vienas iš Julijaus Cezario žudikų. Pirmojoje knygoje Ciceronas aprašo penkių dienų diskusiją su draugais, kurią jis surengė netrukus po to, kai Brutas išvyko iš jo namų. Antrojoje knygoje pažymima, jog Ciceronas ir jo draugai savo rytus praleisdavo retorikos pratybose, o popietes – filosofinėse diskusijose. Tačiau veikale vystomi pokalbiai yra labai vienpusiški – anoniminis kiekvieno dialogo pašnekovas yra sugalvotas tik tam, kad pateiktų temą ir užtikrintų sklandų perėjimą tarp temos dalių.
Ciceronas „Tuskulo pokalbiuose“ rėmėsi veikalu „Apie sielvartą“ (lot. De Luctu, gr. Περὶ Πένθους). Jis taip pat pasinaudojo šiuo veikalu rašydamas savo garsųjį Consolatio, kurį parašė iškart po dukters mirties. Keletas ištraukų iš „Apie sielvartą“ yra išsaugotos Consolatio traktate, skirtame Apolonijui, ir turinčiu daug paralelių su „Tuskulo pokalbiais“.
Knygos
„Tuskulo pokalbius“ sudaro penkios knygos:
- Apie panieką mirčiai
- Apie tveriamą skausmą
- Apie sielvarto palengvinimą
- Apie kitus proto sutrikimus
- Apie dorybę – laimingo gyvenimo globėją
Cicerono pamokslavimų tikslas – sustiprinti protą praktinėmis ir filosofinėmis pamokomis, pritaikytomis gyvenimo aplinkybėms, iškelti mus aukščiau visų jo aistrų ir skausmų įtakos. Kiekviename dialoge vienas iš svečių, vadinamas Auditoriumi, pateikia diskusijos temą. Kiekvienas pokalbis prasideda įvadu į filosofijos meistriškumą ir pranašumą lotynų kalba perteikti graikų išmintį.
Pirmoji knyga
Pirmajame dialoge auditorius tvirtina, kad mirtis yra blogis, ką Ciceronas imasi paneigti:
Ciceronas iš esmės pateikia platoniškus argumentus dėl sielos nemirtingumo ir jos pakilimo į dangų, kur ji kirs visą erdvę, o beribio skrydžio metu gaus begalinį malonumą. Jis atmeta niūrius mitus apie graikų mitologijos požeminį pasaulį. Tačiau net jei mirtį reikėtų laikyti visišku proto ir jausmų išnykimu, Ciceronas vis tiek neigia, kad tai būtų laikoma blogiu. Šią nuomonę jis plėtoja svarstydamas malonumų, kurie iš mūsų yra atimami, nereikšmingumą. Jis tai iliustruoja daugelio istorinių veikėjų likimais, kurie, jei būtų mirę anksčiau laiko, būtų išvengę didžiausių gyvenimo negandų.
Antroji knyga
Antrajame dialoge tas pats svečias paskelbia, kad skausmas yra blogis. Ciceronas ginčijasi, kad skausmo kančias galima įveikti ne naudojant epikūriečių principą: „Trumpas, jei sunkus, ir lengvas, jei ilgas“, bet tvirtumu ir kantrybe. Jis smerkia tuos filosofus, kurie skausmą pavaizdavo pernelyg siaubingomis spalvomis, ir priekaištauja tiems poetams, kurie apibūdino savo herojus kaip pasiduodančius skausmo įtakai. Skausmas gali būti neutralizuotas tik tada, kai moralinis blogis yra laikomas vieninteliu blogiu arba didžiausiu iš blogybių, dėl kurių kūno negalavimai, palyginti su juo, yra be galo maži.
Trečioji knyga
Trečiojoje knygoje Ciceronas pateikia geriausius būdus sielvartui palengvinti. Cicerono požiūris į šiuos palengvinimus yra artimas skausmui. Jis pastebi, kad dažnai streso ar pavojaus metu sielvarto yra nepaisoma, ir pažymi, kad kai kuriais atvejais sielvartas būna išpučiamas arba tęsiamas vien todėl, kad pasaulis to tikisi. Dažnai žmonės klaidingai įvertina sielvarto priežastis: išminties ir dorybės trūkumas turėtų būti gilaus liūdesio objektai, tačiau jie sulaukia mažiau gailesčio iš aplinkos, nei sulaukia palyginti nedideli nusivylimai ar praradimai. Numatyti nelaimes ir būti joms pasiruošus – tai arba atremti jų puolimą, arba sušvelninti jų sunkumą. Joms įvykus, turėtume prisiminti, kad sielvartas negali mums padėti ir kad nelaimės būdingos ne mums patiems, o yra įprasta žmonijos dalis. Skausmas ir sielvartas gali būti sutinkami, nešami ir įveikti tam, kad netrukdytų mūsų laimei ir nuolatinei gerovei.
Ketvirtoji knyga
Ketvirtojoje knygoje aptariamos aistros ir nemalonumai, kuriuos Ciceronas laiko sielos ligomis. Juos Ciceronas klasifikuoja pagal keturis stoikų skirstymus: sielvartas (įskaitant tokias formas kaip pavydas), baimė, perdėtas džiaugsmas ir besaikis troškimas. Visi jie atsiranda dėl klaidingų nuomonių apie blogį ir gėrį. Sielvartas ir baimė kyla iš tikėjimo, kad jie yra didelės blogybės, o perdėtas džiaugsmas ir troškimas – iš tikėjimo, kad jie yra didelės gėrybės. Vienintelė prevencinė priemonė arba vaistas, stoikų nuomone, yra laikyti dorybę vieninteliu gėriu, o ydą – vieninteliu blogiu, arba, bent jau peripatetikų nuomone, moralinį gėrį ir blogį laikyti gėrio ir blogio kraštutinumais.
Penktoji knyga
Penktojoje knygoje Ciceronas bando įrodyti, kad laimei pakanka vien dorybės. Čia jo nuomonė, labiau nei kai kuriuose kituose jo darbuose, pavyzdžiui, De finibus bonorum et malorum, kuris buvo parašytas prieš pat „Tuskulo pokalbius“, iš esmės sutampa su stoikų požiūriu. Jo nuomone, dorybės visomis įmanomomis aplinkybėmis: skurde, tremtyje, aklumo, kurtumo, net kankinimo metu, visiškai pakanka laimingam gyvenimui. Laimė ir vargas priklauso nuo žmogaus charakterio ir nepriklauso nuo aplinkybių, o dorybė yra viso šio žemiškojo gyvenimo šaltinis, dėl kurio verta gyventi.
Kitos temos
Veikale dažnai minimos senovės legendos, Graikijos ir Romos istoriniai įvykiai, įsimintini herojų ir išminčių posakiai. Ciceronas taip pat cituoja senovės lotynų poetus ir ištraukas iš jų kūrinių. „Tuskulo pokalbiuose“ Ciceronas cituoja legendą apie . Dėl šios priežasties legenda išpopuliarėjo Europos kultūroje. Ciceronas veikale taip pat nepritaria Amafinijui – vienam pirmųjų lotynų filosofijos rašytojų Romoje.
Įtaka
Tomas Džefersonas įtraukė „Tuskulo pokalbius“ kartu su Cicerono De Officiis į rekomendacijų Roberto Skipuito asmeninei bibliotekai sąrašą.
Šaltiniai
- King, J. (1927). 'Tusculan Disputations: Introduction. Loeb Classical Library.
- Marcía L. Colish (1990). The Stoic Tradition from Antiquity to the Early Middle Ages: Stoicism in classical latin literature. I. BRILL. pp. 458–. ISBN 90-04-09327-3.
- Yonge, Charles Duke (1877). Tusculan Disputations. Harper and Brothers. p. 7.
- Yonge, Charles Duke (1877). Tusculan Disputations. Harper and Brothers. p. 8.
- Gildenhard, Ingo (2007). Paideia Romana: Cicero's Tusculan Disputations. Cambridge Philological Society. p. 279.
- Gildenhard, Ingo (2007). Paideia Romana: Cicero's Tusculan Disputations. Cambridge Philological Society. p. 23.
- Cicero, Marcus Tullius; Graver, Margaret (2009). Cicero on the Emotions: Tusculan Disputations 3 and 4. p. 188. ISBN 0226305783.
- Dunlop, John (1827). History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age. 1. E. Littell. p. 242.
- Dunlop, John (1827). History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age. 1. E. Littell. p. 239.
- Dunlop, John (1827). History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age. 1. E. Littell. p. 240.
- Dunlop, John (1827). History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age. 1. E. Littell. p. 241.
- Peabody, Andrew (1886). Cicero's Tusculan Disputations. Little, Brown and Company. p. xviii.
- Peabody, Andrew (1886). Cicero's Tusculan Disputations. Little, Brown and Company. p. xix.
- Peabody, Andrew (1886). Cicero's Tusculan Disputations. Little, Brown and Company. p. xx.
- Cicero. Tusculan Disputations (translation). Livius.org. V. 61.
- Jefferson, Thomas (1952) [letter written August 3, 1771]. A Virginia Gentleman's Library. Williamsburg, Virginia: Colonial Williamsburg. p. 14.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tuskulo pokalbiai, Kas yra Tuskulo pokalbiai? Ką reiškia Tuskulo pokalbiai?
Tuskulo pokalbiai Tuskulo pokalbiu rankrastisAutorius Markas Tulijus CiceronasSalis Romos respublikaZanras FilosofijaSritis EtikaOriginalus leidimasPavadinimas Tusculanae DisputationesKalbaIsleista 45 m pr m e Tuskulo pokalbiai lot Tusculanae Disputationes arba Tusculanae Quaestiones penkiu knygu serija kuria Markas Tulijus Ciceronas parase mazdaug 45 m pr m e siekdamas Senoves Romoje ispopuliarinti graiku filosofija įskaitant stoicizma Veikalas vadinamas Tuskulo pokalbiais kadangi jis buvo parasytas jo viloje Tuskulo pokalbiai susideda is penkiu knygu kuriu kiekviena yra tam tikra tema apie mirties panieka apie skausma apie sielvarta apie emocinius sutrikimus ir ar laimingam gyvenimui uztenka vien dorybes Kontekstas45 m pr m e kai Ciceronui buvo mazdaug 61 metai gimdymo metu mire jo dukra Jos netektis taip sukrete Cicerona kad jis mete bet kokias viesasias veiklas ir paliko miesta pasitraukdamas į Astera kaimo nama salia Ancijaus Ten jis atsidejo filosofijos studijoms parase keleta kuriniu tarp ju ir De finibus bonorum et malorum Ciceronas turejo tradicija į savo kaimo namus intelektualiems pokalbiams pasikviesti keleta draugu Jo viloje Tuskule buvo galerija pavadinta Akademija kuria Ciceronas įrenge su tikslu joje vesti filosofines diskusijas Is esmes sutariama kad Ciceronas Tuskulo pokalbius parase per 45 m pr m e vasara ir arba rudenį Ciceronas Tuskulo pokalbiuose kreipiasi į savo drauga Bruta zymu politika kuris buvo vienas is Julijaus Cezario zudiku Pirmojoje knygoje Ciceronas apraso penkiu dienu diskusija su draugais kuria jis surenge netrukus po to kai Brutas isvyko is jo namu Antrojoje knygoje pazymima jog Ciceronas ir jo draugai savo rytus praleisdavo retorikos pratybose o popietes filosofinese diskusijose Taciau veikale vystomi pokalbiai yra labai vienpusiski anoniminis kiekvieno dialogo pasnekovas yra sugalvotas tik tam kad pateiktu tema ir uztikrintu sklandu perejima tarp temos daliu Ciceronas Tuskulo pokalbiuose remesi veikalu Apie sielvarta lot De Luctu gr Perὶ Pen8oys Jis taip pat pasinaudojo siuo veikalu rasydamas savo garsujį Consolatio kurį parase iskart po dukters mirties Keletas istrauku is Apie sielvarta yra issaugotos Consolatio traktate skirtame Apolonijui ir turinciu daug paraleliu su Tuskulo pokalbiais Knygos Tuskulo pokalbius sudaro penkios knygos Apie panieka mirciai Apie tveriama skausma Apie sielvarto palengvinima Apie kitus proto sutrikimus Apie dorybe laimingo gyvenimo globeja Cicerono pamokslavimu tikslas sustiprinti prota praktinemis ir filosofinemis pamokomis pritaikytomis gyvenimo aplinkybems iskelti mus auksciau visu jo aistru ir skausmu įtakos Kiekviename dialoge vienas is sveciu vadinamas Auditoriumi pateikia diskusijos tema Kiekvienas pokalbis prasideda įvadu į filosofijos meistriskuma ir pranasuma lotynu kalba perteikti graiku ismintį Pirmoji knyga Pirmajame dialoge auditorius tvirtina kad mirtis yra blogis ka Ciceronas imasi paneigti Kad ir kuri nuomone apie sielos esme butu teisinga is to isplauks kad mirtis yra arba geris arba bent jau ne blogis nes jei tai butu smegenys kraujas ar sirdis ji prazus su visu kunu Jei ugnis ji uzges jei kvepavimas ji issisklaidys jei harmonija ji sugrius jau nekalbant apie tuos kurie tvirtina kad tai niekas bet kitos nuomones teikia vilties kad gyvybine kibirkstis palikusi kuna pakils į dangu kaip savo tinkama buveine Ciceronas is esmes pateikia platoniskus argumentus del sielos nemirtingumo ir jos pakilimo į dangu kur ji kirs visa erdve o beribio skrydzio metu gaus begalinį malonuma Jis atmeta niurius mitus apie graiku mitologijos pozeminį pasaulį Taciau net jei mirtį reiketu laikyti visisku proto ir jausmu isnykimu Ciceronas vis tiek neigia kad tai butu laikoma blogiu Sia nuomone jis pletoja svarstydamas malonumu kurie is musu yra atimami nereiksminguma Jis tai iliustruoja daugelio istoriniu veikeju likimais kurie jei butu mire anksciau laiko butu isvenge didziausiu gyvenimo negandu Antroji knyga Antrajame dialoge tas pats svecias paskelbia kad skausmas yra blogis Ciceronas gincijasi kad skausmo kancias galima įveikti ne naudojant epikurieciu principa Trumpas jei sunkus ir lengvas jei ilgas bet tvirtumu ir kantrybe Jis smerkia tuos filosofus kurie skausma pavaizdavo pernelyg siaubingomis spalvomis ir priekaistauja tiems poetams kurie apibudino savo herojus kaip pasiduodancius skausmo įtakai Skausmas gali buti neutralizuotas tik tada kai moralinis blogis yra laikomas vieninteliu blogiu arba didziausiu is blogybiu del kuriu kuno negalavimai palyginti su juo yra be galo mazi Trecioji knyga Treciojoje knygoje Ciceronas pateikia geriausius budus sielvartui palengvinti Cicerono poziuris į siuos palengvinimus yra artimas skausmui Jis pastebi kad daznai streso ar pavojaus metu sielvarto yra nepaisoma ir pazymi kad kai kuriais atvejais sielvartas buna ispuciamas arba tesiamas vien todel kad pasaulis to tikisi Daznai zmones klaidingai įvertina sielvarto priezastis isminties ir dorybes trukumas turetu buti gilaus liudesio objektai taciau jie sulaukia maziau gailescio is aplinkos nei sulaukia palyginti nedideli nusivylimai ar praradimai Numatyti nelaimes ir buti joms pasiruosus tai arba atremti ju puolima arba susvelninti ju sunkuma Joms įvykus turetume prisiminti kad sielvartas negali mums padeti ir kad nelaimes budingos ne mums patiems o yra įprasta zmonijos dalis Skausmas ir sielvartas gali buti sutinkami nesami ir įveikti tam kad netrukdytu musu laimei ir nuolatinei gerovei Ketvirtoji knyga Ketvirtojoje knygoje aptariamos aistros ir nemalonumai kuriuos Ciceronas laiko sielos ligomis Juos Ciceronas klasifikuoja pagal keturis stoiku skirstymus sielvartas įskaitant tokias formas kaip pavydas baime perdetas dziaugsmas ir besaikis troskimas Visi jie atsiranda del klaidingu nuomoniu apie blogį ir gerį Sielvartas ir baime kyla is tikejimo kad jie yra dideles blogybes o perdetas dziaugsmas ir troskimas is tikejimo kad jie yra dideles gerybes Vienintele prevencine priemone arba vaistas stoiku nuomone yra laikyti dorybe vieninteliu geriu o yda vieninteliu blogiu arba bent jau peripatetiku nuomone moralinį gerį ir blogį laikyti gerio ir blogio krastutinumais Penktoji knyga Penktojoje knygoje Ciceronas bando įrodyti kad laimei pakanka vien dorybes Cia jo nuomone labiau nei kai kuriuose kituose jo darbuose pavyzdziui De finibus bonorum et malorum kuris buvo parasytas pries pat Tuskulo pokalbius is esmes sutampa su stoiku poziuriu Jo nuomone dorybes visomis įmanomomis aplinkybemis skurde tremtyje aklumo kurtumo net kankinimo metu visiskai pakanka laimingam gyvenimui Laime ir vargas priklauso nuo zmogaus charakterio ir nepriklauso nuo aplinkybiu o dorybe yra viso sio zemiskojo gyvenimo saltinis del kurio verta gyventi Kitos temosVeikale daznai minimos senoves legendos Graikijos ir Romos istoriniai įvykiai įsimintini heroju ir isminciu posakiai Ciceronas taip pat cituoja senoves lotynu poetus ir istraukas is ju kuriniu Tuskulo pokalbiuose Ciceronas cituoja legenda apie Del sios priezasties legenda ispopuliarejo Europos kulturoje Ciceronas veikale taip pat nepritaria Amafinijui vienam pirmuju lotynu filosofijos rasytoju Romoje ĮtakaTomas Dzefersonas įtrauke Tuskulo pokalbius kartu su Cicerono De Officiis į rekomendaciju Roberto Skipuito asmeninei bibliotekai sarasa SaltiniaiKing J 1927 Tusculan Disputations Introduction Loeb Classical Library Marcia L Colish 1990 The Stoic Tradition from Antiquity to the Early Middle Ages Stoicism in classical latin literature I BRILL pp 458 ISBN 90 04 09327 3 Yonge Charles Duke 1877 Tusculan Disputations Harper and Brothers p 7 Yonge Charles Duke 1877 Tusculan Disputations Harper and Brothers p 8 Gildenhard Ingo 2007 Paideia Romana Cicero s Tusculan Disputations Cambridge Philological Society p 279 Gildenhard Ingo 2007 Paideia Romana Cicero s Tusculan Disputations Cambridge Philological Society p 23 Cicero Marcus Tullius Graver Margaret 2009 Cicero on the Emotions Tusculan Disputations 3 and 4 p 188 ISBN 0226305783 Dunlop John 1827 History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age 1 E Littell p 242 Dunlop John 1827 History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age 1 E Littell p 239 Dunlop John 1827 History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age 1 E Littell p 240 Dunlop John 1827 History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age 1 E Littell p 241 Peabody Andrew 1886 Cicero s Tusculan Disputations Little Brown and Company p xviii Peabody Andrew 1886 Cicero s Tusculan Disputations Little Brown and Company p xix Peabody Andrew 1886 Cicero s Tusculan Disputations Little Brown and Company p xx Cicero Tusculan Disputations translation Livius org V 61 Jefferson Thomas 1952 letter written August 3 1771 A Virginia Gentleman s Library Williamsburg Virginia Colonial Williamsburg p 14