Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
De Officiis De Officiis titulinis puslapisAutorius Markas Tulijus CiceronasŠalis Romos respublikaŽanras FilosofijaSritis
De Officiis
| De Officiis titulinis puslapis | |
| Autorius | Markas Tulijus Ciceronas |
| Šalis | Romos respublika |
| Žanras | Filosofija |
| Sritis | Etika |
| Kalba | |
| Išleista | 44 m. pr. m. e. |
De Officiis (liet. Apie pareigas) – romėnų oratoriaus, filosofo ir valstybės veikėjo Marko Tulijaus Cicerono politinis ir etinis traktatas, parašytas 44 m. pr. m. e. Traktatas suskirstytas į tris knygas, kuriose Ciceronas išdėsto savo sampratą apie geriausią būdą gyventi, elgtis ir laikytis moralinių įsipareigojimų. Veikale yra aptariama, kas yra garbinga (I knyga), kas yra naudinga (II knyga) ir ką daryti, kilus konfliktui tarp to, kas garbinga ir kas naudinga (III knyga). Pirmosiose dviejose knygose gana ryški stoikų filosofo įtaka Ciceronui, tačiau trečiojoje knygoje autorius išdėsto savo nepriklausomą nuomonę. Nors šiuolaikinėse mokslo ir filosofijos programose šis traktatas nėra pakankamai vertinamas, De Officiis yra vienas garsiausių kada nors parašytų filosofinių kūrinių. Be to, kad šimtmečius jis buvo pagrindinė liberalaus švietimo sudedamoji dalis, darbas buvo vertinamas daugelio garsių filosofų ir valstybės veikėjų, įskaitant Šv. Augustiną, Tomą Akvinietį, Hugą Grocijų, Monteskjė, Volterą ir Amerikos įkūrėjus.
Kontekstas
De Officiis buvo parašytas 44 m. pr. m. e. spalio–lapkričio mėnesiais, mažiau nei per keturias savaites. Tai buvo paskutiniai Cicerono gyvenimo metai, jam tuo metu buvo 62 metai. Ciceronas tuo metu vis dar aktyviai dalyvavo politikoje, stengdamasis sustabdyti revoliucines jėgas, kurios turėjo paimti Romos respublikos valdžią. Nepaisant jo pastangų, nužudžius Cezarį respublikos sistemos nepavyko atgaivinti, o pats Ciceronas netrukus po to taip pat buvo nužudytas.
Rašymas
De Officiis parašytas kaip laiškas jo sūnui Ciceronui Jaunesniajam, kuris tuo metu studijavo filosofiją Atėnuose. Sprendžiant iš traktato formos, vis dėlto tikėtina, kad Ciceronas rašė turėdamas omenyje platesnę auditoriją. Esė buvo išleista po jo mirties.
Nors Ciceronui didelę įtaką padarė akademinės, ir stoikų graikų filosofijos mokyklos, šiam veikalui didžiausią įtaką padarė stoikų filosofas . Panetijus buvo graikų filosofas, gyvenęs Romoje maždaug aštuoniasdešimt metų prieš Ciceroną. Panetijus parašė veikalą „Apie pareigas“ (gr. Περὶ Καθήκοντος), kuris taip pat buvo sudarytas iš trijų knygų, kuriose jis taip pat siūlė pirmiausia ištirti, kas yra moralu ar amoralu; tada, kas yra naudinga arba nenaudinga; ir galiausiai, kaip spręsti akivaizdų konfliktą tarp moralės ir naudos. Trečiąjį tyrimą jis pažadėjo trečiosios knygos pabaigoje, bet jo taip ir neatliko. Nors Ciceronas sėmėsi įkvėpimo iš daugelio kitų šaltinių, pirmose dviejose savo knygose jis gana nuosekliai seka Panetijaus pėdomis. Trečioji knyga remiasi nepriklausoma Cicerono nuomone, o pats autorius atsisako būti skolingas bet kokiems ankstesniems rašytojams šia tema.
Traktate Ciceronas ragina savo sūnų Marką sekti prigimtimi ir išmintimi, taip pat politika, ir perspėja dėl malonumų ir atsainumo. Cicerono esė daug labiau remiasi asmeninėmis istorijomis nei kiti jo darbai, ir yra parašyta laisvesniu ir mažiau formaliu stiliumi nei kiti jo raštai. Tai nutiko galbūt todėl, kad jis veikalą rašė paskubomis. Kaip ir satyrose, Cicerono knygoje De Officiis dažnai kalbama apie laikmečio aktualijas.
Turinys
Veikale aptariama, kas yra garbinga (I knyga), kas tikslinga ar naudinga (II knyga), ir ką daryti kilus konfliktui tarp to, kas garbinga ir tikslinga (III knyga). Ciceronas teigia, kad šie du dalykai yra vienodi ir tik atrodo, kad jie prieštarauja vienas kitam. Trečiojoje knygoje Ciceronas išreiškia savo idėjas ir nuomonę.
Pirmoji knyga
Pirmoji knyga traktuoja tai, kas savaime yra garbinga. Autorius parodo, kaip mūsų pareigos yra pagrįstos garbe ir dorybe. Keturios sudedamosios dorybės dalys yra tiesa, teisingumas, tvirtumas ir padorumas, o mūsų pareigos yra teisingai jas suvokti.
Antroji knyga
Antrojoje knygoje plačiau kalbama apie pareigas, susijusias su asmenine nauda ir gyvenimo gerinimu. Knygoje dėmesys sutelkiamas į politinę pažangą ir priemones, naudojamas turtui ir valdžiai pasiekti. Garbingos priemonės populiarumui įgyti yra dosnumas, mandagumas ir iškalba.
Trečioji knyga
Trečiojoje knygoje aptariamas pasirinkimas, kurį reikia padaryti, kai kyla konfliktas tarp dorybės ir praktinių sumetimų. Cicerono teigimu, tikroji dorybė niekada negali konkuruoti su asmenine nauda. Taigi niekas neturėtų būti laikomas naudingu ar pelningu, jei iš pradžių tai nėra laikoma griežtai dorovingu, bei neturi būti atskirties tarp dorybės ir praktinių sumetimų principų.
Ciceronas siūlo keletą taisyklių, kai yra abejojama, kai tariamasis naudingumas konkuruoja su dorybe. Jis nagrinėja, kokiose situacijose galima garbingai siekti asmeninės naudos. Savo pavyzdžius jis ima iš Romos istorijos. Vienas iš pavyzdžių yra Marko Atilijaus Regulo atvejis, kai jį pasiuntė į Romą derėtis dėl taikos ar apsikeitimo belaisviais. Atvykęs į Romą, jis patarė Senatui atmesti abu pasiūlymus. Grįžęs į Kartaginą, Regulas buvo mirtinai nukankintas.
Temos
De Officiis buvo apibūdinamas kaip bandymas apibrėžti visuomenės elgesio idealus. Keliose jo vietose kritikuojamas neseniai nuverstas diktatorius Julijus Cezaris ir visa jo diktatūra. Ciceronas teigia, kad politinių teisių nebuvimas iškraipo moralines dorybes. Ciceronas taip pat kalba apie prigimtinę teisę, kuri, kaip teigiama, valdo ir žmones, ir dievus.
Palikimas
Nors traktatas ir nėra krikščioniškas kūrinys, 390 m. Šv. Ambraziejus paskelbė, kad Bažnyčia gali juo remtis, kartu su viskuo, ką parašė Ciceronas ir ne mažiau populiarus romėnų filosofas Seneka. Viduramžiais kūrinys tapo moraliniu autoritetu. Yra žinoma, kad kai kurie iš Bažnyčios Tėvų – Šv. Augustinas, Šv. Jeronimas ir juo labiau Šv. Tomas Akvinietis, buvo su juo susipažinę. Apie 700 ranka rašytų kopijų, iliustruojančių traktato svarbą, išliko viso pasaulio bibliotekose. Dauguma iš jų datuojami dar prieš spausdinimo mašinos išradimą. Nors tai nepralenkia lotynų kalbos gramatiko 900 išlikusių ranka rašytų kopijų, De Officiis išlieka vienas svarbiausių klasikinių kūrinių. Išradus spausdinimo mašiną, De Officiis, po ir Donato Ars Minor, buvo trečioji išspausdinta knyga.
Petrarka, humanizmo tėvas ir klasikinio mokymosi atgaivinimo lyderis, palaikė Cicerono idėjas. Įtariama, kad Makiavelio „“ bent iš dalies yra tiesioginis Cicerono De Officiis paneigimas. Tačiau kai kurie Makiavelio darbai remiasi De Officiis principais. Princas , Koimbros kunigaikštis, Keliaraiščio ordino narys, 1437 m. išvertė traktatą į portugalų kalbą. Tai įrodo, kad kūrinys buvo plačiai paplitęs viduramžių dvaruose. 1501 m. katalikų humanistas Erazmas Roterdamietis Paryžiuje išleido savo leidimą. Jo entuziazmas šiam moraliniam traktatui buvo išreikštas daugelyje kūrinių. Vokiečių humanistas Pilypas Melanchtonas įtraukė De Officiis į liuteronų humanistų mokyklų programas.
XX a. istorikas T. V. Boldvinas teigė, kad „Šekspyro laikais De Officiis buvo moralės filosofijos viršūnė“. Anglų diplomatas Tomas Eliotas „Gubernatoriaus knygoje“ (1531 m.) išvardija tris jauniems džentelmenams esminius tekstus: Platono kūrinius, Aristotelio „Nikomacho etiką“ ir De Officiis.
XVII a. traktatas buvo pavyzdinis tekstas anglų mokyklose ( ir Etono) bei universitetuose (Kembridžo ir Oksfordo). Jį gvildeno Hugas Grocijus ir . H. Grocijus savo pagrindiniame darbe „“ rėmėsi De Officiis idėjomis. Traktatas taip pat padarė įtaką anglų teologui Robertui Sandersonui ir Džonui Lokui.
XVIII a. Volteras apie De Officiis pasakė: „Niekas niekada neparašys nieko išmintingesnio“.Frydrichas Didysis taip palankiai įvertino knygą, kad paprašė mokslininko Kristijano Garvo iš naujo ją išversti, nors nuo 1756 m. jau egzistavo du traktato vertimai į vokiečių kalbą. K. Garvo projekto pasekmė – 880 papildomų puslapių su komentarais.
1885 m. Perudžos miestą sukrėtė De Officiis rankraščio vagystė iš miesto Augustos bibliotekos. Iš pradžių buvo įtariamas vyriausiasis bibliotekininkas žinomas mokslininkas Adamas Rosis. Tačiau po ilgo administracinio ir ikiteisminio tyrimo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vagystės kaltininkas taip ir nebuvo rastas. Vėliau įtarimas krito ant bibliotekos sargo, kuris po kelerių metų tapo pakankamai turtingas, kad galėtų pasistatyti sau puikų namą. Buvusį sargo namą Perudžos gyventojai praminė „Villa Cicero“ (liet. Cicerono vila).
2002 m. atidarytas memorialas Vašingtone yra paties Dž. Meisono skulptūra, dešinėje rankoje laikanti užverstą De Officiis.
Dėl savo stiliaus ir dėl Romos politinio gyvenimo vaizdavimo, De Officiis ir toliau laikomas vienu populiariausių Cicerono kūrinių.
Citatos
- ...ir jis tikrai negali būti drąsus, laikydamas skausmą didžiausiu blogiu, nei santūrus, laikydamas malonumą didžiausiu gėriu. (lot. fortis vero dolorem summum malum iudicans aut temperans voluptatem statuens esse certe nullo modo potest) (I, 5)
- Mes negimstame sau vieni – mūsų gimimo dalies reikalauja mūsų šalis, draugai. (lot. nati sumus ortusque nostri partem patria vindicat, partem amici) (I, 22)
- Tačiau prisiminkime, kad teisingumo reikia laikytis net ir prieš pačius žemiausius. (lot. Meminerimus autem etiam adversus infimos iustitiam esse servandam) (I, 41)
- Tegul ginklai pasiduoda togai, laurai pasilieka pagirti. (lot. cedant arma togae concedat laurea laudi) (I, 77)
- Ar kas nors nežino, kad fortūna vaidina svarbų vaidmenį tiek sėkmei, tiek nesėkmei? (lot. Magnam vim esse in fortuna in utramque partem, vel secundas ad res vel adversas, quis ignorat?) (II, 19)
- Iš blogybių rinkitės mažiausią. (lot. Primum, minima de malis.) (III, 102)
Šaltiniai
- Cicero, Marcus Tullius (2001). On Obligations. Vertė Walsh, P. G. p. ix.
- Atkins, E. M.; Griffin, M. T . (1991). Cicero: On Duties (Cambridge Texts in the History of Political Thought). Cambridge University Press. p. xix.
- Cicero. Miller (red.). On Duty. Book III.
- Dunlop, John (1827). History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age. 1. E. Littell. p. 257.
- Miller, Walter (1913). Cicero: de Officiis. Loeb Classical Library, Harvard University Press. p. xiv.
- Dunlop, John (1827). History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age. 1. E. Littell. p. 258.
- Cicero. Selected Works. Vertė Grant. p. 157.
- Cicero, Marcus Tullius (2001). On Obligations. Vertė Walsh, P. G. p. xxx.
- Atkins, E. M.; Griffin, M. T. (1991). Cicero: On Duties (Cambridge Texts in the History of Political Thought). Cambridge University Press. p. xxvi.
- Taylor, Hannis (1916). Cicero: A Sketch of His Life and Works. A.C. McClurg & Co. p. 9.
- Leonhardt, Jürgen (2013). Latin: A World Language. Belknap Press. p. 99.
- Cicero, Marcus Tullius (2001). On Obligations. Vertė Walsh, P. G. p. xliii–xliv.
- Manuel Cadafaz de Matos, "A PRESENÇA DE CÍCERO NA OBRA DE PENSADORES PORTUGUESES NOS SÉCULOS XV E XVI (1436-1543) Archyvuota kopija 2022-04-08 iš Wayback Machine projekto.", Humanitas 46 (1994)
- Erasmus' Epistolae 152
- Baldwin, T. W. (1944). William Shakspere's Small Latine & lesse Greeke. 2. University of Illinois Press. p. 590. Suarchyvuotas originalas 2012-03-03.
- Elyot, Thomas (1883). Paul, Kegan (red.). The Boke named the Governour. 1. Trench, & Co. p. 91–94.
- Marshall, John (1994). John Locke: Resistance, Religion, and Responsibility. Cambridge University Press. p. 162, 164, 299.
- Voltaire (1764). „Cicero“. Philosophical Dictionary Part 2.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie De Officiis, Kas yra De Officiis? Ką reiškia De Officiis?
De Officiis De Officiis titulinis puslapisAutorius Markas Tulijus CiceronasSalis Romos respublikaZanras FilosofijaSritis EtikaKalbaIsleista 44 m pr m e De Officiis liet Apie pareigas romenu oratoriaus filosofo ir valstybes veikejo Marko Tulijaus Cicerono politinis ir etinis traktatas parasytas 44 m pr m e Traktatas suskirstytas į tris knygas kuriose Ciceronas isdesto savo samprata apie geriausia buda gyventi elgtis ir laikytis moraliniu įsipareigojimu Veikale yra aptariama kas yra garbinga I knyga kas yra naudinga II knyga ir ka daryti kilus konfliktui tarp to kas garbinga ir kas naudinga III knyga Pirmosiose dviejose knygose gana ryski stoiku filosofo įtaka Ciceronui taciau treciojoje knygoje autorius isdesto savo nepriklausoma nuomone Nors siuolaikinese mokslo ir filosofijos programose sis traktatas nera pakankamai vertinamas De Officiis yra vienas garsiausiu kada nors parasytu filosofiniu kuriniu Be to kad simtmecius jis buvo pagrindine liberalaus svietimo sudedamoji dalis darbas buvo vertinamas daugelio garsiu filosofu ir valstybes veikeju įskaitant Sv Augustina Toma Akvinietį Huga Grociju Monteskje Voltera ir Amerikos įkurejus KontekstasDe Officiis buvo parasytas 44 m pr m e spalio lapkricio menesiais maziau nei per keturias savaites Tai buvo paskutiniai Cicerono gyvenimo metai jam tuo metu buvo 62 metai Ciceronas tuo metu vis dar aktyviai dalyvavo politikoje stengdamasis sustabdyti revoliucines jegas kurios turejo paimti Romos respublikos valdzia Nepaisant jo pastangu nuzudzius Cezarį respublikos sistemos nepavyko atgaivinti o pats Ciceronas netrukus po to taip pat buvo nuzudytas RasymasDe Officiis parasytas kaip laiskas jo sunui Ciceronui Jaunesniajam kuris tuo metu studijavo filosofija Atenuose Sprendziant is traktato formos vis delto tiketina kad Ciceronas rase turedamas omenyje platesne auditorija Ese buvo isleista po jo mirties Nors Ciceronui didele įtaka padare akademines ir stoiku graiku filosofijos mokyklos siam veikalui didziausia įtaka padare stoiku filosofas Panetijus buvo graiku filosofas gyvenes Romoje mazdaug astuoniasdesimt metu pries Cicerona Panetijus parase veikala Apie pareigas gr Perὶ Ka8hkontos kuris taip pat buvo sudarytas is triju knygu kuriose jis taip pat siule pirmiausia istirti kas yra moralu ar amoralu tada kas yra naudinga arba nenaudinga ir galiausiai kaip spresti akivaizdu konflikta tarp morales ir naudos Treciajį tyrima jis pazadejo treciosios knygos pabaigoje bet jo taip ir neatliko Nors Ciceronas semesi įkvepimo is daugelio kitu saltiniu pirmose dviejose savo knygose jis gana nuosekliai seka Panetijaus pedomis Trecioji knyga remiasi nepriklausoma Cicerono nuomone o pats autorius atsisako buti skolingas bet kokiems ankstesniems rasytojams sia tema Traktate Ciceronas ragina savo sunu Marka sekti prigimtimi ir ismintimi taip pat politika ir perspeja del malonumu ir atsainumo Cicerono ese daug labiau remiasi asmeninemis istorijomis nei kiti jo darbai ir yra parasyta laisvesniu ir maziau formaliu stiliumi nei kiti jo rastai Tai nutiko galbut todel kad jis veikala rase paskubomis Kaip ir satyrose Cicerono knygoje De Officiis daznai kalbama apie laikmecio aktualijas Turinys De Officiis vokiskas leidimas 1531 m Veikale aptariama kas yra garbinga I knyga kas tikslinga ar naudinga II knyga ir ka daryti kilus konfliktui tarp to kas garbinga ir tikslinga III knyga Ciceronas teigia kad sie du dalykai yra vienodi ir tik atrodo kad jie priestarauja vienas kitam Treciojoje knygoje Ciceronas isreiskia savo idejas ir nuomone Pirmoji knyga Pirmoji knyga traktuoja tai kas savaime yra garbinga Autorius parodo kaip musu pareigos yra pagrįstos garbe ir dorybe Keturios sudedamosios dorybes dalys yra tiesa teisingumas tvirtumas ir padorumas o musu pareigos yra teisingai jas suvokti Antroji knyga Antrojoje knygoje placiau kalbama apie pareigas susijusias su asmenine nauda ir gyvenimo gerinimu Knygoje demesys sutelkiamas į politine pazanga ir priemones naudojamas turtui ir valdziai pasiekti Garbingos priemones populiarumui įgyti yra dosnumas mandagumas ir iskalba Trecioji knyga Treciojoje knygoje aptariamas pasirinkimas kurį reikia padaryti kai kyla konfliktas tarp dorybes ir praktiniu sumetimu Cicerono teigimu tikroji dorybe niekada negali konkuruoti su asmenine nauda Taigi niekas neturetu buti laikomas naudingu ar pelningu jei is pradziu tai nera laikoma grieztai dorovingu bei neturi buti atskirties tarp dorybes ir praktiniu sumetimu principu Ciceronas siulo keleta taisykliu kai yra abejojama kai tariamasis naudingumas konkuruoja su dorybe Jis nagrineja kokiose situacijose galima garbingai siekti asmenines naudos Savo pavyzdzius jis ima is Romos istorijos Vienas is pavyzdziu yra Marko Atilijaus Regulo atvejis kai jį pasiunte į Roma deretis del taikos ar apsikeitimo belaisviais Atvykes į Roma jis patare Senatui atmesti abu pasiulymus Grįzes į Kartagina Regulas buvo mirtinai nukankintas TemosDe Officiis buvo apibudinamas kaip bandymas apibrezti visuomenes elgesio idealus Keliose jo vietose kritikuojamas neseniai nuverstas diktatorius Julijus Cezaris ir visa jo diktatura Ciceronas teigia kad politiniu teisiu nebuvimas iskraipo moralines dorybes Ciceronas taip pat kalba apie prigimtine teise kuri kaip teigiama valdo ir zmones ir dievus PalikimasHenriko VIII vaikystes knygos De Officiis kopija su jo ranka rasytu uzrasu Tys boke is myne Siuo metu kopija laikoma kolekcijoje Nors traktatas ir nera krikscioniskas kurinys 390 m Sv Ambraziejus paskelbe kad Baznycia gali juo remtis kartu su viskuo ka parase Ciceronas ir ne maziau populiarus romenu filosofas Seneka Viduramziais kurinys tapo moraliniu autoritetu Yra zinoma kad kai kurie is Baznycios Tevu Sv Augustinas Sv Jeronimas ir juo labiau Sv Tomas Akvinietis buvo su juo susipazine Apie 700 ranka rasytu kopiju iliustruojanciu traktato svarba isliko viso pasaulio bibliotekose Dauguma is ju datuojami dar pries spausdinimo masinos isradima Nors tai nepralenkia lotynu kalbos gramatiko 900 islikusiu ranka rasytu kopiju De Officiis islieka vienas svarbiausiu klasikiniu kuriniu Isradus spausdinimo masina De Officiis po ir Donato Ars Minor buvo trecioji isspausdinta knyga Petrarka humanizmo tevas ir klasikinio mokymosi atgaivinimo lyderis palaike Cicerono idejas Įtariama kad Makiavelio bent is dalies yra tiesioginis Cicerono De Officiis paneigimas Taciau kai kurie Makiavelio darbai remiasi De Officiis principais Princas Koimbros kunigaikstis Keliaraiscio ordino narys 1437 m isverte traktata į portugalu kalba Tai įrodo kad kurinys buvo placiai paplites viduramziu dvaruose 1501 m kataliku humanistas Erazmas Roterdamietis Paryziuje isleido savo leidima Jo entuziazmas siam moraliniam traktatui buvo isreikstas daugelyje kuriniu Vokieciu humanistas Pilypas Melanchtonas įtrauke De Officiis į liuteronu humanistu mokyklu programas XX a istorikas T V Boldvinas teige kad Sekspyro laikais De Officiis buvo morales filosofijos virsune Anglu diplomatas Tomas Eliotas Gubernatoriaus knygoje 1531 m isvardija tris jauniems dzentelmenams esminius tekstus Platono kurinius Aristotelio Nikomacho etika ir De Officiis XVII a traktatas buvo pavyzdinis tekstas anglu mokyklose ir Etono bei universitetuose Kembridzo ir Oksfordo Jį gvildeno Hugas Grocijus ir H Grocijus savo pagrindiniame darbe remesi De Officiis idejomis Traktatas taip pat padare įtaka anglu teologui Robertui Sandersonui ir Dzonui Lokui XVIII a Volteras apie De Officiis pasake Niekas niekada neparasys nieko ismintingesnio Frydrichas Didysis taip palankiai įvertino knyga kad paprase mokslininko Kristijano Garvo is naujo ja isversti nors nuo 1756 m jau egzistavo du traktato vertimai į vokieciu kalba K Garvo projekto pasekme 880 papildomu puslapiu su komentarais 1885 m Perudzos miesta sukrete De Officiis rankrascio vagyste is miesto Augustos bibliotekos Is pradziu buvo įtariamas vyriausiasis bibliotekininkas zinomas mokslininkas Adamas Rosis Taciau po ilgo administracinio ir ikiteisminio tyrimo jis buvo atleistas nuo baudziamosios atsakomybes Vagystes kaltininkas taip ir nebuvo rastas Veliau įtarimas krito ant bibliotekos sargo kuris po keleriu metu tapo pakankamai turtingas kad galetu pasistatyti sau puiku nama Buvusį sargo nama Perudzos gyventojai pramine Villa Cicero liet Cicerono vila 2002 m atidarytas memorialas Vasingtone yra paties Dz Meisono skulptura desineje rankoje laikanti uzversta De Officiis Del savo stiliaus ir del Romos politinio gyvenimo vaizdavimo De Officiis ir toliau laikomas vienu populiariausiu Cicerono kuriniu Citatos ir jis tikrai negali buti drasus laikydamas skausma didziausiu blogiu nei santurus laikydamas malonuma didziausiu geriu lot fortis vero dolorem summum malum iudicans aut temperans voluptatem statuens esse certe nullo modo potest I 5 Mes negimstame sau vieni musu gimimo dalies reikalauja musu salis draugai lot nati sumus ortusque nostri partem patria vindicat partem amici I 22 Taciau prisiminkime kad teisingumo reikia laikytis net ir pries pacius zemiausius lot Meminerimus autem etiam adversus infimos iustitiam esse servandam I 41 Tegul ginklai pasiduoda togai laurai pasilieka pagirti lot cedant arma togae concedat laurea laudi I 77 Ar kas nors nezino kad fortuna vaidina svarbu vaidmenį tiek sekmei tiek nesekmei lot Magnam vim esse in fortuna in utramque partem vel secundas ad res vel adversas quis ignorat II 19 Is blogybiu rinkites maziausia lot Primum minima de malis III 102 SaltiniaiCicero Marcus Tullius 2001 On Obligations Verte Walsh P G p ix Atkins E M Griffin M T 1991 Cicero On Duties Cambridge Texts in the History of Political Thought Cambridge University Press p xix Cicero Miller red On Duty Book III Dunlop John 1827 History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age 1 E Littell p 257 Miller Walter 1913 Cicero de Officiis Loeb Classical Library Harvard University Press p xiv Dunlop John 1827 History of Roman literature from its earliest period to the Augustan age 1 E Littell p 258 Cicero Selected Works Verte Grant p 157 Cicero Marcus Tullius 2001 On Obligations Verte Walsh P G p xxx Atkins E M Griffin M T 1991 Cicero On Duties Cambridge Texts in the History of Political Thought Cambridge University Press p xxvi Taylor Hannis 1916 Cicero A Sketch of His Life and Works A C McClurg amp Co p 9 Leonhardt Jurgen 2013 Latin A World Language Belknap Press p 99 Cicero Marcus Tullius 2001 On Obligations Verte Walsh P G p xliii xliv Manuel Cadafaz de Matos A PRESENCA DE CICERO NA OBRA DE PENSADORES PORTUGUESES NOS SECULOS XV E XVI 1436 1543 Archyvuota kopija 2022 04 08 is Wayback Machine projekto Humanitas 46 1994 Erasmus Epistolae 152 Baldwin T W 1944 William Shakspere s Small Latine amp lesse Greeke 2 University of Illinois Press p 590 Suarchyvuotas originalas 2012 03 03 Elyot Thomas 1883 Paul Kegan red The Boke named the Governour 1 Trench amp Co p 91 94 Marshall John 1994 John Locke Resistance Religion and Responsibility Cambridge University Press p 162 164 299 Voltaire 1764 Cicero Philosophical Dictionary Part 2 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu