Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Teisėtyra teisės mokslas jurisprudencija lot iuris prudentia ius kilm juris teisė s prudens kilm prudentis taip pat juri
Teisės mokslas
Teisėtyra, teisės mokslas, jurisprudencija (lot. iuris prudentia; ius, kilm. juris – teisė(s) + prudens, kilm. prudentis), taip pat juristika – mokslas apie teisę. Greta teisėtyros teisinę tikrovę, teisinius visuomenės aspektus taip pat tiria ir kiti (socialiniai) teisės mokslai (teisės sociologija, kriminologija, kriminalistika). Teisėtyros dalykas – teisės (ir jos šaltinių) kilmės, taikymo tyrimai, jos aiškinimas, analizė bei kitų mokslinių metodų taikymas (žr. teisės metodologija).
Teisėtyra yra hermeneutinė disciplina. Tuo ji turi bendrumų su teologija, filosofija, kalbotyra (tekstologija; taip pat su literatūrologija) bei kitais kalbą bei tekstą tiriančiais dalykais. Pagrindiniai tarpšakiniai teisės mokslo dalykai – (bendroji) teisės teorija, teisės istorija, teisės filosofija. Šakos skirstomos atitinkamai pagal teisės šakas – civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės teorija, civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės istorija – ar kitokį klasifikavimą (pvz., pagal teisės šeimas).
Šnekamojoje kalboje teisėtyra vadinama trumpesniu terminu – tiesiog „teise“, apimant tiek pačias teisės normas, tiek jų akademines studijas. Platesne prasme teisės mokslas apima tiek pasaulietinės teisės studijas (jurisprudencija), tiek ir religinės teisėtyros disciplinas kaip kanonistika (bažnytinės teisės mokslas) ar Fiqh (islamo teisėtyra, šariato mokslas).
Teisės mokslai priskiriami socialiniams mokslams. Nuo gamtos mokslų skiriasi tuo, jog tyrimo objektas nėra gamtos pasaulio dalykas, o socialinės tikrovės reiškinys, neprieinamas juslėms (plačiau žr. „Jurisprudencijos kaip mokslo bevertingumas“, 1848 m.).
Viduramžiais jurisprudencija buvo klasikinė universitetinė disciplina (kitos – teologija, medicina ir filosofija). Iki šiol teisėtyra yra viena populiaresnių akademinių disciplinų, studijuojamų Vakarų aukštosios mokyklose. Šiuolaikinės tendencijos – teisės mokslų specializacija (pagal atskirus teisės pošakius), tarpdiscipliniškumas (IT teisės tyrimai, medicinos teisės, teisės retorikos studijos), taikomoji teisėtyra (įvairių technologijų naudojimo teisinio režimo studijos bei praktinės rekomendacijos).
Ištakos
Teisė pradėta nagrinėti bei tirti seniausiais laikais. Teisės sisteminimo arba kodifikavimo darbai Romos imperijoje paskatino teisės mokslo plėtotę. Romėnų teisėtyrininkas jurispudenciją apibrėžė taip: žmogiškųjų ir dieviškųjų dalykų žinios, mokslas apie teisinga ir neteisingą („Iuris prudentia est divinarum atque humanarum rerum notitia, iusti atque iniusti scientia. Domitius Ulpianus, Ulpian primo libro reg., Digestai 1,1,10,2).
Teisės studijos pradėtos rengti Viduramžiais, atradus Justiniano kodifikacijos rankraščius, pradėjus juos studijuoti bei taip atgimus romėnų teisei. Bolonijoje susiformavo Glosatorių mokykla, vėliau jų veiklą tęsė ir teisės mokslą plėtojo, diegė į praktiką komentatoriai. Bolonijos universitete teisės mokslas buvo vadinamas jura (terminas iki šiol išlikęs teisės akademiniuose sluoksniuose): lotynų kalba – ius („teisė“), iurae (dgs.) – „teisės“, turint omenyje 2 teisės sistemas (bažnytinė teisė (kanonų) bei pasaulietinę (įskaitant romėnų) teisę. Abiejų teisės sistemų išmanymas buvo laikomas teisės studijų tikslu.
Iki šiol Vakarų Europos universitetuose yra rengiami „abiejų teisių“ daktarai (lot. Doctor iuris utriusque. Greta romėnų (pasaulietinės) teisės studijų (arba legistikos) susiformavo kanonų teisės mokslas arba kanonistika (dekretistika, dekretalistika), o vėliau ir nacionalinės teisės mokslas, istorinės teisės mokyklos įtakota pandektistika, lyginamoji teisėtyra, kitos mokslo disciplinos, atsiradusios susiformavus naujoms teisės šakoms (medicinos, sporto, medijų teisė).
Legistai ir juristai
Legistai (lot. leges – įstatymai) ir juristai (lot. juris – teisės) – teisininkai, skirtingų teisės sampratų, teisės mokyklų, kuriose atitinkamai pabrėžiama įstatymų (teisės norminių aktų) arba teisės viršenybė, reikšmė, atstovai. Legistinė teisės samprata (legizmas) ir legistai akcentuoja įstatymus, juristinė („juristika“) ir juristai – teisę išplečia ir jai priskiria taip pat ir nerašytas taisykles (pvz., prigimtinė teisė, teisės principai ir kt.).
Legistais – pasaulietinės (romėnų) teisės atstovai, tyrinėtojai, o jiems oponavo bažnytinės (kanonų) teisės žinovai (kanonistai), kildinę teisę ir teisinę tvarką iš Dievo, pabrėžę, kad prigimtinė teisė esanti viršesnė pozityviosios arba pasaulietinės valdžios išleisti įstatymai.
Kitokią teisės koncepciją, be įstatymų teisės šaltiniais pripažįstant ir kitus šaltinius plėtoti paskatino XX a. įvykęs II pasaulinis karas, prieš kurį ir kurio metu legaliai, t. y. įstatymiškai autoritariniai bei diktatūriniai režimai buvo sukurti ne vienoje Europos valstybėje; be to šie nedemokratiniai režimai vykdė įstatymams (įstatymo raidei) neprieštaraujančias, tiksliau – įstatymais formaliai neuždraustas, t. y. legalias veikas (genocidas, nusikaltimai žmonijai), prieštaravusias vertybiniams principams (dorovei, moralei, religijai), žmogiškosioms vertybėms. Niurnbergo procesas, jo metu kelti karo nusikaltėlių teisiniai pagrindai iš dalies atvėrė legistinės teisės sampratos netinkamumą bei spragas, pradėta kurti universali tarptautinė teisė, prisiminta ir jos principai, bendražmogiškosios vertybės, o legistų vietą užėmė juristai.
XX a. antrojoje pusėje išplito socialistinė teisė ir atitinkamai teisinis pozityvizmas, , teisę apibrėžianti kaip visumą kompetentingų aukščiausios valdžios institucijų visuotinai privalomų sankcionuotų elgesio taisyklių, reguliuojančių visuomeninius santykius ir įtvirtintų teisės norminiuose aktuose (įstatymuose). Teisės pozityvistai teisę prilygino įstatymams, kitus teisės šaltinius laikė ne tokiais svarbiais arba jų nepripažino, atmetė prigimtinę teisę bei tuo labiau neigė jos egzistavimą. Legizmas arba įstatymų aukštinimas teisės praktikoje kai kuriose valstybės (ypač TSRS), įsivyravo. Legistai įsitvirtino tiek teisėtyros, tiek ir teisės taikymo įstaigose.
Po Lietuvos aukštosios mokyklose teisininkai buvo ideologizuojami bei rengiami pagal TSRS teisės mokslo nuostatas. Teisėtyra kaip ir kiti mokslai buvo persmelkti tarybinės ideologijos, mokslo darbuose, pvz., rašant disertacijas, buvo privaloma pabrėžti leninizmo „pasiekimus“ bei „pažangias“ socialistines idėjas, paminėti lozungus ir jų praktinę reikšmę teisės teorinėje ir praktinėje veikloje. Teisė buvo suvokiama ir dėstoma kaip teisinio pozityvizmo teorija.
Atkūrus Nepriklausomybę, daugelį metų nebuvo išleisti nauji (ypač teisės teorijos) vadovėliai. Iki pat Lietuvos įstojimo į ES ir teisės harmonizavimo su Vakarų valstybių teise aukštosiose mokyklose buvo (kai kur iki šiol) naudojama tarybinė teisinė literatūra, persmelkta legistinės teisės koncepcijos. Dėstant teisėtyros pagrindus neteisės specialybėms studentams, neretai apsiribojama siaura – legistine – teisės koncepcija, pabrėžiant norminius teisės aktus kaip pagrindinį teisės šaltinį, paliekant nuošalyje kitas teisės sampratas (prigimtinė teisė, etc.); dėstant aukštosiose mokyklose teisės discipliną ir pateikiant teisės apibrėžimą, neapimamos kitų (be nacionalinės teisės) teisinių sistemų (pvz., religinė teisė) teisės normos, taip pat kiti – ne mažiau nei įstatymai svarbūs – teisės šaltinių (pvz., teisės principai).
Taip pat skaitykite: Legistai ir kanonistai
Mokslo šakos, pošakiai
Teisės mokslo (teisėtyros) šakos (pagal teisės normų sritį):
- Kanonų teisės mokslas (kanonistika), religinė (bažnytinė) teisėtyra
- Civilinės teisės mokslas (civilistika)
- mokslas (procesualistika)
- Konstitucinės teisės mokslas (konstitucinė teisėtyra)
- Lyginamosios teisės mokslas (lyginamoji teisėtyra) – užsienio valstybių ir nacionalinės teisės lyginamieji tyrimai
- Tarptautinės teisės mokslas (teisinė internacionalistika)
- Administracinės teisės mokslas (administratyvistika)
- Baudžiamieji teisiniai mokslai:
- kriminologija, kriminalistika, kriminalinė procesualistika
- Baudžiamosios teisės mokslas
- kriminalinė psichologija, kriminalinė statistika
- kt.
Literatūra
- Consilia. Ein von ihm zusammen mit vier anderen Legisten und zwei Kanonisten dem Dominikanerkloster von Prouille (Aude) abgegebenes Gutachten aus den Jahren 1313/17; veröffentlicht von Henri Gilles (1971).
- Helmut G. Walther. Die Legitimation der Herrschaftsordnung durch die Rechtslehrer der italienischen Universitäten des Mittelalters. Erschienen im ZiF, Jahresbericht 1997/98.
- Emanuele Conte. Eine Rezeption germanischen Rechts in Italien? Römisch – wissenschaftliches Recht und vulgarrechtliche Tradition in den italienischen Städten des 12. und 13. Jahrhunderts.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Teisės mokslas, Kas yra Teisės mokslas? Ką reiškia Teisės mokslas?
Teisetyra teises mokslas jurisprudencija lot iuris prudentia ius kilm juris teise s prudens kilm prudentis taip pat juristika mokslas apie teise Greta teisetyros teisine tikrove teisinius visuomenes aspektus taip pat tiria ir kiti socialiniai teises mokslai teises sociologija kriminologija kriminalistika Teisetyros dalykas teises ir jos saltiniu kilmes taikymo tyrimai jos aiskinimas analize bei kitu moksliniu metodu taikymas zr teises metodologija Viduramziu teisetyrininkai studijuodavo romenu įstatymus leges Index omnium legum et paragraphorum virselis 1571 m Teisetyra yra hermeneutine disciplina Tuo ji turi bendrumu su teologija filosofija kalbotyra tekstologija taip pat su literaturologija bei kitais kalba bei teksta tirianciais dalykais Pagrindiniai tarpsakiniai teises mokslo dalykai bendroji teises teorija teises istorija teises filosofija Sakos skirstomos atitinkamai pagal teises sakas civilines baudziamosios ir kt teises teorija civilines baudziamosios ir kt teises istorija ar kitokį klasifikavima pvz pagal teises seimas Snekamojoje kalboje teisetyra vadinama trumpesniu terminu tiesiog teise apimant tiek pacias teises normas tiek ju akademines studijas Platesne prasme teises mokslas apima tiek pasaulietines teises studijas jurisprudencija tiek ir religines teisetyros disciplinas kaip kanonistika baznytines teises mokslas ar Fiqh islamo teisetyra sariato mokslas Teises mokslai priskiriami socialiniams mokslams Nuo gamtos mokslu skiriasi tuo jog tyrimo objektas nera gamtos pasaulio dalykas o socialines tikroves reiskinys neprieinamas juslems placiau zr Jurisprudencijos kaip mokslo bevertingumas 1848 m Viduramziais jurisprudencija buvo klasikine universitetine disciplina kitos teologija medicina ir filosofija Iki siol teisetyra yra viena populiaresniu akademiniu disciplinu studijuojamu Vakaru aukstosios mokyklose Siuolaikines tendencijos teises mokslu specializacija pagal atskirus teises posakius tarpdiscipliniskumas IT teises tyrimai medicinos teises teises retorikos studijos taikomoji teisetyra įvairiu technologiju naudojimo teisinio rezimo studijos bei praktines rekomendacijos IstakosGraciano dekreto fragmentas Dekretistu glosuota istrauka Teise pradeta nagrineti bei tirti seniausiais laikais Teises sisteminimo arba kodifikavimo darbai Romos imperijoje paskatino teises mokslo pletote Romenu teisetyrininkas jurispudencija apibreze taip zmogiskuju ir dieviskuju dalyku zinios mokslas apie teisinga ir neteisinga Iuris prudentia est divinarum atque humanarum rerum notitia iusti atque iniusti scientia Domitius Ulpianus Ulpian primo libro reg Digestai 1 1 10 2 Teises studijos pradetos rengti Viduramziais atradus Justiniano kodifikacijos rankrascius pradejus juos studijuoti bei taip atgimus romenu teisei Bolonijoje susiformavo Glosatoriu mokykla veliau ju veikla tese ir teises moksla pletojo diege į praktika komentatoriai Bolonijos universitete teises mokslas buvo vadinamas jura terminas iki siol islikes teises akademiniuose sluoksniuose lotynu kalba ius teise iurae dgs teises turint omenyje 2 teises sistemas baznytine teise kanonu bei pasaulietine įskaitant romenu teise Abieju teises sistemu ismanymas buvo laikomas teises studiju tikslu Iki siol Vakaru Europos universitetuose yra rengiami abieju teisiu daktarai lot Doctor iuris utriusque Greta romenu pasaulietines teises studiju arba legistikos susiformavo kanonu teises mokslas arba kanonistika dekretistika dekretalistika o veliau ir nacionalines teises mokslas istorines teises mokyklos įtakota pandektistika lyginamoji teisetyra kitos mokslo disciplinos atsiradusios susiformavus naujoms teises sakoms medicinos sporto mediju teise Legistai ir juristai seu Pandectarum libri quinquaginta Romenu įstatymu rinkinys isleistas 1581 m Legistai lot leges įstatymai ir juristai lot juris teises teisininkai skirtingu teises sampratu teises mokyklu kuriose atitinkamai pabreziama įstatymu teises norminiu aktu arba teises virsenybe reiksme atstovai Legistine teises samprata legizmas ir legistai akcentuoja įstatymus juristine juristika ir juristai teise isplecia ir jai priskiria taip pat ir nerasytas taisykles pvz prigimtine teise teises principai ir kt Legistais pasaulietines romenu teises atstovai tyrinetojai o jiems oponavo baznytines kanonu teises zinovai kanonistai kildine teise ir teisine tvarka is Dievo pabreze kad prigimtine teise esanti virsesne pozityviosios arba pasaulietines valdzios isleisti įstatymai Kitokia teises koncepcija be įstatymu teises saltiniais pripazįstant ir kitus saltinius pletoti paskatino XX a įvykes II pasaulinis karas pries kurį ir kurio metu legaliai t y įstatymiskai autoritariniai bei diktaturiniai rezimai buvo sukurti ne vienoje Europos valstybeje be to sie nedemokratiniai rezimai vykde įstatymams įstatymo raidei nepriestaraujancias tiksliau įstatymais formaliai neuzdraustas t y legalias veikas genocidas nusikaltimai zmonijai priestaravusias vertybiniams principams dorovei moralei religijai zmogiskosioms vertybems Niurnbergo procesas jo metu kelti karo nusikalteliu teisiniai pagrindai is dalies atvere legistines teises sampratos netinkamuma bei spragas pradeta kurti universali tarptautine teise prisiminta ir jos principai bendrazmogiskosios vertybes o legistu vieta uzeme juristai XX a antrojoje puseje isplito socialistine teise ir atitinkamai teisinis pozityvizmas teise apibrezianti kaip visuma kompetentingu auksciausios valdzios instituciju visuotinai privalomu sankcionuotu elgesio taisykliu reguliuojanciu visuomeninius santykius ir įtvirtintu teises norminiuose aktuose įstatymuose Teises pozityvistai teise prilygino įstatymams kitus teises saltinius laike ne tokiais svarbiais arba ju nepripazino atmete prigimtine teise bei tuo labiau neige jos egzistavima Legizmas arba įstatymu aukstinimas teises praktikoje kai kuriose valstybes ypac TSRS įsivyravo Legistai įsitvirtino tiek teisetyros tiek ir teises taikymo įstaigose Po Lietuvos aukstosios mokyklose teisininkai buvo ideologizuojami bei rengiami pagal TSRS teises mokslo nuostatas Teisetyra kaip ir kiti mokslai buvo persmelkti tarybines ideologijos mokslo darbuose pvz rasant disertacijas buvo privaloma pabrezti leninizmo pasiekimus bei pazangias socialistines idejas pamineti lozungus ir ju praktine reiksme teises teorineje ir praktineje veikloje Teise buvo suvokiama ir destoma kaip teisinio pozityvizmo teorija Atkurus Nepriklausomybe daugelį metu nebuvo isleisti nauji ypac teises teorijos vadoveliai Iki pat Lietuvos įstojimo į ES ir teises harmonizavimo su Vakaru valstybiu teise aukstosiose mokyklose buvo kai kur iki siol naudojama tarybine teisine literatura persmelkta legistines teises koncepcijos Destant teisetyros pagrindus neteises specialybems studentams neretai apsiribojama siaura legistine teises koncepcija pabreziant norminius teises aktus kaip pagrindinį teises saltinį paliekant nuosalyje kitas teises sampratas prigimtine teise etc destant aukstosiose mokyklose teises disciplina ir pateikiant teises apibrezima neapimamos kitu be nacionalines teises teisiniu sistemu pvz religine teise teises normos taip pat kiti ne maziau nei įstatymai svarbus teises saltiniu pvz teises principai Taip pat skaitykite Legistai ir kanonistaiMokslo sakos posakiaiTeises mokslo teisetyros sakos pagal teises normu sritį Kanonu teises mokslas kanonistika religine baznytine teisetyra Civilines teises mokslas civilistika mokslas procesualistika Konstitucines teises mokslas konstitucine teisetyra Lyginamosios teises mokslas lyginamoji teisetyra uzsienio valstybiu ir nacionalines teises lyginamieji tyrimai Tarptautines teises mokslas teisine internacionalistika Administracines teises mokslas administratyvistika Baudziamieji teisiniai mokslai kriminologija kriminalistika kriminaline procesualistika Baudziamosios teises mokslas kriminaline psichologija kriminaline statistika kt LiteraturaConsilia Ein von ihm zusammen mit vier anderen Legisten und zwei Kanonisten dem Dominikanerkloster von Prouille Aude abgegebenes Gutachten aus den Jahren 1313 17 veroffentlicht von Henri Gilles 1971 Helmut G Walther Die Legitimation der Herrschaftsordnung durch die Rechtslehrer der italienischen Universitaten des Mittelalters Erschienen im ZiF Jahresbericht 1997 98 Emanuele Conte Eine Rezeption germanischen Rechts in Italien Romisch wissenschaftliches Recht und vulgarrechtliche Tradition in den italienischen Stadten des 12 und 13 Jahrhunderts