| Taputapuātea | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Prancūzija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, iv, vi |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1529 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2017 (41-oji sesija) |
| Vikiteka: | Taputapuatea maraė |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Taputapuatea maraė (tait. Taputapuātea marae) – kulto objektų (marae) kompleksas, esantis Rajatėjos salos Taputapuatea komunoje (Prancūzijos Polinezija). Nuo 2017 m. šis kompleksas įtrauktas į pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Paprastai maraės skirstomos į tris rūšis pagal savo svarbą. Pačios mažiausios yra šeimos maraės, didesnės yra susijusios su vadystėmis ir jose atliekamomis ceremonijomis. Pačios didžiausios peržengia vadysčių ir salų ribas. Taputapuatea maraė priskiriama trečiajai grupei, ir laikoma viena svarbiausių ikikolonijinės Polinezijos objektų.
Geografija
Kompleksas yra piečiausiame Rajatėjos salos iškyšulyje Matahira-i-te-ra’i, netoli Opoa kaimo. Iškyšulys dar vadinamas Te Po („Vieta, kur gyvena dievai“). Jis pastatytas tarp kalnų ir jūros. Jo centrinę dalį sudaro 44x60 m bazalto akmenimis grįsta aikštė. Rytiniame pakraštyje yra ceremonijų vieta ahu, paaukštinta platforma iš bazalto ir koralų. Šalia pagrindinės maraės yra mažesnių marae, pvz. Hauviri, kuri buvo skirta Rajatėjos vadų iniciacijos ceremonijai.
Aplinkui centrinę maraę išsidėstę įvairūs susiję kulto objektai, kurie irgi įtraukti į pasaulio paveldą. Jūroje maraė žiūri į Te Ava Mo’a, tarpą tarp rifų, pro kurį įplaukdavo laivai. Tam jie turėdavo gauti specialų leidimą. Kitas tarpas tarp rifų, Te Ava-rua, buvo laikomas netinkamu, ir įplaukti ar išplaukti pro jį buvo blogas ženklas. Nuo maraės į salos pusę driekiasi du miškingi slėniai ’Ōpo’a ir Hotopu’u, o už jų yra šventasis Tea’etapu kalnas. Ten yra mažesnės maraės Vaeāra’i ir Taumariari, išnykusios gyvenvietės, kadaise dirbami laukai.
Istorija
Maraė pastatyta dievybei Taaroa, kuri laikoma pasaulio kūrėju, tačiau vėliau čia įsigalėjo gyvenimo ir mirties dievybės Oro kultas. Pasak legendų, Oro palikuonis Hiro pastatė šią maraę ir davė jai vardą Taputapuatea („Aukos nuo altoriaus“). Čia vykdavo naujų vadų įšventinimo ceremonijos, buvo aukojamos žmonių aukos, stovėjo dievo statula. Manoma, kad maraė galėjo atsirasti XI a., ir vėliau ji išplėsta ir perstatyta kelis kartus XIV–XVIII a. Jos suklestėjimas siejamas su Rajatėjos karalystės vadų (ari’i) Tamatoa dinastija, kuri pavertė vietovę įvairių ceremonijų ir iniciacijų vieta.
Ilgainiui maraė tapo Oro kulto centru ir piligrimine vieta, kur suplaukdavo piligrimai iš visos Rytų Polinezijos. Jie čia ne tik atlikdavo ritualus, bet ir mokydavosi laivybos įgūdžių, perduodavo legendas. Legendos pasakoja apie platų tinklą, kuris siekė net Havajų salas, Kuko Salas ir Naująją Zelandiją. Iš šių salų per didžiuosius įvykius suplaukdavo vadai. Be to, tose salose stovėjo dukterinės maraės, ir tarp jų buvo palaikomi ryšiai. Neretai tos maraės irgi buvo vadinamos Taputauatea, ir jas statant buvo panaudojama dalis akmenų iš pagrindinės maraės. Vėliau, vienos sueigos metu, ši konfederacija suiro.
Apie 1763 m. Bora Boros kariai užpuolė Rajatėją ir nusiaubė ją. Tuo metu sugriautos šventvietės, apardyta ahu, nukirsti pavėsį teikę medžiai. Dar vėliau, 1769 m., čia išsilaipino laivu Endeavour atvykę britų keliautojai James Cook ir Joseph Banks, kurie pareiškė Britų Imperijos teises į salas. Vėliau sparčiai sumažėjus gyventojų dėl kilusių epidemijų, o XIX a. pradžioje atvykus krikščionių misionieriams, kompleksas buvo apleistas.
1994 m. pradėti maraės tyrimų ir archeologinių kasinėjimų darbai, ji pradėta tvarkyti ir atkurti. 2017 m. pripažinta pasaulio paveldu.
- Maraės vaizdas iš viršaus
- Tikis maraėje
- Pakrantė
- Hauviri maraė
Susiję pasaulio paveldo objektai
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Taputapuatea maraė, Kas yra Taputapuatea maraė? Ką reiškia Taputapuatea maraė?