Sėlių aukštuma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Zarasų aukštuma − Aukštaičių aukštumos šiaurinė dalis. Zarasų aukštuma apima Anykščių, Ignalinos, Rokiškio, Utenos ir Zarasų rajonus.

Zarasų aukštuma šiaurės rytuose leidžiasi į Dauguvos slėnį, rytuose − į ir žemumas, vakaruose − į . Pietuose nuo likusios Baltijos aukštumų dalies Zarasų aukštumą skiria Virintos upė ir Labanoro giria.

Zarasų aukštumos skersmuo apie 60 km. Aukštumą sudaro 3 iš rytų į vakarus ištįsusios moreninių masyvų grandinės ir jas skiriantys du ežeringi pažemėjimai. Labiausiai į pietus nutolusi Pratkūnų−Tauragnų−Rubikių moreninių masyvų grandinė. Ja eina Šventosios ir Žeimenos vandenskyra. Šios grandinės rytuose esantis Pratkūnų masyvas − aukščiausias visoje Zarasų aukštumoje (netoli Pratkūnų jo aukštis 240 m). Vidurinis, Tauragnų, masyvas prie Žiezdrių iškyla iki 236 m, prie Balčių iki 234 m; vakaruose jis leidžiasi į upių išraižytą Utenos dubumą. Už jos, vakaruose, stūkso platus Rubikių masyvas su Rubikių ežeru centrinėje dalyje. Prie Pakalnių masyvo aukštis 212 m, prie Storių 197 m. Ši masyvų grandinė pati seniausia Zarasų aukštumoje. Ji buvo sustumta ledyno pakraštyje iš moreninio akmenuoto priemolio, perplauto žvirgždo ir smėlio.

Į šiaurę nuo pirmosios yra antroji, kiek žemesnė − Smalvų−Antalieptės−Jūžintų moreninių masyvų grandinė. Rytinis, Smalvų, moreninis masyvas labai platus ir sudėtingo reljefo. Vidurinį, Antalieptės masyvą nuo neaukšto vakarinio Jūžintų moreninio masyvo skiria Dusetų dubuma su šakotu Sartų ežeru. Šios grandinės masyvai susiformavo ledynui tirpstant, todėl juos sudaro perplauti moreniniai dariniai, suskaidyti vandens latakų.

Trečioji, šiauriausia Zarasų aukštumoje, yra Ilūkstės−Stelmužės−Aleksandravėlės−Rokiškio neaukštų moreninių masyvų grandinė. Pagal amžių ji jauniausia: kalvos sudarytos iš perplautų moreninių darinių, aplygintos ir išraižytos ledyno tirpsmo vandenų.

Zarasų aukštumos moreninių masyvų grandines skiria ežeringi pažemėjimai. Tarp pietinės ir vidurinės grandinės driekiasi ežeringas ruožas su Drūkšių, Dysnų, Luodžio, Dūkšto, Švento, ir kitais ežerais. Dalį tų ežerų pratekėdama jungia Šventoji. Tarp vidurinės ir šiaurinės grandinės yra Zaraso, Avilio, Čičirio, Sartų ežerai.

Zarasų aukštuma skiria Nemuno ir Dauguvos baseinus. Joje prasideda Neries intakai Šventoji ir Žeimena, Dauguvos intakai Dysna ir Laukesa. Aukštuma labai ežeringa: visoje Zarasų aukštumoje ežerai užima apie 10 % ploto. Aukštumos pietvakarinės dalies kalvos yra miškingos.