Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sveinso sala
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
11°03′ p. pl. 171°04′ v. ilg. / 11.050°š. pl. 171.067°r. ilg.
Sveino sala arba Olosega (angl. Swains Island, sam. Olosega) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Polinezijoje. Plotas – 1,865 km² (iš jų sausuma sudaro 1,508 km², lagūna – 0,358 km²). Atolas priskiriamas JAV valdos Amerikos Samoa žinion, nors kultūriškai priklauso Tokelau salynui.
Atolas mažas, 1,8 km ilgio ir 1,4 km pločio, sudarytas iš vienos salelės, uždaru žiedu juosiančios lagūną. Lagūna sekli, jos vanduo lengvai druskingas. Salą dengia kokospalmių giraitės ir tankūs tropinių augalų sąžalynai.
2010 m. Sveino saloje gyveno 17 gyventojų – kopros surinkėjų iš Tokelau. Jie gyvena atolo vakaruose esančiame Taulagos kaimelyje. XIX a. pietryčiuose įkurtas Etenos kaimas išnykęs. Yra ryšių centras, bažnyčia, mokykla, vandens surinkimo sistema. Seniau aplink atolą ėjo kelias, bet dabar jis nunykęs.
Pirmasis europietis, pasiekęs atolą, buvo Ispanijos keliautojas Pedras Fernandesas de Keirosas. Jis 1606 m. atolą pavadino Isla de la Gente Hermosa („Gražių žmonių sala“). Vėliau salos gyventojus užpuolė Fakaofo salos gyventojai – išžudė arba privertė pabėgti vyrus, o moteris pasiėmė su savimi. Vėliau fakaofiečiai bandė salą apgyvendinti, bet ji pasirodė nederlinga ir skurdi. 1841 m. Sveino sala gavo savo vardą pagal amerikiečių banginių medžioklės laivo kapitoną Viljamą Čouną Sveiną (William Chown Swain).
Pradžioje Sveino saloje prancūzai ir Fakaofo gyventojai rinko kokosų aliejų, bet 1856 m. čia atsikraustė amerikietis Eli Hačisonas Dženingsas (Eli Hutchinson Jennings) su savo samojiete žmona ir pasiskelbė salos valdovu. Jis čia pradėjo kopros ruošimo verslą, priglausdavo perujiečių, gaudžiusių Tokelau gyventojus į vergiją, laivus. XX a. pr. dėl salos priklausomybės iškilo ginčai tarp Didžiosios Britanijos ir JAV. 1925 m. Sveino salą oficialiai aneksavo JAV (kaip Amerikos Samoa dalį) ir pripažino Dženingsų šeimą kaip jos savininkus. 1953 m. tokelaujiečių darbininkai kaip nuolatiniai salos gyventojai paskelbė salą savo valdą. Dženingsas juos išmetė, bet vėliau į šį reikalą įsikišo JAV ir užtikrino darbuotojų teises.
1981 m. Tokelau valdos valdytoja Naujoji Zelandija pripažino JAV suverenitetą Sveino saloje, tačiau Tokelau savivaldos referendume 2006 m. Sveino sala įvardinta kaip Tokelau valda. 2005 m. Sveino salą nuniokojo uraganas. XXI a. pr. sala tebelieka privati Dženingsų šeimos valda, bet turi nebalsuojantį narį Amerikos Samoa taryboje.
- Vidinė lagūna
- Sveino sala iš toliau
- Džiunglių kelias per salą
- Jūros pakrantė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sveinso sala, Kas yra Sveinso sala? Ką reiškia Sveinso sala?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais 11 03 p pl 171 04 v ilg 11 050 s pl 171 067 r ilg 11 050 171 067 Sveino sala is palydovoSalos zemelapis Sveino sala arba Olosega angl Swains Island sam Olosega koralinis atolas Ramiajame vandenyne Polinezijoje Plotas 1 865 km is ju sausuma sudaro 1 508 km laguna 0 358 km Atolas priskiriamas JAV valdos Amerikos Samoa zinion nors kulturiskai priklauso Tokelau salynui Atolas mazas 1 8 km ilgio ir 1 4 km plocio sudarytas is vienos saleles uzdaru ziedu juosiancios laguna Laguna sekli jos vanduo lengvai druskingas Sala dengia kokospalmiu giraites ir tankus tropiniu augalu sazalynai 2010 m Sveino saloje gyveno 17 gyventoju kopros surinkeju is Tokelau Jie gyvena atolo vakaruose esanciame Taulagos kaimelyje XIX a pietryciuose įkurtas Etenos kaimas isnykes Yra rysiu centras baznycia mokykla vandens surinkimo sistema Seniau aplink atola ejo kelias bet dabar jis nunykes Pirmasis europietis pasiekes atola buvo Ispanijos keliautojas Pedras Fernandesas de Keirosas Jis 1606 m atola pavadino Isla de la Gente Hermosa Graziu zmoniu sala Veliau salos gyventojus uzpuole Fakaofo salos gyventojai iszude arba priverte pabegti vyrus o moteris pasieme su savimi Veliau fakaofieciai bande sala apgyvendinti bet ji pasirode nederlinga ir skurdi 1841 m Sveino sala gavo savo varda pagal amerikieciu banginiu medziokles laivo kapitona Viljama Couna Sveina William Chown Swain Pradzioje Sveino saloje prancuzai ir Fakaofo gyventojai rinko kokosu alieju bet 1856 m cia atsikrauste amerikietis Eli Hacisonas Dzeningsas Eli Hutchinson Jennings su savo samojiete zmona ir pasiskelbe salos valdovu Jis cia pradejo kopros ruosimo versla priglausdavo perujieciu gaudziusiu Tokelau gyventojus į vergija laivus XX a pr del salos priklausomybes iskilo gincai tarp Didziosios Britanijos ir JAV 1925 m Sveino sala oficialiai aneksavo JAV kaip Amerikos Samoa dalį ir pripazino Dzeningsu seima kaip jos savininkus 1953 m tokelaujieciu darbininkai kaip nuolatiniai salos gyventojai paskelbe sala savo valda Dzeningsas juos ismete bet veliau į sį reikala įsikiso JAV ir uztikrino darbuotoju teises 1981 m Tokelau valdos valdytoja Naujoji Zelandija pripazino JAV suvereniteta Sveino saloje taciau Tokelau savivaldos referendume 2006 m Sveino sala įvardinta kaip Tokelau valda 2005 m Sveino sala nuniokojo uraganas XXI a pr sala tebelieka privati Dzeningsu seimos valda bet turi nebalsuojantį narį Amerikos Samoa taryboje Vidine laguna Sveino sala is toliau Dziungliu kelias per sala Juros pakrante Vikiteka Sveino sala vaizdine ir garsine medziaga