Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Suomijos parlamentas suom Suomen eduskunta šved Finlands riksdagApžvalgaTipasVienerių rūmų parlamentasĮkurta1906 m geguž
Suomijos parlamentas
| Suomijos parlamentas suom. Suomen eduskunta šved. Finlands riksdag | |
| Apžvalga | |
|---|---|
| Tipas | Vienerių rūmų parlamentas |
| Įkurta | 1906 m. gegužės 9 d. |
| Vieta | Parlamento rūmai, Helsinkis |
| Vadovybė | |
| Pirmininkas | Petteri Orpo (Kok.) |
| Vice- pirmininkai | Juho Eerola () Tarja Filatov (SDP) |
| Struktūra | |
| Vietų sk. | 200 |
| Politinės grupės | Vyriausybė (100)
Opozicija (100)
|
| Rinkimai | |
| Rinkimų sistema | Visuotiniai tiesioginiai rinkimai pagal proporcinio atstovavimo sistemą |
| Paskutiniai rinkimai | 2023 m. balandžio 2 d. |
| Nuorodos | |
| Svetainė | eduskunta |
Suomijos parlamentas, arba Eduskunta (suom. Suomen eduskunta; šved. Finlands riksdag) – vienerių rūmų Suomijos parlamentas, veikiantis nuo 1906 m. gegužės 9 d. Parlamentą sudaro 200 narių, kurių 199 yra kas ketveri metai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą (d'Hondt metodas) trylikoje daugiamandačių apygardų. Be to, vienas narys yra iš Alandų salų.
Suomijos parlamentas renka vyriausybę - Valstybės tarybą, priima įstatymus, sprendimus susijusius su valstybės biudžetu, tvirtina tarptautines sutartis. Įstatymų projektus gali pateikti Vyriausybė arba parlamentarai savo arba partijos vardu. Parlamentas gali atstatydinti vyriausybę, atmesti prezidento veto, keisti konstituciją. Konstitucijos keitimai įsigalioja tik juos patvirtinus dviejose parlamento sesijose, kai tarp jų yra rinkimai. konstituciją taip pat gali pakeisti 166 narių iš 200 dauguma. Daugelis parlamentarų dirba parlamentinėse grupėse, kurios atitinka politines partijas. 2018 m. birželį Suomijos parlamente buvo 10 parlamentinių grupių ir vienas nepriklausomas parlamentaras. Nuo pat parlamento įkūrimo tik vieną kartą viena partija turėjo daugumą parlamente - socialdemokratai po 1916 m. rinkimų. Dėl to paprastai sudaromos koalicinės vyriausybės. Jas paprastai sudaro trys istoriškai svarbiausios partijos: socialdemokratai, Centras, Koalicijos partija. Ministrai paprastai, bet ne visada yra parlamento nariai.
Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2019 m. balandžio 14 d.
Istorija
Iki XIX a. Suomija buvo pilnateise Švedijos karalystės dalimi (oficialiai Švedijos provincija Suomija tapo 1362 m.). Dėl to jos parlamentarizmo tradicijas galima rasti Švedijos riksdage. Skirtingai nuo kitų Švedijos provincijų prie Baltijos jūros, kurios nebuvo pilnateisėmis karalystės dalimis, Suomija siuntė savo atstovus į riksdagą Stokholme. Pačioje Suomijos taip pat rinkosi seimas, tačiau ne visos šalies, bet provincijų lygmenyje.
Po Suomijos prijungimo prie Rusijos 1809 m. imperatorius Aleksandras I pasižadėjo išlaikyti pagrindinius galiojusius įstatymus. Nuo 1809 m. Švedijos Luomų susirinkimą riksdagą pakeitė luominis Suomijos susirinkimas (šved. lantdagen; suom. maapäivät). 1811 m. gruodžio 11 d. (23 d.) manifestu prie didžiosios kunigaikštystės buvo prijungta vadinamoji Senoji Suomija, t. y. ta Suomijos dalis, kuri Rusijai atiteko pagal Ništato taiką. Aleksandro I politika Suomijos atžvilgiu psireiškė tuo, kad luominiai susirinkimai nebebuvo šaukiami.
Valdant Nikolajui I Suomija tvarkėsi remiantis vietiniais įstatymais, tačiau Suomijos susirinkimas taip pat nei karto nebuvo sušauktas. Tai nepažeidė Suomijos įstatymų, nes susirikimo šaukimo periodiškumas buvo nusatytas tik 1869 m. Suomijos susirinkimo nuostatais. Siekdama išvengti rimtų reformų vyriausybė galėjo valdyti be luominio susirinkimo, nes turėjo plačias teises vadinamoje ekonominėje įstatymų leidyboje. Kai kuriais atvejais be Suomijos susirinkimo buvo priimami sprendimai, kurių priimti be jo buvo negalima. Taip, apeliuojant į tai, kad neįmanoma nedelsiant sušaukti Suomijos susirinkimą, 1827 m. buvo nuspręsta priimti į valstybės tarnybą stačiatikius, kurie turėjo Suomijos pilietybę.
Parlamentas įkurtas 1906 m. keturių luomų susirinkimo pagrindu, kai plačią autonomiją turinti Suomijos Didžioji kunigaikštystė priklausė Rusijos imperijos sudėčiai. Pirmieji rinkimai surengti 1907 m. kovo 15 d., o pirmasis posėdis įvyko 1907 m. gegužės 25 d. Suomija tapo antrąja valstybe pasaulyje (po Naujosios Zelandijos) ir pirmąja Europoje suteikusi moterims balsavimo teisę. Moterys galėjo rinkti atstovus ir būti renkamos, balsavimo teisę turėjo ir bežemiai bei mažumos. Pirmuosiuose rinkimuose į parlamentą iš 200 vietų 19 laimėjo moterys, 1913 m. moterų atstovių parlamente buvo 21.
Pirmieji naujojo parlamento veiklos metai buvo sunkūs. Tarp 1908 ir 1916 m. Suomijos parlamento galias beveik visiškai neutralizavo Rusijos imperatorius Nikolajus II ir jo biurokratinė vyriausybė, sudaryta iš Rusijos armijos karininkų per antrąją rusifikacijos bangą. Parlamentas buvo beveik kasmet paleidžiamas ir šaukiami nauji rinkimai.
Realią politinę galią Suomijos parlamentas įgavo tik po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę, o 1918 žiemą ir pavasarį vyko pilietinis karas, kurio metu Senato pajėgos, vadinamieji "baltieji" nugalėjo socialistus "raudonuosius".
Po karo monarchistai ir respublikonai susigrūmė dėl šalies valdymo formos. Atrodė, kad monarchistai laimėjo, kai 1918 m. rudenį parlamentas Suomijos karaliumi išrinko Vokietijos princą. Šis sprendimas priimtas kopijuojant kitas Skandinavijos šalis, kurios turėjo monarchus. Vokietijai pralaimėjus Pirmajame pasauliniame kare išrinktasis karalius atsisakė sosto. 1919 m. parlamento rinkimuose respublikonai laimėjo tris ketvirčius parlamento vietų taip numalšinant monarchistų ambicijas. Suomija tapo parlamentine respublika, o siekiant nuraminti monarchistus, kurie siekė stipraus valstybės vadovo, daug galių buvo suteikta Suomijos prezidentui.
Nuorodos
- "Eduskunnan historia Archyvuota kopija 2004-04-09 iš Wayback Machine projekto.". www.historianhavinaa.net. Tikrinta 2018-01-02.
- "Eduskuntaryhmät". www.eduskunta.fi. Tikrinta 2018-06-13.
- Official Report of Debates. Council of Europe. 1991. p. 113.
- "A Kansas Woman Runs for Congress". The Independent. 13 July 1914. Tikrinta 2012-08-14.
- Apunen, Osmo (1987), Rajamaasta tasavallaksi. In: Blomstedt, Y. (ed.) Suomen historia 6, Sortokaudet ja itsenäistyminen, pp. 47–404. WSOY. ISBN 951-35-2495-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suomijos parlamentas, Kas yra Suomijos parlamentas? Ką reiškia Suomijos parlamentas?
Suomijos parlamentas suom Suomen eduskunta sved Finlands riksdagApzvalgaTipasVieneriu rumu parlamentasĮkurta1906 m geguzes 9 d 1906 05 09 VietaParlamento rumai HelsinkisVadovybePirmininkasPetteri Orpo Kok Vice pirmininkaiJuho Eerola Tarja Filatov SDP StrukturaVietu sk 200Politines grupesVyriausybe 100 Socialdemokratu partija 43 Suomijos centras 23 13 11 10 Opozicija 100 Nacionaline koalicija 48 46 Krikscionys demokratai 5 Judejimas dabar 1 RinkimaiRinkimu sistemaVisuotiniai tiesioginiai rinkimai pagal proporcinio atstovavimo sistemaPaskutiniai rinkimai2023 m balandzio 2 d NuorodosSvetaineeduskunta fi wbr Suomijos parlamentas arba Eduskunta suom Suomen eduskunta sved Finlands riksdag vieneriu rumu Suomijos parlamentas veikiantis nuo 1906 m geguzes 9 d Parlamenta sudaro 200 nariu kuriu 199 yra kas ketveri metai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistema d Hondt metodas trylikoje daugiamandaciu apygardu Be to vienas narys yra is Alandu salu Parlamento pastatas Eduskuntatalo Suomijos parlamentas renka vyriausybe Valstybes taryba priima įstatymus sprendimus susijusius su valstybes biudzetu tvirtina tarptautines sutartis Įstatymu projektus gali pateikti Vyriausybe arba parlamentarai savo arba partijos vardu Parlamentas gali atstatydinti vyriausybe atmesti prezidento veto keisti konstitucija Konstitucijos keitimai įsigalioja tik juos patvirtinus dviejose parlamento sesijose kai tarp ju yra rinkimai konstitucija taip pat gali pakeisti 166 nariu is 200 dauguma Daugelis parlamentaru dirba parlamentinese grupese kurios atitinka politines partijas 2018 m birzelį Suomijos parlamente buvo 10 parlamentiniu grupiu ir vienas nepriklausomas parlamentaras Nuo pat parlamento įkurimo tik viena karta viena partija turejo dauguma parlamente socialdemokratai po 1916 m rinkimu Del to paprastai sudaromos koalicines vyriausybes Jas paprastai sudaro trys istoriskai svarbiausios partijos socialdemokratai Centras Koalicijos partija Ministrai paprastai bet ne visada yra parlamento nariai Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2019 m balandzio 14 d IstorijaIki XIX a Suomija buvo pilnateise Svedijos karalystes dalimi oficialiai Svedijos provincija Suomija tapo 1362 m Del to jos parlamentarizmo tradicijas galima rasti Svedijos riksdage Skirtingai nuo kitu Svedijos provinciju prie Baltijos juros kurios nebuvo pilnateisemis karalystes dalimis Suomija siunte savo atstovus į riksdaga Stokholme Pacioje Suomijos taip pat rinkosi seimas taciau ne visos salies bet provinciju lygmenyje Po Suomijos prijungimo prie Rusijos 1809 m imperatorius Aleksandras I pasizadejo islaikyti pagrindinius galiojusius įstatymus Nuo 1809 m Svedijos Luomu susirinkima riksdaga pakeite luominis Suomijos susirinkimas sved lantdagen suom maapaivat 1811 m gruodzio 11 d 23 d manifestu prie didziosios kunigaikstystes buvo prijungta vadinamoji Senoji Suomija t y ta Suomijos dalis kuri Rusijai atiteko pagal Nistato taika Aleksandro I politika Suomijos atzvilgiu psireiske tuo kad luominiai susirinkimai nebebuvo saukiami Valdant Nikolajui I Suomija tvarkesi remiantis vietiniais įstatymais taciau Suomijos susirinkimas taip pat nei karto nebuvo susauktas Tai nepazeide Suomijos įstatymu nes susirikimo saukimo periodiskumas buvo nusatytas tik 1869 m Suomijos susirinkimo nuostatais Siekdama isvengti rimtu reformu vyriausybe galejo valdyti be luominio susirinkimo nes turejo placias teises vadinamoje ekonomineje įstatymu leidyboje Kai kuriais atvejais be Suomijos susirinkimo buvo priimami sprendimai kuriu priimti be jo buvo negalima Taip apeliuojant į tai kad neįmanoma nedelsiant susaukti Suomijos susirinkima 1827 m buvo nuspresta priimti į valstybes tarnyba staciatikius kurie turejo Suomijos pilietybe Parlamentas įkurtas 1906 m keturiu luomu susirinkimo pagrindu kai placia autonomija turinti Suomijos Didzioji kunigaikstyste priklause Rusijos imperijos sudeciai Pirmieji rinkimai surengti 1907 m kovo 15 d o pirmasis posedis įvyko 1907 m geguzes 25 d Suomija tapo antraja valstybe pasaulyje po Naujosios Zelandijos ir pirmaja Europoje suteikusi moterims balsavimo teise Moterys galejo rinkti atstovus ir buti renkamos balsavimo teise turejo ir bezemiai bei mazumos Pirmuosiuose rinkimuose į parlamenta is 200 vietu 19 laimejo moterys 1913 m moteru atstoviu parlamente buvo 21 Pirmieji naujojo parlamento veiklos metai buvo sunkus Tarp 1908 ir 1916 m Suomijos parlamento galias beveik visiskai neutralizavo Rusijos imperatorius Nikolajus II ir jo biurokratine vyriausybe sudaryta is Rusijos armijos karininku per antraja rusifikacijos banga Parlamentas buvo beveik kasmet paleidziamas ir saukiami nauji rinkimai Realia politine galia Suomijos parlamentas įgavo tik po 1917 m Vasario revoliucijos Rusijoje 1917 m gruodzio 6 d Suomija paskelbe nepriklausomybe o 1918 ziema ir pavasarį vyko pilietinis karas kurio metu Senato pajegos vadinamieji baltieji nugalejo socialistus raudonuosius Po karo monarchistai ir respublikonai susigrume del salies valdymo formos Atrode kad monarchistai laimejo kai 1918 m rudenį parlamentas Suomijos karaliumi isrinko Vokietijos princa Sis sprendimas priimtas kopijuojant kitas Skandinavijos salis kurios turejo monarchus Vokietijai pralaimejus Pirmajame pasauliniame kare isrinktasis karalius atsisake sosto 1919 m parlamento rinkimuose respublikonai laimejo tris ketvircius parlamento vietu taip numalsinant monarchistu ambicijas Suomija tapo parlamentine respublika o siekiant nuraminti monarchistus kurie sieke stipraus valstybes vadovo daug galiu buvo suteikta Suomijos prezidentui Nuorodos Eduskunnan historia Archyvuota kopija 2004 04 09 is Wayback Machine projekto www historianhavinaa net Tikrinta 2018 01 02 Eduskuntaryhmat www eduskunta fi Tikrinta 2018 06 13 Official Report of Debates Council of Europe 1991 p 113 A Kansas Woman Runs for Congress The Independent 13 July 1914 Tikrinta 2012 08 14 Apunen Osmo 1987 Rajamaasta tasavallaksi In Blomstedt Y ed Suomen historia 6 Sortokaudet ja itsenaistyminen pp 47 404 WSOY ISBN 951 35 2495 7 Sis straipsnis apie Suomija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį