Europinė stinta

Osmerus eperlanus

Europinės stintos
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Stintžuvės
( Osmeriformes)
Šeima: Stintinės
( Osmeridae)
Gentis: Paprastosios stintos
( Osmerus)
Rūšis: Europinė stinta
( Osmerus eperlanus)
Binomas
Osmerus eperlanus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Salmo eperlanus Linnaeus, 1758

Europinė stinta (Osmerus eperlanus) – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis. Turi specifinį, panašų į agurkų kvapą.

Paplitimas

Paplitusios šiaurės vakarų ir šiaurės Europoje, ypač Šiaurės, Baltijos, Baltosios, Pečioros jūrų, Biskajos įlankos rytinės pakrantės vandenyse, gretimose upėse ir ežeruose, bei plačiai išplitusios Baltijos šalių, Suomijos, Rusijos Federacijos (Kaliningrado, Leningrado, Pskovo, Novgorodo, Murmansko (išskyrus vidinę dalį), Tverės srityse, Karelijos Respublikoje) teritorijose.

Veisimasis

Europinės stintos Lietuvoje neršia anksti pavasarį – balandžio mėnesį. Ikrus išneršia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno.

Mityba

Maitinasi zooplanktonu bei bentosu.

Porūšiai

Išskiriami du porūšiai:

  • Osmerus eperlanus mordax;
  • Osmerus eperlanus eperlanus;

Anadrominis Osmerus eperlanus mordax porūšis panašūs į Osmerus eperlanus eperlanus porūšį tuo, kad pavasarinės žuvų neršto migracijos metu jų tinklainėje yra beveik grynas porfiropsinas.

Europinės stintos Lietuvoje

Lietuvoje stintos labai dažnos verslinės žuvys, 2011 m. šalyje buvo sugauta 115 440 kg didstinčių ir 7748 kg ežerinių stintelių. Kasmet rengiama šventė „Palangos stinta“. Lietuvoje gyvena 3 formų stintos: Baltijos jūroje praeivės ir gėluose vidaus vandenyse sėslios:

  • didstintė (Osmerus eperlanus eperlanus); praeivės, jos gyvena Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, neršti plaukia į Kuršių marias ir Nemuno žemupį. Kūnas 15-18 cm, retais atvejais 30 cm ilgio (rekordinio ilgio sugauta siekė 45 cm) ir žemas, sveria iki 75 g, bet dažniausiai 25–30 g (rekordinio svorio sugauta, 178 g). Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio. Maksimalus užregistruotas amžius: 10 metų.
  • stintelė (Osmerus eperlanus mordax spirinchus); gyvena sėsliai Kuršių mariose, kartais Nemuno deltoje. Kūno ilgis 8–10 cm, svoris 5–6 g.
  • ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus mordax relicta); gyvena sėsliai gėluose šaltavandeniuose šalies ežeruose, tokiuose kaip Drūkšiai, Lūšiai, Dusia. Kūno ilgis 15–20 cm, bet dažniausiai 6–8 cm, svoris 30–40 g, bet dažniausiai 2–5 g.

Etimologija

Žodis stìnta (stìntė) giminiškas latv. stinte ir yra skolinysvok. ž. stint. Vokiškas žodis kildinamas arba iš vok. žem. Stunz, plg. angl. stunt (‘neūžauga, trumpas’), arba iš veiksmažodžio stinken (‘dvokti’), pagal ryškų žuvies kvapą.

Taip pat skaitykite

Lietuvos žuvų rūšių sąrašas

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Europinė stinta, Kas yra Europinė stinta? Ką reiškia Europinė stinta?