Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Syrrhaptes paradoxusStepinė vištelė Syrrhaptes paradoxus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordini
Stepinė vištelė
| Syrrhaptes paradoxus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Stepinė vištelė (Syrrhaptes paradoxus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Syrrhaptes paradoxus Pallas, 1773 |
Stepinė vištelė, arba sadža (Syrrhaptes paradoxus) – vidutinio dydžio smiltvištinių (Pteroclididae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Stepinė vištelė yra karvelio dydžio, uodega ilga, yliška. Patino kakta, viršugalvis ir gerklė oranžiškai geltoni. Pakaušis pilkas. Pilka juostelė virš akių jungiasi su pilkais kaklo šonais ir gurkliu. Krūtinės priekinėje dalyje yra kelios pusmėnulio pavidalo juodos dėmės. Pilvas smėlio spalvos su juoda dėme. Kojų visi trys pirštai suaugę, apaugę plunksnomis. Nagai juodi. Snapas pilkas. Rainelė ruda. Patelės viršutinė kūno pusė labiau išmarginta juosvomis dėmėmis negu patino, krūtinė be dėmėtos skersinės juostos. Jauniklių viršutinė kūno pusė gelsva, su rudu skersiniu raštu bei šviesiais plunksnų kraštais. Pagurklis gelsvas su skersinėmis juostelėmis. Vidurinės vairuojamosios plunksnos nepailgėjusios. Krūtinė bei pilvas kaip suaugusių paukščių.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi iki Volgos–Uralo tarpupio ir šiaurės rytų Kinijos. Šiaurėje arealas siekia Irtyšiaus aukštupį, Baikonurą, pietvakarines Altajaus priekalnes, Užbaikalę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietinio Tibeto, šiaurinių Kunluno priekalnių, Isyk Kulio ežero, Syrdarjos vidurupio, Aralo jūros, Mangyšlako pusiasalio. Per rūšiai būdingą nereguliarią migraciją paukščiai gali skristi perėti gerokai toliau į šiaurę ar vakarus nuo pagrindinio arealo.
Lietuvoje pastebėta XIX a.
Biologija
Dykumų ir pusdykumių gyventoja. Vaikšto smulkiais žingsneliais, kūną laiko beveik horizontaliai. Kojos gana trumpos, tačiau kartais bėgioja. Pakyla plasnodama sparnais, skrenda labai greitai. Balsas negarsus, melodingas. Kartais aptinkamos didžiuliais būriais. Veisiasi dažniausiai kolonijomis. Monogamas. Lizdas – paprasta duobutė žemėje. Vienoje dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie mėnesį.
Minta augalų sėklomis, pumpurais. Reguliariai ryte ir vakare skrenda geri vandens.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stepinė vištelė, Kas yra Stepinė vištelė? Ką reiškia Stepinė vištelė?
Syrrhaptes paradoxusStepine vistele Syrrhaptes paradoxus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Smiltvistiniai pauksciai Pteroclidiformes Seima Smiltvistiniai Pteroclididae Gentis Syrrhaptes Rusis Stepine vistele Syrrhaptes paradoxus BinomasSyrrhaptes paradoxus Pallas 1773 Stepine vistele arba sadza Syrrhaptes paradoxus vidutinio dydzio smiltvistiniu Pteroclididae seimos paukstis IsvaizdaStepine vistele yra karvelio dydzio uodega ilga yliska Patino kakta virsugalvis ir gerkle oranziskai geltoni Pakausis pilkas Pilka juostele virs akiu jungiasi su pilkais kaklo sonais ir gurkliu Krutines priekineje dalyje yra kelios pusmenulio pavidalo juodos demes Pilvas smelio spalvos su juoda deme Koju visi trys pirstai suauge apauge plunksnomis Nagai juodi Snapas pilkas Rainele ruda Pateles virsutine kuno puse labiau ismarginta juosvomis dememis negu patino krutine be demetos skersines juostos Jaunikliu virsutine kuno puse gelsva su rudu skersiniu rastu bei sviesiais plunksnu krastais Pagurklis gelsvas su skersinemis juostelemis Vidurines vairuojamosios plunksnos nepailgejusios Krutine bei pilvas kaip suaugusiu pauksciu PaplitimasEurazijoje paplitusi iki Volgos Uralo tarpupio ir siaures rytu Kinijos Siaureje arealas siekia Irtysiaus aukstupį Baikonura pietvakarines Altajaus priekalnes Uzbaikale Pietuose arealas tesiasi iki pietinio Tibeto siauriniu Kunluno priekalniu Isyk Kulio ezero Syrdarjos vidurupio Aralo juros Mangyslako pusiasalio Per rusiai budinga nereguliaria migracija pauksciai gali skristi pereti gerokai toliau į siaure ar vakarus nuo pagrindinio arealo Lietuvoje pastebeta XIX a BiologijaStepines visteles kiausinis Dykumu ir pusdykumiu gyventoja Vaiksto smulkiais zingsneliais kuna laiko beveik horizontaliai Kojos gana trumpos taciau kartais begioja Pakyla plasnodama sparnais skrenda labai greitai Balsas negarsus melodingas Kartais aptinkamos didziuliais buriais Veisiasi dazniausiai kolonijomis Monogamas Lizdas paprasta duobute zemeje Vienoje detyje paprastai buna 2 3 kiausiniai kuriuos abu poreles nariai peri apie menesį Minta augalu seklomis pumpurais Reguliariai ryte ir vakare skrenda geri vandens Vikiteka Stepine vistele vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990