Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 34 04 š pl 24 17 51 r ilg 54 567721 š pl 24 297601 r ilg 54 567721 24 297601 Vienas iš Žiupos šaltinių aptinkamas pag
Stakliškių versmės
54°34′04″š. pl. 24°17′51″r. ilg. / 54.567721°š. pl. 24.297601°r. ilg.
Žiupos šaltiniai (Stakliškių versmės) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas gamtos paminklu. Šaltiniai trykšta Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje, Žiupos kaime. Paskelbti valstybės saugomais 1964 m.
Vieta, kadaise neilgai garsėjusi kaip mineralinio vandens gydykla, yra įėjusi į Lietuvos medicinos istoriją. Tai buvo sėkminga vietinių natūralių versmių mineralinio vandens panaudojimo balneologiniams tikslams pradžia. Vėliau Žiupa užleido vietą dėkingesnio kraštovaizdžio Birštonui. 2014 m. duomenimis, Žiupa buvo apleista, nepažymėta.
Šaltiniai yra atokioje vietovėje, apie 3 km į pietvakarius nuo Stakliškių, 1,3 km į vakarus nuo kelio Stakliškės–Butrimonys , Verknės dešiniojo intako Obelties kairiajame krante, pervažiavus savadarbį medinį tiltą. Šalia – ūkininkų prižiūrėti laukai, ganyklos, kelios pavienės sodybos. Šaltiniuotos vietos vešliai apaugusios būdinga augmenija, su žvėrių pramintais takais. Arčiau raizgytos upelio pakrantės iškasti keli nedideli tvenkinėliai.
Istorija
Teigiama, jog Žiupos šaltinių sūraus vandens gydomąsias savybes patvirtino vietos dvarininkas, jo dvaro galvijų bandai sunkiai susirgus nepagydomais niežais. Tie gyvuliai, kurie gerdami mėgstamą sūrų versmių vandenį išsivoliojo purve, ėmė sveikti, plaukai ataugo. Tai pastebėjęs, dvaro valdytojas Songaila liepė ir kitus sergančius gyvulius maudyti vadinamojo sieros šaltinio mineraliniame vandenyje. Galvijai netikėtai sveiko. Apie Žiupos sūrymų gydomąsias galias žmonės plačiai prabilo, apie jas išgirdo Vilniaus ir Kauno gydytojai, vaistininkai bei mokslininkai.
Iš Žiupos mineralinių versmių vandens bandyta išgauti druską. XVIII a. pradžioje karaliaus Augusto II nurodymu Stakliškių seniūnijos seniūnas L. Pociejus čia pastatydino viryklą ir pabandė garinimu gauti valgomosios druskos koncentratą. Tačiau dėl nedidelės vandens mineralizacijos (1-1,5 g/l) reikėjo daug kuro, todėl druskos gavyba ekonomiškai nepasiteisino. Bet šiuo eksperimentu nebuvo apsiribota, tarpais vis dar būdavo bandoma gauti druskos.
Pirmieji Žiupos šaltinių vandens tyrimai atlikti 1787 m. Radus apie 1/200 dalį valgomosios druskos 1–am l versmių vandens, js buvo rekomenduotas gydymui. Žiupos mineralinių versmių tyrimo duomenys buvo skelbti įvairiuose leidiniuose, o prof. Stanislovas Bonifacas Jundzilas Stakliškių versmių tyrinėjimus apibendrino ir išleido mokslinį darbą lenkų kalba „O zrodlach slonych i soli Stoklizskiej“ („Apie Stakliškių versmes ir druską“, 1792).
Netrukus Vilniaus generalgubernatorius davė Stakliškių valstybinio dvaro valdytojui Songailai leidimą statyti balneologinę gydyklą. Versmių rajone buvo paskirtas valakas (apie 24 ha) žemės tarp Gojaus miško ir Obelties upelio. Žiupoje pradėta sparčiai statyti maudyklą su vandens šildymo įrenginiu, pastatą, vadintą kurhauzu, ligoniams apsistoti bei arklidę su pastoge karietoms. Taip pat pastatyta kitų būtinų pastatų, iškastas mineralinio vandens kaptažo baseinas, jo šlaitai sutvirtinti ąžuoliniais tašais. Į sieringąjį šaltinį buvo įstatytas medinis vamzdis, sujungtas su loviu, nukreiptu į vandens surinkimo baseiną. Baseine kiek apšilęs vanduo buvo leidžiamas į vario vamzdyną, įmūrytą krosnyje, ir pašildomas iki norimos temperatūros. Taip per 2-3 metus buvo pastatytas visas Stakliškių mineralinio vandens gydyklos kompleksas, nors ir medinis, bet tais laikais visiškai patenkinamas. Savo sėkmingą veiklą jis pradėjo 1846 m. Pirmaisiais metais gydėsi 20 ligonių, 1851 m. – per 60, vėliau pacientams ėmė stigti vietos, jie buvo apgyvendinami miestelyje. Pasak anų laikų spaudos, kad Stakliškių kurorte buvo išgydoma nuo reumato, egzemos, paralyžiaus, rachito, ginekologinių ir nervų ligų. Stakliškėse gydėsi ligoniai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos ir dar tolimesnių vietų, nors šiai gydyklai ir stigo kurortams įprastos parkų su linksmybėmis aplinkos (tuo metu jau veikė Druskininkai).
Gydyklą buvo rengiamasi išplėsti, bet 1857 m. vasarą kilęs gaisras ją nusiaubė. Ligoniai nenoriai apleido Stakliškes. Po poros metų poetas Vladislovas Sirokomlė čia lankydamasis ligonių neberado. Jis vėliau rašė: „Taip greitai pagarsėjęs Stakliškių mineralinio vandens gydyklų vardas neleistinai užmirštamas, tik versmė dar rodo gyvybę, pro užnašų plutą kartkartėmis tarsi pravirksta sūriomis ašaromis“. Gydyklos aprašomos jo knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Kurortui sudegus, imtasi tokį statydinti Birštone, kuris vėliau nurungė Stakliškes.
Geologija
Kristalinis granito pamatas Stakliškių apylinkėse tesiekia apie 750 m, o kai kur ir dar aukščiau. Viršutinio permo sistemos jūrinės-lagūninės kilmės dolomitas ir klintis su anhidrito tarpsluoksniais bendro 14-35 m storio siejama su vandenų . Viršutinio permo sulfatinės uolienos nulemia vandens mineralizaciją. Ji nedidelė – 2,9-4,2 g/l ištirpusių kalcio-natrio druskų. Toks mineralinis vanduo Stakliškių apylinkėse formuojasi 288-295 m gylyje. Be šio, esama kur kas didesnės mineralizacijos magnio-kalcio-natrio tipo mineralinio vandens, kuriame ištirpusių druskų net 8,3-12 g/l. Šis stipriai mineralizuotas vanduo aptinkamas 295-355 m gylyje žemiau jūros lygio ir yra susijęs su silūro sistemos uolienomis. Stakliškių gręžinyje nustatytas vandens debitas apie 100 m3 per parą. Šį vandenį, atskiestą gėlu vandeniu ir atitinkamai apdorotą, buvo numatyta pilstyti į butelius ir vartoti gėrimui kaip naudingą žmogaus sveikatai.
Šaltiniai
- Ištrauka iš Vladislavo Sirokomlės knygos „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Vincas Mikaila: Stakliškių versmės Archyvuota kopija 2014-10-25 iš Wayback Machine projekto.
- Kurorto istorijos puslapiai. Sanatorinio gydymo pradžia – Stakliškėse Archyvuota kopija 2014-10-25 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stakliškių versmės, Kas yra Stakliškių versmės? Ką reiškia Stakliškių versmės?
54 34 04 s pl 24 17 51 r ilg 54 567721 s pl 24 297601 r ilg 54 567721 24 297601 Vienas is Ziupos saltiniu aptinkamas pagal įsmeigta kuolaZvelgiant nuo sodybosSaltiniuotas slenis Ziupos kaime Ziupos saltiniai Stakliskiu versmes hidrogeologinis gamtos paveldo objektas paskelbtas gamtos paminklu Saltiniai tryksta Prienu rajone Stakliskiu seniunijoje Ziupos kaime Paskelbti valstybes saugomais 1964 m Vieta kadaise neilgai garsejusi kaip mineralinio vandens gydykla yra įejusi į Lietuvos medicinos istorija Tai buvo sekminga vietiniu naturaliu versmiu mineralinio vandens panaudojimo balneologiniams tikslams pradzia Veliau Ziupa uzleido vieta dekingesnio krastovaizdzio Birstonui 2014 m duomenimis Ziupa buvo apleista nepazymeta Saltiniai yra atokioje vietoveje apie 3 km į pietvakarius nuo Stakliskiu 1 3 km į vakarus nuo kelio Stakliskes Butrimonys Verknes desiniojo intako Obelties kairiajame krante pervaziavus savadarbį medinį tilta Salia ukininku priziureti laukai ganyklos kelios pavienes sodybos Saltiniuotos vietos vesliai apaugusios budinga augmenija su zveriu pramintais takais Arciau raizgytos upelio pakrantes iskasti keli nedideli tvenkineliai IstorijaTeigiama jog Ziupos saltiniu suraus vandens gydomasias savybes patvirtino vietos dvarininkas jo dvaro galviju bandai sunkiai susirgus nepagydomais niezais Tie gyvuliai kurie gerdami megstama suru versmiu vandenį issivoliojo purve eme sveikti plaukai ataugo Tai pastebejes dvaro valdytojas Songaila liepe ir kitus sergancius gyvulius maudyti vadinamojo sieros saltinio mineraliniame vandenyje Galvijai netiketai sveiko Apie Ziupos surymu gydomasias galias zmones placiai prabilo apie jas isgirdo Vilniaus ir Kauno gydytojai vaistininkai bei mokslininkai Is Ziupos mineraliniu versmiu vandens bandyta isgauti druska XVIII a pradzioje karaliaus Augusto II nurodymu Stakliskiu seniunijos seniunas L Pociejus cia pastatydino virykla ir pabande garinimu gauti valgomosios druskos koncentrata Taciau del nedideles vandens mineralizacijos 1 1 5 g l reikejo daug kuro todel druskos gavyba ekonomiskai nepasiteisino Bet siuo eksperimentu nebuvo apsiribota tarpais vis dar budavo bandoma gauti druskos Pirmieji Ziupos saltiniu vandens tyrimai atlikti 1787 m Radus apie 1 200 dalį valgomosios druskos 1 am l versmiu vandens js buvo rekomenduotas gydymui Ziupos mineraliniu versmiu tyrimo duomenys buvo skelbti įvairiuose leidiniuose o prof Stanislovas Bonifacas Jundzilas Stakliskiu versmiu tyrinejimus apibendrino ir isleido mokslinį darba lenku kalba O zrodlach slonych i soli Stoklizskiej Apie Stakliskiu versmes ir druska 1792 Netrukus Vilniaus generalgubernatorius dave Stakliskiu valstybinio dvaro valdytojui Songailai leidima statyti balneologine gydykla Versmiu rajone buvo paskirtas valakas apie 24 ha zemes tarp Gojaus misko ir Obelties upelio Ziupoje pradeta sparciai statyti maudykla su vandens sildymo įrenginiu pastata vadinta kurhauzu ligoniams apsistoti bei arklide su pastoge karietoms Taip pat pastatyta kitu butinu pastatu iskastas mineralinio vandens kaptazo baseinas jo slaitai sutvirtinti azuoliniais tasais Į sieringajį saltinį buvo įstatytas medinis vamzdis sujungtas su loviu nukreiptu į vandens surinkimo baseina Baseine kiek apsiles vanduo buvo leidziamas į vario vamzdyna įmuryta krosnyje ir pasildomas iki norimos temperaturos Taip per 2 3 metus buvo pastatytas visas Stakliskiu mineralinio vandens gydyklos kompleksas nors ir medinis bet tais laikais visiskai patenkinamas Savo sekminga veikla jis pradejo 1846 m Pirmaisiais metais gydesi 20 ligoniu 1851 m per 60 veliau pacientams eme stigti vietos jie buvo apgyvendinami miestelyje Pasak anu laiku spaudos kad Stakliskiu kurorte buvo isgydoma nuo reumato egzemos paralyziaus rachito ginekologiniu ir nervu ligu Stakliskese gydesi ligoniai ne tik is Lietuvos bet ir is Baltarusijos Lenkijos ir dar tolimesniu vietu nors siai gydyklai ir stigo kurortams įprastos parku su linksmybemis aplinkos tuo metu jau veike Druskininkai Gydykla buvo rengiamasi isplesti bet 1857 m vasara kiles gaisras ja nusiaube Ligoniai nenoriai apleido Stakliskes Po poros metu poetas Vladislovas Sirokomle cia lankydamasis ligoniu neberado Jis veliau rase Taip greitai pagarsejes Stakliskiu mineralinio vandens gydyklu vardas neleistinai uzmirstamas tik versme dar rodo gyvybe pro uznasu pluta kartkartemis tarsi pravirksta suriomis asaromis Gydyklos aprasomos jo knygoje Iskylos is Vilniaus po Lietuva Kurortui sudegus imtasi tokį statydinti Birstone kuris veliau nurunge Stakliskes GeologijaKristalinis granito pamatas Stakliskiu apylinkese tesiekia apie 750 m o kai kur ir dar auksciau Virsutinio permo sistemos jurines lagunines kilmes dolomitas ir klintis su anhidrito tarpsluoksniais bendro 14 35 m storio siejama su vandenu Virsutinio permo sulfatines uolienos nulemia vandens mineralizacija Ji nedidele 2 9 4 2 g l istirpusiu kalcio natrio drusku Toks mineralinis vanduo Stakliskiu apylinkese formuojasi 288 295 m gylyje Be sio esama kur kas didesnes mineralizacijos magnio kalcio natrio tipo mineralinio vandens kuriame istirpusiu drusku net 8 3 12 g l Sis stipriai mineralizuotas vanduo aptinkamas 295 355 m gylyje zemiau juros lygio ir yra susijes su siluro sistemos uolienomis Stakliskiu grezinyje nustatytas vandens debitas apie 100 m3 per para Sį vandenį atskiesta gelu vandeniu ir atitinkamai apdorota buvo numatyta pilstyti į butelius ir vartoti gerimui kaip naudinga zmogaus sveikatai SaltiniaiIstrauka is Vladislavo Sirokomles knygos Iskylos is Vilniaus po Lietuva Archyvuota kopija 2014 12 21 is Wayback Machine projekto NuorodosSaugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Vincas Mikaila Stakliskiu versmes Archyvuota kopija 2014 10 25 is Wayback Machine projekto Kurorto istorijos puslapiai Sanatorinio gydymo pradzia Stakliskese Archyvuota kopija 2014 10 25 is Wayback Machine projekto