Stakliškių herbas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stakliškių herbas – Stakliškių kaimo ir seniūnijos heraldinis atributas.

Aprašas

Mėlyname lauke ant žalios papėdės stovi auksinė siena su auksiniu bokštu centre, abipus bokšto auga po žalią medį, o virš bokšto auksinė apvaizdos akis.

Galimas daiktas, kad griūvančio miesto siluetas nusižiūrėtas iš Stakliškių bažnyčios dailės, ypač jos rytietiškų motyvų. Simbolinė prasmė neaiški. Turbūt griūvantis miestas reiškė yrančią valstybę, kurią turi išgelbėti reformos, miestams suteikiamos teisės. Tuo tarpu Dievo Apvaizdos akis buvo Ketverių metų seimo idėjinis simbolis, kuris rodė, kad valstybės reformos vyksta su Dievo valia, jo pritarimu.

Istorija

Valdovo 1792 m. sausio 16 d. pasirašytas sunykęs pergamentinis privilegijos originalas, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Privilegijoje rašoma, kad Stakliškėms suteikiamas herbas: „Dievo Apvaizda virš griūvančio miesto“. Herbo spalvos aiškėja iš privilegijos piešinio, kuriame vaizduojami gelsvi pastatai, mėlyno dangaus su debesėliais fone geltona Dievo Apvaizdos akis, medeliai žalsvi.

1792 m. viduryje, krašte nugalėjus reformų priešininkams Targovicos konfederatams, Stakliškių savivalda buvo panaikinta, herbas užmirštas. Jis pirmą kartą atkuriamas po 200 metų. Norint, kad herbas būtų šiek tiek heraldiškesnis ir realesnis, atsisakyta smulkių elementų, romantizmo (pastatai apkerpėję), šiek tiek pakeista architektūros statinių kompozicija. Naująjį Stakliškių herbo etaloną padarė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 1997 m. lapkričio 13 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 180).